Apklaustas 21 ūkininkas, iš jų - 7 moterys ir 14 vyrų

Kaip ir buvo minėta anksčiau, tyrimo metu buvo analizuotas 21 atvejis, ap­klaustas 21 ūkininkas, iš jų - 7 moterys ir 14 vyrų. Daugiau kaip pusė respondentų buvo iki 59 metų amžiaus, iš kurių daugiau nei pusė yra viduriniosios (40-59 m.) amžiaus grupės. Beveik 50 proc. tyrime dalyvavusiųjų ūkininkų turi žemės ūkio kryp­ties aukštąjį išsilavinimą, penki ūkininkai turi ne žemės ūkio krypties aukštąjį išsila­vinimą ir du ūkininkai - vidurinį išsilavinimą. Didžiajai daliai ūkininkų rūpi jų gyve­namosios vietovės ateitis, jie dalyvauja visuomeninėje veikloje, kaimo vietovių ben­druomeniniuose renginiuose. Galima daryti prielaidą, jog tyrime dalyvavę ūkininkai prisideda prie kaimo vietovės pokyčių valdymo savanoriškais pagrindais.

Siekiant nustatyti, kaip ūkininkai, plėtodami savo ūkinę veiklą, išpildo daugia­funkcinio žemės ūkio tikslus, interviu metu gauti duomenys buvo suvesti į individua­liai kiekvienam ūkiui parengtas matricas. Susisteminus duomenis, parengta visų tyri­me dalyvavusių Jurbarko rajono ir Pagėgių savivaldybės ūkių ir kaimo vietovių vyk­domų funkcijų matrica (lent.).

Matricoje pateiktas ūkių vykdomų funkcijų raiškos stiprumas parodo, kokį po­veikį daro žemės ūkis kaimo vietovėms. Dalis laukelių yra tušti - tai reiškia, jog šiose srityse poveikis neužfiksuotas arba jo nėra, o kaimo vietovių vystymasis nesusijęs vien su žemės ūkio veikla. Gauti tyrimo duomenys leidžia daryti prielaidą, jog tai yra bendros viso Jurbarko rajono ir Pagėgių savivaldybių vystymosi tendencijos.

Pagrindinė žemės ūkio funkcija - prekinės produkcijos, maisto ir pluošto ga­myba - veikia daugumą kaimo vietovių funkcijų.

Kaimo vietovės paveldas yra pagrindas ne tik tradicinių amatų, bet ir naujų veiklų plėtojimui. Daugelyje tirtų ūkių galima rasti įvairių sąsajų tarp žemės ūkio veiklos ir tradicijų išsaugojimo, amatų, technologijų atgaivinimo, edukacinės veiklos. Paveldo ir tradicinių amatų puoselėtojai žemės ūkio sektoriuje yra šeimos ūkiai, ku­riuose žinoma kulinarinio paveldo paslapčių, mokamas vienas ar kitas tradicinis ama­tas, būdingas šioms vietovėms. Žemės ūkio veiklų derinimas su paveldu bei tradici­niais amatais didžiausią poveikį kaimiškajai vietovei daro išpildant etnografinę funk­ciją (šio poveikio stiprumas įvertintas 3,47 ir 3,08 balo - labai geras ryšys). Tačiau dažniausiai ūkininkas, jo šeimos nariai tik planuoja ūkininkavimą derinti su amati­ninkyste, o kultūros paveldą vysto gana ribotai.

Kaimo vietovių gyvybingumo palaikymo viena iš sąlygų yra kaimo ir agrotu­rizmo vystymas. Šios funkcijos plėtojimu siekiama žemės ūkio veiklos įvairinimo, darbo vietų kūrimo, edukacinės ir etnografinės funkcijos vykdymo perduodant seno­lių žinias, relaksacijos ir reabilitacijos, kraštovaizdžio puoselėjimo funkcijų bei turis­tų apgyvendinimo. Atlikus tyrimą nustatyta, kad keli ūkiai planuoja vystyti kaimo ir agroturizmo verslą. Vienas respondentas jau plėtoja turizmo verslą. Šios veiklos po­veikis kaimo vietovių funkcijom yra labai silpnas (nuo 0,21 iki 0,82 balo), nors ištek­liai šiai veiklai plėtoti yra gausūs abejose savivaldybėse.

Pajamos iš neūkinės veiklos padeda užtikrinti stabilias šeimos pajamas. Ryšys tarp ūkinės veiklos įvairinimo ir pajamų iš ūkinės veiklos yra gana stiprus - 2,72 ba­lo. Ūkininkai pradeda daugiau dėmesio skirti įvairių ekonominių veiklų, kurios jiems teiktų papildomas pajamas, vystymui. Jie, plėtodami įvairias veiklas savo ūkyje, įgy­vendina kapitalo kaupimo strategiją ir tai jiems padeda užtikrinti pajamas ilgesniu laikotarpiu.

Darbo vietų kūrimas yra labai svarbus veiksnys kaimo vietovės gyvybingumui užtikrinti. Kaimo vietovėse trūksta darbo vietų jaunimui, aukštesnę kvalifikaciją tu­rintiems žmonėms. Jurbarko ir Pagėgių savivaldybių kaimo vietovių ūkiuose sukurtų darbo vietų poveikio gyventojų užimtumui stiprumas yra 1,38 balo. Žemės ūkio veik­los įvairinimo galimybės yra didelės, tačiau nėra išnaudojamos tinkamai dėl kompe­tencijos (ypač verslumo) stokos.

Ūkininkai, laikydamiesi aplinkosaugos reikalavimų, puoselėja kaimo krašto­vaizdį. Tarp žemės ūkio gamybos ir kraštovaizdžio puoselėjimo yra pats stipriausias ryšys - 3,68 balo. Tai rodo, jog žemės ūkis, puoselėdamas kaimo vietovės krašto­vaizdį, daro didžiausią poveikį visam Jurbarko rajono ir Pagėgių savivaldybės kai­miškų vietovių vystymuisi.

Biologinės įvairovės išsaugojimas yra svarbus uždavinys ir įsipareigojimas vi­soms ateities kartoms. Tiek analizuojamo žemės ūkio, tiek kaimo vietovių funkcija yra biologinės įvairovės išsaugojimas, tinkamos gamtos išteklių kokybės palaikymas. Šios funkcijos tarpusavyje koreliuoja, o ryšio stiprumas - 2,92 balo. Tai rodo, jog žemės ūkis Jurbarko rajono ir Pagėgių savivaldybės teritorijose yra plėtojamas sau­gant supančią gamtą ir biologinę įvairovę, tačiau yra ir nepanaudotų galimybių.

Siekiant užtikrinti maisto kokybę, žemės ūkis atlieka tris pagrindines funkcijas. Pirmosios dvi funkcijos yra trumpos tiekimo grandinės bei aukštos kokybės produk­cija. Pirmoji funkcija ypač svarbi nedideliems, šeimos ūkiams. Pagėgių savivaldybėje vystomi ūkiai perdirba ir patys parduoda ūkio produkciją. Ūkininkai perdirba pieno produktus, užaugintas daržoves. Tyrime dalyvavusieji respondentai, kurie intensyviai neužsiima perdirbimu ir realizavimu, teigė, jog dažniausiai produkciją perdirba as­meniniam naudojimui.

Gyvulių gerovės reikalavimai taip pat yra priskiriami prie daugiafunkcinio že­mės ūkio tikslų. Šios funkcijos plėtojimą užtikrina Bendrosios žemės ūkio politikos priemonės. Tai yra nuostatos, kurių privalo laikytis gyvulių augintojai. Gyvulių gero­vės reikalavimų įgyvendinimo funkcija stipriai koreliuoja su kaimo vietovės funkcija - tinkamos gamtos išteklių kokybės palaikymu. Bendras ryšio stiprumas tarp šių funkcijų - 3,56 balo.

Atlikus tyrimą Jurbarko rajone ir Pagėgių savivaldybėje, buvo įvertinti ryšiai tarp visų žemės ūkio ir kaimo vietovių vykdomų funkcijų. Pagrindinės ūkių vykdo­mos funkcijos, kurios prisideda prie teigiamo poveikio kaimo vietovių vystymuisi yra paveldo ir tradicijų puoselėjimas, kraštovaizdžio tvarkymas, biologinės įvairovės pa­laikymas, pajamos iš ne ūkinės veiklos bei gyvulių gerovės reikalavimų laikymasis. Skatinant ūkininkus plėtoti šias ir papildant kitomis mažiau plėtojamomis funkcijo­mis, būtų sudarytos palankesnės sąlygos Jurbarko rajono ir Pagėgių savivaldybės kaimo vietovių darniam vystymuisi. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, sudarytas koncepcinis modelis (2 pav.).