Vaikų darželis ir mokykla vykdo svarbias, asmenybę formuojančias funkcijas

Kadangi šeima nėra izoliuota, auklėjant ir mokant augantį žmogų, vaikų darželis ir mokykla vykdo svarbias, asmenybę formuojančias funkcijas. Abi šios įstaigos atlieka darbus, kurių neišgali imtis šeima. Jos papildo auklėjimą ir lavinimą šeimoje ir remiasi jos pastangomis, indėliu. Kaip ir šeimoje, susiklosčius tam tikroms sąlygoms, darželyje ir mokykloje vaikai gali įvairiai elgtis: būti paklusnūs, mandagūs arba agresyvūs. Manoma, kad ugdymo institucijose pasireiškia iš šeimos atsinešti charakterio bruožai, savybės, elgesio ypatumai, todėl organizuojamas tyrimas padeda tai išsiaiškinti ir nustatyti sėkmingo arba nesėkmingo auklėjimo šeimoje ypatumus.

Pedagogų pastebėjimai ir atsakymai į anketoje pateiktus klausimus, leido įvertinti vaikų iš daugiavaikių šeimų auklėjimo rezultatus.

Vaikų elgesys ugdymo institucijoje bendraujant su pedagogais ir bendraamžiais

3 pav. Vaikų elgesys ugdymo institucijoje bendraujant su pedagogais ir bendraamžiais

Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad vaikai ugdymo institucijoje jaučiasi gerai, pedagogai yra patenkinti vaikų elgesiu ir bendravimu su jais ir bendraamžiais. 92,31% vaikų mandagiai bendrauja su mokytojais (auklėtojais), 84,62% - mandagiai bendrauja su bendraamžiais (3 pav.). Geri tyrimo rezultatai rodo, kad tėvai dorai auklėja savo vaikus, moko juos būti mandagiais, gerais su jų aplinkoje esančiais žmonėmis.

Kaip žinia, kiekviena institucija turi savus reikalavimus, todėl jų laikymasis privalomas visiems ugdytiniams. Remiantis anketinio tyrimo duomenimis, teigiame, kad institucijos reikalavimų nepažeidžia 80,77% ugdytinių, kartais pažeidžia 19,23% vaikų.

Nagrinėjant anketinius duomenis, buvo pastebėta, kad 7,69% ir 15,38% kartais mandagiai bendraujančių su pedagogais ir bendraamžiais 19,23% vaikų, kartais pažeidžiančių institucijos reikalavimus, sudarė vyresnių klasių berniukai. Manytina, kad nedidelis procentas pastarųjų vaikų leidžia daryti prielaidą, kad juos veikianti aplinka sudaro apgaulingą įspūdį, kad kartais galima pasielgti ne pagal institucijoje ir bendravimo su pedagogais ir bendraamžiais priimtus reikalavimus. Paauglių santykiai su juos supančia aplinka yra prieštaringi, todėl ir bendravime ir elgesyje matomos permainos reikalauja iš tėvų ir iš pedagogų supratimo ir tolerancijos.

Teigiamų ir neigiamų charakterio bruožų ir savybių analizė

Manytina, kad doroje daugiavaikėje šeimoje vaikai susiformuoja daug teigiamų charakterio bruožų ir savybių. Teigiama patirtis šeimoje išmoko žmogiškųjų santykių, pagarbos, kadangi vaikų pirmieji mokytojai- tėvai moko juos sutarti su kitais žmonėmis, draugauti, mylėti, gerbti kitus, būti tolerantiškiems, to jie mokosi padėdami vieni kitiems. Daugelis tėvų laiko aukščiausia vertybe sąžiningumą ir moko vaikus sakyti teisybę, nevogti, laikytis pažadų. Vaikams ugdomas pareigos jausmas verčia juos būti punktualiais, darbščiais, atsakingais. Augdami didelėse šeimose vyresnieji vaikai paprastai turi daug pareigų, kadangi tėvai ne visada suspėja padaryti visus darbus, todėl šeimos gyvenimą organizuoja taip, kad viskas laiku būtų atlikta ir skirta laiko poilsiui.

stropumas darbštumas s ąžiningumas pagalba kitiems drausmingumas draugiškumas pareigingumas nuoširdumas savarankiškumas

] 55,77%

] 63,46%

169,23%

] 63,46%

] 61,54%

71,15% 76,92%

67,31%

59,62%

0%     10%    20%    30%    40%    50%    60%   70%    80%    90%

4 pav. Pedagogų įvertinti teigiami vaikų charakterio bruožai ir savybės

Analizuojant tyrimų duomenis paaiškėjo, kad vaikai, augdami daugiavaikėse šeimose, išsiugdė daug teigiamų charakterio bruožų ir savybių. Pažymėtina tai, jog pedagogai vaikuose įžvelgia pareigingumą - 76,92%, draugiškumą - 71,15%, sąžiningumą - 69,23%, nuoširdumą - 67,31%, darbštumą - 63,46%, pagalbą kitiems - 63,46%, drausmingumą -61,54%, savarankiškumą - 59,62%, stropumą - 55,77% (4 pav.).

 

5 pav. Pedagogų įvertinti neigiami vaikų charakterio bruožai ir savybės

Daugelis pedagogų į klausimą apie vaikų neigiamus charakterio bruožus ir savybes t.y. 61,54% neatsakė, 7,69% paminėjo, kad vaikas uždaras, kartais supyksta ir užsisklendžia savyje. Kita dalis atsakymų leidžia daryti prielaidą, kad psichopedagoginio bendravimo šeimoje spragos paliečia vaikų dvasinį pasaulį ir jie išsiugdo kai kuriuos neigiamus charakterio bruožus ir savybes. Pedagogų apklausa parodė, kad vaikai nedraugiški -13,46%, nesavarankiški - 7,69%, nedrausmingi - 7,69%, nepareigingi - 3,85%, grubūs -3,85%, nenuoširdūs ir nesąžiningi - 0% (5 pav.).

Tėvų ir pedagogų bendravimo aktualijos

Šeima ir mokykla yra dvi pagrindinės ir svarbiausios vaikų auklėjimo institucijos. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą į šeimos pradėtą socializacijos procesą įsitraukia mokytojai bei auklėtojai. Manytina, kad tėvai auklėjimo procese dirbdami sąveikoje su mokytojais ir auklėtojais, gali pasiekti gerų rezultatų.

labai dažnai      dažnai

6 pav. Tėvų bendravimas su pedagogais

Tyrimų duomenys parodė, kad tėvai su pedagogais bendrauja labai dažnai - 1,92%, dažnai - 80,77%, retai - 15,38% (6 pav.). Tėvai rūpinasi vaikais, jiems svarbūs įvairūs klausimai, susiję su ugdymu, mokymu, auklėjimu ir kt. Aptarsime kokie klausimai bendraujant su pedagogais aktualiausi. Bendraudami su pedagogais tėvai domisi: mokymosi pasiekimais - 88,46%, elgesio - 82,69% ,vaikų santykių su pedagogais -57,69%, ugdymo - 46,15%, auklėjimo ir vaikų santykių su bendraamžiais - 28,85%, sveikatos - 15,38% (7 pav.).

Apibendrinant galima teigti, kad labai dažnai bendrauti su pedagogais tėvai neturi galimybių dėl užimtumo, todėl dažno bendravimo didelis procentas rodo, kad vaikų ugdymo ir kitos problemos jiems aktualios norint pasiekti geresnių auklėjimo rezultatų.

Manytina, kad tėvams aktualiausi yra mokymosi pasiekimai ir vaikų elgesys mokykloje. Pedagogai įvertino tėvų bendravimą su pedagogais ir jų vaikams pasiūlė įvairių specialistų pagalbą arba paneigė jos reikalingumą.

Vaikų mokymosi rezultatai, sunkumai ir siūloma pagalba

Mokymosi krūvis iš vaikų reikalauja didelių ne tik protinių, bet ir fizinių pastangų. Šeimoje vaikams turi būti sudaromos tinkamos sąlygos mokymuisi ir poilsiui. Daugelis tėvų jas užtikrina ir stengiasi vaikui padėti, tačiau daugiavaikėje šeimoje vaikui anksti tenka mokytis būti savarankiškam. Tai paryškina duomenys gauti tyrime (9 pav.).

8 pav. Vaiko mokymosi rezultatai

Tyrimo rezultatai rodo, kad vaikų iš dorų daugiavaikių šeimų mokymosi rezultatai yra: labai geri - 46,15%, geri - 38,46%, patenkinami - 15,38% (8 pav.). Galime daryti išvadą, kad didelis procentas vaikų iš daugiavaikių šeimų turi mokymosi motyvaciją, todėl mokosi gerai ir pasiekia gerų rezultatų. Tėvų išugdytas pareigos jausmas padeda mokantis ir derinant laisvalaikį su pareigomis namuose.

9 pav. Vaiko mokymosi sunkumai

Mokymosi sunkumų pedagogai nepastebėjo 94% , kad vaikui negali padėti tėvai atsakė 4% , kad vaikas neturi mokymosi priemonių - 2% (9 pav.). Nagrinėdami tyrimų duomenis pastebime, kad tėvai stengiasi užtikrinti savo vaikams mokymosi sąlygas, aprūpina mokymosi reikmenimis, domisi mokslo pasiekimais.

□ 

10 pav. Vaikui reikalinga pagalba

Remiantis apklaustųjų pedagogų teigimu, sužinojome, kad vaikams pagalbos nereikia - 69%, reikalinga logopedo pagalba - 12%, psichologo - 10%, socialinio pedagogo - 7%, gydytojo - 2% (10 pav.).

Vaiko šeimos materialinės sąlygos

G. Navaičio teigimu nuo ekonominės šeimos padėties labai priklauso jos ryšiai su sociumu bei santykiai pačioje šeimoje. Pajamos, būsto sąlygos, socialinis saugumas sąlygoja šeimos narių socializacijos ypatumus (Navaitis, 1999:89). Nuo vaiko materialinės padėties tiesiogiai priklauso jo ugdymosi galimybės, pasiekimai moksle turiningas laisvalaikis, sveikata. Atlikti tyrimai patvirtina išsakytas teorines mintis. Duomenys rodo, kad pedagogų įvertintos vaikų materialinės sąlygos nėra labai geros.

labai geros geros patenkinamos sunkios kita

□ 0%^n2% □()%

11 pav. Šeimos materialinės sąlygos

Atsižvelgiant į šiandieninėje Lietuvoje gyvenančių daugiavaikių šeimų padėtį, buvo aktualu sužinoti kaip pedagogai vertina vaiko šeimos materialines sąlygas. Kaip ir buvo manyta, kad materialinės sąlygos labai geros arba sunkios nenurodė nė vienas respondentas (0% ), kad jos yra geros nurodė -44%, kad patenkinamos - 54% respondentų

(11 pav.).

Vadinasi galime teigti, kad viena iš sėkmingo auklėjimo prielaidų yra gerų materialinių sąlygų užtikrinimas.

Tėvų ir vaikų dvasinis ryšys

Nė viena vaikų auklėjimo įstaiga negali laiduoti tokio nuoširdaus ir šilto šeimos bendravimo su vaiku ir nepajėgia atstoti jam šeimos aplinkos. Pasak K.Miškinio šeimos gyvenime tiesiogiai ir itin pastebimai reiškiasi visi asmenybės, jos sąmonės savitumai. Bendravimo šeimoje stokos negali pakeisti jokios dirbtinės pedagogikos priemonės. Tik tėvų bendravimo praturtintas vaikas iš šeimos židinio pasisemia dvasinės stiprybės visam gyvenimui (Miškinis, 1993:164). Tėvų ir vaikų dvasinis ryšys užsimezga nuo pat jų

gimimo ir stiprėja arba silpnėja augant. Pastebima, kad kartais, dažniausiai paauglystės laikotarpiu, šis ryšys tarsi susilpnėja.

Kaip žinia, dvasinis ryšys tarp tėvų ir vaikų yra viena iš sėkmingo vaikų auklėjimo prielaidų, todėl buvo svarbu sužinoti pedagogų nuomonę šiuo klausimu. Apklausa parodė, kad tėvų ir vaikų dvasinis ryšys labai geras - 26%, geras - 46%, patenkinamas - 13%. 12% pedagogų nurodė, kad jie nežino apie vaikų ir tėvų dvasinį ryšį (12 pav.).

Išnagrinėjus anketinės apklausos duomenis, paaiškėjo, kad daugiavaikėje šeimoje tėvų ir vaikų dvasinis ryšys yra nevienodas su toje pačioje šeimoje augančiais vaikais. Manytina, kad šis ryšys su vaiku užsimezga nuo vaiko pradėjimo ar dar ankščiau ir priklauso ar vaikas yra laukiamas. Yra žinoma, kad ne visi vaikai daugiavaikėse šeimose yra planuoti, todėl tokių vaikų ir tėvų santykiai būna komplikuoti, o dvasinis ryšys susilpnėjęs.