Ar Lietuva yra optimali valiutos zona su EU

Nuo 2004 metų kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare, vienas iš jos tikslų taip pat tapo įsivesti bendrą valiutą eurą. Taigi toliau darbe bus nagrinėjama ar Lietuva yra optimali valiutos zona su EU (17) remiantis pirmoje darbo dalyje išskirtais optimalios valiutos zonos kriterijais.

3.1.     Tyrimo metodologija

Siekiant įvertinti ar Lietuva yra optimali valiutos zona su EU (17) bus lyginama Lietuvos ir euro valstybių atskiri ekonominiai rodikliai t.y. naudojama palyginamoji analizė. Palyginamajai analizei rodikliai bus pasirinkti remiantis optimalios valiutos zonos kriterijais, kurie plačiau aptarti pirmoje darbo dalyje.

Nors ir Lietuva EU nare tapo tik nuo 2004-ųjų metų, pasirinktas laikotarpis palyginimui bus nuo 1997 metų, nes dešimties metų laikotarpis gana mažas laiko tarpas įvertinti tokius kriterijus kaip verslo ciklų koreliacija (BVP augimas) ir infliacija.

Ekonomikos atvirumui įvertinti bus apskaičiuojamas ekonomikos atvirumo laipsnis (EAL). Šis rodiklis apskaičiuojamas kaip eksporto ir importo aritmetinio vidurkio santykis su nominaliuoju BVP. EAL rodikliui esant didesniam negu 30% galima daryti prielaidą, kad šalies ekonomika yra visiškai atvira. Kadangi šio rodiklio apskaičiavimas parodo ar ekonomika atvira ar ne, todėl jis nebus lyginamas su EU (17) šalimis. Verslo ciklų panašumui nustatyti bus lyginama Lietuvos ir EU (17) realus BVP augimas. Kadangi EU (17) duomenys tiek realaus BVP augimo tiek infliacijos gana mažai svyruojantys į palyginimą bus įtraukiama ir atskiros EU (17) šalies duomenys t.y. Vokietijos.

Kadangi naudojant vien tik palyginamąją analizę gali būti sunku įvertinti tam tikrų rodiklių panašumą arba nepanašumą, todėl papildomai bus apskaičiuotas koreliacijos koeficientas infliacijai ir BVP augimui.

Koreliacijos koeficiento r skaičiavimo metodika priklauso nuo kintamųjų skalės. Kaip nurodo Pukėnas K. (2005) pasiskirsčiusiems pagal normalųjį dėsnį intervaliniams kintamiesiems yra skaičiuojamas Pirsono (angl. Pearson) koreliacijos koeficientas. Intervaliniams kintamiesiems, kuriems kintamumo sąlyga nėra tenkinama skaičiuojamas Spirmeno (angl. Spearman) koreliacijos koeficientas. Pirsono koreliacijos koeficientas skaičiuojamas pagal formulę:

„ _ tt= i&i - x)(y i - y)   ,

Xį ir y_r abiejų kintamųjų imties reikšmės; x,y - šių kintamųjų imties vidurkiai;

- kintamųjų standartiniai nuokrypiai; - imties variantų skaičius.

Koreliacijos koeficientas teoriškai gali įgyti reikšmę nuo 1 iki -1. Kuo koeficiento reikšmė arčiau 1, tuo didesnis ryšys tarp kintamųjų (tiesinis ryšys). Reikšmė artima 0 rodo, kad ryšio tarp požymių nėra.

Šių tyrimo metodų pasirinkimas padės pasiekti vieną iš darbe išsikeltų tikslų - nustatyti ar bendra valiuta su EU (17) būtų naudinga.

3.2.     Atvirumas

Ekonomikos atvirumas yra svarbus rodiklis sprendžiant ar šaliai yra reikalinga bendra valiuta. Kuo šalis atviresnė ir daugiau prekiauja su kitomis valstybėmis tuo naudingiau tokiai šaliai priklausyti valiutų sąjungai, nes taip sumažinamas neapibrėžtumas dėl valiutų kursų svyravimų ir gaunama didžiausia galima nauda iš tarptautinės prekybos.

Šalies ekonomikos atvirumas dažniausiai įvertinamas apskaičiavus ekonomikos atvirumo laipsnį (EAL), kuris apskaičiuojamas kaip eksporto ir importo aritmetinio vidurkio santykis su nominaliuoju BVP. Jei apskaičiuotas santykis yra mažesnis už 10% - ekonomika yra visiškai uždara, jei tarp 10-20% ekonomika palyginti uždara, jei 20-30% ekonomika palyginti atvira ir jei šis santykis didesnis negu 30% šalies ūkis yra visiškai atviras (Nausėda G. (2003)).

Ekonomikos atvirumo lygis (EAL)

16 pav. Lietuvos atvirumo lygis (EAL).

Šaltinis: Apskaičiuota ir sudaryta autorės, remiantis SEB banko ir Statistikos departamento duomenimis.

Iš apskaičiuoto ekonomikos atvirumo lygio matome, kad šis rodiklis yra gana aukštas Lietuvoje (žiūrėti 16 paveikslą). Žemiausias visame nagrinėjamame laikotarpyje EAL yra 2003 metais ir siekia 43.97%, o 2011 metais aukščiausias ir siekia net 63.61%. Pagal apskaičiuotą EAL galime daryti išvadą, kad Lietuvos ūkis yra visiškai atviras (visame laikotarpyje daugiau negu 30%). Kadangi ekonomika yra atvira galime daryti išvadą, kad Lietuvos ūkis turėtų naudos iš bendros valiutos su kitomis šalimis užsienio prekybos atžvilgiu.

Vien tik nustatyti ekonomikos atvirumo lygį siekiant nustatyti ar šalis yra OVZ neužtenka, svarbu nustatyti ar valstybės pagrindinės eksporto ir importo partnerės taip pat priklauso optimaliai valiutos zonai. Taigi toliau bus nagrinėjama Lietuvos eksporto ir importo kryptys, siekiant nustatyti ar bendra valiuta būtų naudinga.

Šaltinis: Sudaryta autorės, remiantis Statistikos departamento duomenimis.

Kaip pavaizduota 2-ojoje lentelėje ES šalys buvo pagrindinė Lietuvos eksporto kryptis 2012 metais ir sudaro net 60.52% viso eksporto. Tai pat gana didelė dalis eksporto net 29.63% yra į NVS šalis. Didžiausią dalį eksporto į NVS šalis sudaro Rusija t.y. 18.88% viso 2012 metų Lietuvos eksporto. Dar dvi svarbios NVS eksporto kryptys Lietuvai 2012 metais buvo Ukraina ir Baltarusija, atitinkamai 3.6 ir 4.6 procentai viso eksporto. Panaši situacija yra ir su importu, kur net 57% viso importo yra iš Europos Sąjungos, o iš EU (17) net 31.58%. Tačiau šiek tiek didesnė dalis importo tenka iš NVS šalių, iš kurio net 32.24% iš Rusijos.

Optimalios valiutos zonos teorija teigia, kad bendra valiuta yra naudinga tuomet kai šalies prekybos partneriai yra OVZ nariai. Faruqee H. (2004) atliko tyrimą apie bendros valiutos įtaką prekybos augimui euro šalyse. Tyrimo rezultatai parodė, kad bendra valiuta padidino užsienio prekybą vidutiniškai 10%. Didesnė prekybos augimo dispersija buvo pastebima mažesnėse šalyse t.y. Ispanijoje, Austrijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose kur prekyba dėl

bendros valiutos augo daugiau negu bendras vidurkis. Taip pat kaip rodo tyrimo rezultatai dėl tokio padidėjimo nesumažėja prekyba ir su kitomis šalimis.

Lietuvos atveju matome, kad nors ir eksportas ir importas į ir iš NVS šalis sudaro didelę dalį visos prekybos, tačiau dabartinės Euro šalys didesnę dalį eksporto. Tai pat reikėtų įvertinti ir tai, kad Latvija, kuri yra antroji pagal dydį eksporto kryptis (10.88% viso eksporto 2012 metais) taip pat ketina įsivesti eurą (pagal paskutinius statistinius duomenis galbūt netgi greičiau negu Lietuva), kas dar padidintų Lietuvos užsienio prekybą į EU (17) šalis. Taigi, apibendrinus galima daryti išvadą, kad Lietuva turėtų naudos iš bendros valiutos prekybos požiūriu dėl sumažėjusio neapibrėžtumo bei sumažėjusių sandorių kainos, nes tai yra vieni iš svarbiausių jos prekybos partneriai, o prisijungus prie EU (17) galimai dar labiau padidėtų prekyba.

3.3.     Verslo ciklų koreliacija

Dar vienas svarbus aspektas šalims norinčioms sudaryti bendrą pinigų sąjungą yra jų verslo ciklų koreliacija. Tuo atveju kai bendros valiutos šalių verslo ciklai yra nepanašūs t.y. vienų valstybių ekonomika sparčiai auga, o kitų mažai centrinio banko vykdoma bendra pinigų politika neatitiks nei vienos sąjungos narės arba atitiks tik kelių. Tokiu atveju pinigų politika bus neefektyvi ir stabilizavimo politiką bus galima vykdyti tik fiskalinės politikos priemonėmis t.y. didinant arba mažinant valstybės išlaidas, mokesčius arba transferinius mokėjimus.

15.0

Lietuva EU(17) Vokietija

-20.0

17 pav. Realaus BVP augimas Lietuvoje, EU(17) ir Vokietijoje. Šaltinis: Sudaryta autorės, remiantis Eurostat duomenimis.

Iš 17-o paveikslo matome stiprią EU (17) šalių ir Vokietijos verslo ciklų koreliaciją. Per visą nagrinėjamą laikotarpį vidutinis Vokietijos realaus BVP augimas yra 1.41% lyginant su 1.46% euro šalių. Kadangi Vokietijos ir EU (17) šalių verslo ciklai labai panašūs galima manyti, kad Europos Centrinio banko vykdoma pinigų politika yra efektyvi Vokietijos ekonomikai. Lyginant Lietuvos ir EU (17) BVP augimą, matosi, kad verslo ciklai mažiau sutampa, gana daug skiriasi augimo tempai bei skiriasi verslo ciklų dugnų taškai. Per nagrinėjamą laikotarpį Lietuvos vidutinis realaus BVP augimas buvo 4.44% lyginant su 1.46% EU (17), taigi gana ženkliai skiriasi vidutiniai augimo tempai.

Taip pat BVP augimas yra daug nepastovesnis Lietuvoje, pavyzdžiui 2002 metais ekonomika augo 6.8%, o jau 2003 metais net 10.3% (skirtumas 3.5%), atitinkamai Vokietijoje tais pačiais metais BVP augimas buvo 0.0% ir -0.4% (skirtumas tik 0.4%). Taigi Lietuvoje matomas gana didelis augimo svyravimas dviejų metų laikotarpyje lyginant su Vokietija.

Iš 1999 metų ir 2002-2004 metų laikotarpio tai pat matome, kad per nagrinėjamą laikotarpį BVP augimo kryptis ne visuomet sutapo. Dėl finansų krizės Rusijoje ir dėl to sumažėjusio eksporto į Rusiją 1999 metais Lietuvos BVP augimas buvo neigiamas (1%), kai tuo tarpu EU (17) teigiamas (2.9%). Ženkliai skiriasi realaus BVP augimas ir 2002­2004 metų laikotarpyje t.y. 2003 metais kai EU (17) ekonomikos augimas buvo nežymiai teigiamas (0.7%), Lietuvos BVP augimas buvo didžiausias per visą nagrinėjamą laikotarpį

(10.3%).

Vertinant verslo ciklų „dugno taškus" tai pat matome, kad Lietuvos ekonomika labiau reaguoja į asimetrinius šokus. 2009 metais esant finansų krizei Lietuvos BVP augimas buvo neigiamas ir siekė net -14.8%, tuo tarpu Vokietijos BVP sumažėjo 5.1% o bendras EU(17) šalių augimas buvo -4.4%.

Atlikus Lietuvos, Vokietijos ir EU (17) realaus BVP augimo koreliacijos analizę buvo gauti žemiau lentelėje pateikti koreliacijos koeficientai. Koreliacinei analizei atlikti buvo naudojamas Pirsono (angl. Pearson) koreliacijos koeficientas, kadangi duomenys yra pasiskirstę pagal normalųjį dėsnį (žiūrėti 1-ą priedą).

		Lietuva	EU (17)	Vokietija
Lietuva	Pearson Correlation	1	.719(**)	.612(*)
	Sig. (2-tailed)		.002	.012
	N	16	16	16
EU (17)	Pearson Correlation	.719(**)	1	.871(**)
	Sig. (2-tailed)	.002		.000
	N	16	16	16
Vokietija	Pearson Correlation	.612(*)		1
	Sig. (2-tailed)	.012	.000
	N	16	16	16

** Correlation is significant at the 0.01 level (2-tailed). * Correlation is significant at the 0.05 level (2-tailed).

3 lentelė. Lietuvos, EU(17) ir Vokietijos BVP augimo koreliacijos koeficientai.

Šaltinis: Apskaičiuota autorės naudojantis SPSS programa, remiantis Eurostat duomenimis.

Iš rezultatų pateiktų 3-ioje lentelėje matome, kad Lietuvos ir EU (17) koreliacijos koeficientas lygus 0.719 ir yra statistiškai reikšmingas. Nors ir matoma teigiama Lietuvos ir EU (17) BVP augimo koreliacija, tačiau koreliacijos koeficientas kur kas didesnis tarp Vokietijos ir EU (17), kas leidžia manyti, kad Lietuvos verslo ciklas mažiau sutampa su euro valstybėmis.

Pagal prognozuojamus realaus BVP augimo duomenis 2013 ir 2014 metams matome didesnį Lietuvos verslo ciklų koreliavimą su EU (17), nors ekonomikos augimas ir bus didesnis keletu procentų Lietuvoje. Lietuvos verslo ciklų ir EU (17) supanašėjimui paskutiniais metais svarbus veiksnys buvo išaugęs Lietuvos eksportas į EU (17) ir kitas Europos sąjungos valstybes. Taigi, galima daryti prielaidą, kad ateityje vis labiau panašėjant verslo ciklams, kad ir Europos Centrinio banko pinigų politika labiau atitiks Lietuvos ekonomikos rodiklius ir veiks teigiamai stabilizuojant ekonomiką.

3.4.     Darbo jėgos mobilumas

Dar vienas svarbus kriterijus OVZ yra darbo rinkos mobilumas. Pagrindinė šio kriterijaus idėja yra ta, kad esant ekonomikos nuosmukiui vienoje ar kelete OVZ teritorijų darbo jėga persikeltų į labiau užimtas teritorijas ir taip būtų lengviau prisitaikyti prie ekonominių šokų.

Tarptautinė Migracija

100000 -i---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

18 pav. Lietuvos tarptautinė migracija 1997-2011. Šaltinis: Sudaryta autorės, remiantis Statistikos departamento duomenimis.

18-tame paveiksle yra pavaizduota Lietuvos tarptautinės migracijos duomenys 1997-2011 metų laikotarpyje. Iš viso nagrinėjamo laikotarpio didžiausia deklaruota migracija yra paskutiniais metais t.y. 2010 ir 2011 metais. Staigus migracijos šuolis šiais metais, kaip nurodo Europos migracijos tinklas (2011), paaiškinamas Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimais. Pagal naujus įstatymo pakeitimus visi registruoti Lietuvoje gyventojai privalo mokėti įmokas. Taigi šie pakeitimai paskatino gyventojus, kurie ankščiau išvykę ir nedeklaravę savo gyvenamosios vietos ją deklaruoti siekiant išvengti mokėjimų. Kaip pagrindinės emigracijos priežastys nurodoma aukštas nedarbas Lietuvoje bei didesni atlyginimai tikslo šalyse. Iš 2010 metais savo išvykimą deklaravusių gyventojų, 85% nurodė, kad iki išvykimo buvo bedarbiais vienerius ir daugiau metų. Tai pat darbo užmokestis tikslo šalyse yra dviem arba net trimis kartais didesnis netgi įvertinus perkamąją

pinigų galią.

Emigrantai pagal būsimą gyvenamąją vietą

Jungtinė Karalystė Airija Norvegija Vokietija Ispanija JAV Švedija Danija

19 pav. Emigrantai pagal būsimą gyvenamąją vietą 2011 metais.

Šaltinis: Sudaryta autorės, remiantis Statistikos departamento duomenimis.

Iš pateiktų Statistikos departamento duomenų 2011 metais matome, kad dominuojanti emigracijos šalis yra Jungtinė Karalystė. Šią šalį kaip būsimą gyvenamąją vietą nurodė net 49% gyventojų deklaravusių savo išvykimą. Tai pat populiarios migracijos kryptys buvo Airija (10%), Norvegija (7%), Vokietija (7%) ir Ispanija (4%). Iki Lietuvos įstojimo į

Europos sąjungą t.y. 2004 metų pagrindinės Lietuvos gyventojų emigracijos kryptys buvo Rusijos Federacija, Nepriklausomų valstybių sandraugos šalys bei JAV. Ateityje gali išaugti emigrantų į Vokietiją bei Austriją skaičius, kadangi šios šalys nuo 2011 metų atvėrė savo darbo rinką Lietuvos piliečiams. (Europos Migracijos Tinklas, 2011)

Apibendrinus Lietuvos emigracijos duomenis galima daryti išvadą, kad Lietuvos darbo jėga yra gana mobili. Dėl ekonomikos nuosmukio ir išaugusio nedarbo lygio 2008 - 2009 metais matomas emigracijos srauto padidėjimas į ES šalis, kur darbo galimybės ir sąlygos geresnės. Svarbu pažymėti, kad deklaruota emigracija neparodo tikrosios padėties, nes nevisi emigrantai deklaruoja savo išvykimą, todėl galima manyti kad Lietuvos emigracijos srautai buvo dar didesni nagrinėjamame laikotarpyje.

Vertinant bendrą Europos Sąjungos darbo jėgos mobilumą jis yra gana mažas. Pagal 2007 metais atlikto tyrimo duomenis buvo nustatyta, kad tik šiek tiek daugiau negu 2% Europos Sąjungos gyventojų gyvena ir dirba kitoje ES valstybėje. Tai yra netgi mažiau negu 4% ne ES (27) gyventojų kurie gyvena ir dirba čia (Europos Komisija (2010)). Tačiau svarbu paminėti, kad dėl sparčiai išaugusio nedarbo paskutiniais metais kai kuriose Europos šalyse darbo jėgos mobilumas išaugo. Deutsche banko atliktame tyrime (2011) nurodoma, kad jeigu nebūtų padidėjusi migracija 2010 metais, Ispanijoje nedarbo lygis būtų buvęs didesnis 1.7%, o Airijoje netgi 3.5%. Taigi, nors ir OVZ teorijos požiūriu negalima manyti, kad euro valstybėse yra pakankamas darbo jėgos mobilumas, kad padėtų ženkliai sumažinti ekonominius nuostolius dėl bendros valiutos esant ekonominiams šokams, tačiau po paskutinių metų sunkios ekonominės padėties keliose euro zonos šalyse matoma didesni migracijos srautai, kas leidžia manyti, kad ateityje darbo jėgos mobilumas tik didės.

3.5.     Gamybos ir eksporto diversifikacija

Maža šalies gamybos diversifikacija daro šalies ekonomiką labiau pažeidžiamą ekonominiams šokams. Taigi esant ekonominiam šokui ir mažėjant vienų produktų paklausai šalis turinti labiau diversifikuotą gamybą ir eksportą gali sumažėjusią vienų produktų paklausą kompensuoti kitais produktais. Todėl valstybėms turinčioms mažiau diversifikuotą ekonomiką palankesnis yra lankstus valiutos kursas, o daugiau diversifikuotoms - valiutos sąjunga.

Lietuvos eksporto diversifikacija bus nagrinėjama remiantis penkių pagrindinių eksporto prekių dalimi visame eksporte. Daroma prielaida, kad kuo ši dalis didesnė bendrame eksporte tuo sunkiau eksportui prisitaikyti prie ekonominių šokų.

Šalis	Prekė #1	Prekė #2	Prekė #3	Prekė #4	Prekė #5	5-ių      eksporto prekių suma
Lietuva	23.35%	6.33%	6.27%	5.74%	5.22%	46.91%
Vokietija	16.65%	15.7%	10.32%	4.33%*	5.03%	52.03%
Prancūzija	11.45%	9.21%	9.07%	8.43%	6.55%	44.71%
Danija	13.26%	4.63%*	8.25%	8.1%	4.73%	38.97%
Estija	15.74%	15.36%%	7.73%	5.73%	5.71%	50.27%

*Duomenys buvo pasirinkti 6-tosios pagrindinės prekės, kadangi atitinkama prekė buvo „kitos prekės".

4 lentelė. Penkių pagrindinių prekių dalis eksporte.

Šaltinis: Apskaičiuota ir sudaryta autorės, remiantis Tarptautinės prekybos centro duomenimis.

Iš sudarytos lentelės matome, kad didžiausia eksporto diversifikacija yra Danijoje, jos pagrindinės penkios eksporto prekės sudaro tik 38.97% viso eksporto. Dėl to galima daryti prielaidą, kad šios šalies eksportas lengviausiai prisitaikytų prie ekonominių šokų iš nagrinėjamų šalių. Lietuvos penkių pagrindinių prekių eksportas sudaro 46.91% viso eksporto. Gana didelė eksporto dalis Lietuvoje tenka "1-ajai prekei" t.y. mineraliniam kurui ir naftai, kas parodo gana didelę eksporto rezultatų priklausomybę nuo šios prekių grupės. Vertinant Lietuvos eksporto diversifikaciją remiantis šiuo rodikliu, matome, kad Lietuvos eksporto diversifikacija yra gana panaši į Prancūzijos ir netgi didesnė už Vokietijos ir Estijos. Taigi nors ir matoma gana didėlė Lietuvos eksporto rezultatų priklausomybė nuo mineralinio kuro ir naftos, galima daryti prielaidą, kad Lietuvos eksportas yra pakankamai diversifikuotas, kad prisitaikytų prie ekonominių šokų esant bendrai valiutai.

3.6.     Darbo užmokesčio ir kainų lankstumas

Pagal Mundell (1961) OVZ teoriją nominalaus darbo užmokesčio lankstumas yra puikus pakaitalas nominaliam valiutos kurso lankstumui. Jei esant aukštam nedarbo lygiui (ekonominiam šokui) darbo užmokestis bei produktų kainos sumažėja dėl to padidėja ekonomikos konkurencingumas ir dėl to pati ekonomika atsigauna greičiau. Taigi, šalys turinčios lankstesnį darbo užmokestį yra labiau tinkamos pinigų sąjungai, nes taip sumažinami nuostoliai darbo rinkai dėl bendros valiutos.

	Vidutinis bruto darbo užmokestis
2500
2000
1500
1000
500
0
	i        i        i        i        i        i        i        i        i        i        i        i        i        i        i 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
20 pav. Lietuvos vidutinis bruto darbo užmokestis 1997-2011 metais.

Šaltinis: Sudaryta autorės, remiantis Statistikos departamento duomenimis.

Iš pateikto 20 paveikslo matome, kad vidutinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje turėjo tendenciją augti iki 2008 metų. Iš viso nagrinėjamo laikotarpio vidutinis darbo užmokestis mažėjo tik 2000 metais ir 2009-2010 metais. 2000 metais darbo užmokesčio mažėjimas gali būti siejamas su Rusijos krize 1998 metais. Dėl sumažėjusio eksporto BVP augimas buvo neigiamas 1999 metais ir sumažėjo 1%. Atitinkamai pokyčiai darbo užmokestyje matomi po vienerių metų t.y. 2000 metais kai vidutinis bruto darbo užmokestis sumažėjo 1.7%.

Sparčiausiai darbo užmokestis didėjo 2008 metais, net 349 litais ir išaugo nuo 1802.4 litų iki 2151 litų. BVP didėjimas 2008 metais buvo gana nedidelis t.y. 2.9%, todėl toks spartus darbo užmokesčio didėjimas labiau sietinas su 2007-tųjų metų augimu kai ekonomika augo net 9.8%.

2009-2010 metų laikotarpyje matomas vidutinio darbo užmokesčio mažėjimas. Darbo užmokesčio mažėjimui įtakos turėjo pablogėjusi šalies ekonominė situacija ir išaugęs nedarbo lygis, sumažintas darbo užmokesčio fondas valstybės sektoriuje. Iš 16 grafiko matome, kad prasidėjus ekonominiam šokui t.y. 2009 metais BVP sumažėjus 14.8%, o 2010 augant tik 1.5% (žiūrėti 16 pav.) darbo užmokestis Lietuvoje tai pat pradėjo mažėti atitinkamai 4.4 ir 3.3 procento. Jau 2011 metais ekonomikai augant sparčiau matomas darbo užmokesčio didėjimas nuo 1988 litų iki 2046 litų. Taigi, apibendrinus galima daryti išvadą, kad darbo užmokestis Lietuvoje yra gana lankstus, BVP didėjimas arba mažėjimas atitinkamai įtakoja vidutinį darbo užmokestį vienerių metų laikotarpyje.

Heinz F.F. ir Rusinova D. (2011) atliktas tyrimas remiantis 19-iolikos Europos valstybių duomenimis parodė, kad realus darbo užmokesčio lankstumas yra didesnis Centrinėse ir Rytų Europos valstybėse (tarp jų ir Lietuva) negu euro zonos valstybėse. Didesnis darbo užmokesčio lankstumas šioje šalių grupėje paaiškinamas įmonių dominavimu atlyginimo derybose bei profesinių sąjungų ribotu vaidmeniu. Tačiau padidėjusio nedarbo poveikis darbo užmokesčiui esant verslo ciklo šokui matomas tik trumpame laikotarpyje, o jau po kelių ketvirčių sugrįžta į pradinę būseną. Tyrimas taip pat parodė, kad darbo užmokesčio lankstumas skiriasi esant skirtingam verslo ciklui. Lankstumas yra didesnis tuomet, kai verslo ciklas yra pakilime, tačiau kur kas mažesnis esant nuosmukiui, kai realaus darbo užmokesčio lankstumo reikia labiausiai.