Viena iš maisto vartojimo
krypčių, pastebimų per pastaruosius dešimtmečius daugelyje šalių, tarp jų ir
Lietuvoje, - poslinkis link didesnio mėsos vartojimo. Mėsos vartojimo augimas
daro neigiamą poveikį aplinkai ir yra nepalankus žmonių sveikatai. Siekiant
pakeisti mėsos vartojimą, būtina analizuoti mėsos ir atskirų jos rūšių
vartojimo pokyčius ir nustatyti svarbiausius jiems įtakos turinčius veiksnius.
Tyrimo tikslas - išanalizavus mėsos vartojimo pokyčius ir nustačius juos sąlygojančius
veiksnius, įvertinti mėsos vartojimo ir pagrindinių ekonominių, socialinių ir
demografinių veiksnių priklausomybę Lietuvoje. Straipsnyje pateikta mokslinių
tyrimų, kuriuose nagrinėjami mėsos vartojimo pokyčiai įvairiose šalyse ir
nustatomi jiems įtaką darantys veiksniai, analizė. Išnagrinėti mėsos vartojimo
pokyčiai Lietuvoje 1994-2011 m. ir nustatytos juos nulėmusios pagrindinės
priežastys. Įvertintas ryšių tarp mėsos vartojimo ir pagrindinių ekonominių,
socialinių ir demografinių veiksnių stiprumas Lietuvoje 1994-2010 m.
laikotarpiu. Tyrime nustatyta, kad disponuojamos pajamos, medianinis amžius,
nutukimo lygis, urbanizacijos lygis ir mėsos kainų indeksas yra reikšmingi
veiksniai, pasižymi stipriu arba vidutinio stiprumo ryšiu su mėsos vartojimu
Lietuvoje. Stipriausias teigiamas ryšys nustatytas tarp mėsos vartojimo ir
disponuojamų pajamų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą