Siekiant atlikti fiksuoto valiutos kurso privalumų ir trūkumų analizę

Siekiant atlikti fiksuoto valiutos kurso privalumų ir trūkumų Lietuvos ekonomikai analizę bus naudojamasi horizontalia palyginamąja analize. Šio tyrimo metodo pasirinkimas padės pasiekti darbe išsikeltą tikslą - nustatyti tiek bendrą buvusią situaciją tiriamu laikotarpiu atskiriems ekonomikos rodikliams tiek išskirti galimą fiksuoto valiutos kurso įtaką šiems rodikliams.

Valiutos kurso požiūriu buvo išskirti 3 etapai t.y. iki 1994 metų kai valiutos kursas nebuvo fiksuotas, nuo 1994 iki 2002 metų kai litas buvo fiksuotas su doleriu bei nuo 2002 metų kai litas buvo fiksuotas su euru. Taigi, bus lyginama kaip per šiuos skirtingus etapus keitėsi tam tikri rodikliai ir bus bandoma nustatyti galimą fiksuoto valiutos kurso įtaka šiems rodikliams Lietuvoje.

Rodikliai, kuriems fiksuotas valiutos kursas galimai galėjo daryti įtaką buvo pasirinkti remiantis pirmoje darbo dalyje išskirtais šio valiutos kurso režimo privalumais ir trūkumais. Taigi, atliekant analizę bus nagrinėjama kaip keitėsi infliacijos lygis, einamosios sąskaitos balansas, užsienio prekyba t.y. eksportas ir importas, Europos centrinio banko (ECB) palūkanų norma, tiesioginės užsienio investicijos (TUI), rezervai ir P2.

Infliacijos rodiklis bus nagrinėjamas net nuo 1990 metų, kadangi labai svarbu nustatyti ar valiutos kurso fiksavimas 1994 metais padėjo suvaldyti hiperinfliaciją. ECB palūkanų norma bus nagrinėjama nuo 2002 metų lyginant ją su Lietuvos infliacijos lygiu ir BVP augimu, siekiant nustatyti ar ECB vykdoma pinigų politika naudinga Lietuvos situacijai. Rezervų ir pinigų kiekis bus analizuojamas, siekiant nustatyti ar per nagrinėjamą laikotarpį nebuvo grėsmės valiutos devalvacijai. Taip pat papildomai bus apskaičiuotas rezervų (%P2) rodiklis, kuris padės tiksliau nustatyti šią galimą grėsmę. Analizuojant eksporto ir importo rodiklius bus svarbu nustatyti ne tik kaip jie keitėsi, tačiau taip pat kaip keitėsi ir šalys, į kurias vykdoma užsienio prekyba pasikeitus inkarinei valiutai.

Kadangi, horizontali palyginamoji analizė neparodo priežastinio ryšio, todėl bus sunku daryti tikslias išvadas apie fiksuoto valiutos kurso įtaką pasirinktiems rodikliams. Taigi siekiant tiksliau įvertinti šią įtaką Lietuvos ekonomikai taip pat bus remiamasi ir kitų autorių atliktais empiriniais tyrimais šia tema.

2.2.     Infliacija

Fiksuotas valiutos kurso režimas dažnai siejamas su mažesne infliacija šalyse. Šiam teiginiui pagrįsti dažniausiai naudojami du argumentai. Visų pirma, fiksuotas valiutos režimas skatina tiek fiskalinės tiek monetarinės politikos drausmingumą t.y. negalima ekspansyvi monetarinė politika bei vyriausybės susilaiko nuo infliacinio biudžeto deficito finansavimo. Taip pat kadangi sumažėja valiutos kurso svyravimai ir padidėja pasitikėjimas valiuta, tai skatina taupymą.

8 pav. Infliacija Lietuvoje 1990-1998 metais.

Šaltinis: Sudaryta autorės, remiantis Lietuvos centrinio banko duomenimis.

Lietuvoje nuo pat Nepriklausomybės paskelbimo pastebimas labai aukštas infliacijos lygis. 1992 metais infliacijos lygis netgi išaugo 1163 procentais. Tuometinė hiperinfliacija paaiškinama savos valiutos nebuvimu. Tuo metu Lietuva vis dar priklausė rublio zonai, kurio kursas masiškai mažėjo, kas ir sukėlė aukštą infliaciją Lietuvoje. Tik 1992 metais buvo įvesti laikinieji pinigai talonai, o dar kitais metais Lietuvos bankas pakeitė šią valiutą į litą ir pradėjo vykdyti aktyvią pinigų politiką, kuri sumažino infliacijos augimą bei stabilizavo lito kursą. Nors ir nuo 1993 metų pastebimas infliacijos augimo sulėtėjimas, tačiau gana aukšta infliacija dar išliko iki 1997 metų. Šiame laikotarpyje svarbi data Lietuvai buvo 1994 metai, kai litas buvo pririštas prie dolerio, siekiant stabilizuoti lito kursą ir tuo pačiu dar labiau sumažti infliacijos augimą ilgesniame laikotarpyje. Lito pririšimas prie stabilios valiutos didino pasitikėjimą šia valiuta, dėl ko išaugo nacionalinės valiutos paklausa, polinkis taupyti kas ir mažino infliaciją. Tai pat pasirinkus fiksuotą valiutos kursą valstybė atsisakė aktyvios monetarinės politikos. Kadangi nebuvo galimybės finansuoti infliacinį biudžetą „prispausdintais pinigais", tai padidino valstybės išlaidų drausmę ir mažino infliacijos lygį ilgame laikotarpyje.

9 pav. Infliacija Lietuvoje 1998-2012 metais. Šaltinis: Sudaryta autorės, remiantis SEB banko duomenimis.

Iš 9 pav. matome, kad infliacijos kitimas 1998-2012 metų laikotarpyje buvo gana dinamiškas. 2002 ir 2003 metais infliacijos augimas buvo neigiamas, taigi šalyje netgi buvo defliacija ir kainos sumažėjo atitinkamai 1.2 ir 1.3 procento. Lietuvos bankas (2004) kaip vieną iš pagrindinių defliacijos veiksnių šiais metais nurodo JAV dolerio nuvertėjimą euro atžvilgiu, dėl ko tai pat nuvertėjo ir litas. Dėl šios priežasties sumažėjo vartojimo prekių kainos, kurios buvo importuojamos už JAV dolerius. Tai pat tai įtakojo mažesnes gamintojų kainas kai kuriose pramonės veiklose, kadangi importuojamos žaliavos ir pusfabrikačiai buvo pigesni. Jau 2007-2008 metais pastebimas gana aukštas infliacijos augimas t.y. net 8.1 ir 8.5 procento. Aukštas infliacijos lygis šiais metais siejamas su maisto produktų kainų augimu bei didėjančiomis darbo užmokesčio sąnaudomis. Taip pat per šį laikotarpį didelę įtaką augančiai infliacijai turėjo ir vidaus paklausos didėjimas (Lietuvos Bankas, 2007). Nuo 2009 matomas staigus infliacijos sumažėjimas net iki 1.3%. Kaip nurodoma Swedbank ekonomikos apžvalgoje (2009) nors šiais metais ir buvo didinama PVM tarifas nuo 19% iki 21%, kas padidino kainas, tačiau dėl sumažėjusios vidaus paklausos bei perkamosios galios metinė infliacija išliko gana maža. Nuo 2010 metų infliacijos lygis išliko gana mažas dėl silpnos vidaus paklausos ir pagrinde puvo sąlygotas maisto produktų, žaliavų bei naftos kainų kilimo.

IMF (1997) metais atliko tyrimą siekiant nustatyti kaip valiutos kurso pasirinkimas įtakoja infliaciją. Tyrimas buvo atliktas remiantis duomenimis iš 145-ių šalių, 30-ies metų laikotarpyje. Atitinkamai sugrupavus šalis pagal jų valiutos kurso režimą buvo apskaičiuota, kad vidutinė infliacija šalyse, palaikančiose fiksuotą valiutos kursą buvo 8%, tarpinį valiutos kurso režimą 14% ir plaukiojantį valiutos kurso režimą net 16% per nagrinėjamą laikotarpį. Mažesnis infliacijos lygis šalyse palaikančiose fiksuotą valiutos kursą paaiškinamas didesnės disciplinos buvimu t.y. per nagrinėjamą laikotarpį pinigų pasiūla išaugo vidutiniškai 17% valstybėse su fiksuotu valiutos kursu ir 30% su plaukiojančiu valiutos kursu per metus.

Taigi apibendrinus Lietuvos infliacijos raidą per paskutinius 22-ejus metus galima daryti išvadą, kad suvaldyti labai aukštą infliaciją 10-to dešimtmečio pradžioje padėjo pasirinktas griežtas fiksuotas valiutos kursas ir centrinio banko vykdoma atsakinga pinigų politika. Vėliau aukštą infliacijos lygį sąlygojo spartus ekonomikos augimas, stipri vidinė paklausa bei perkamosios galios didėjimas, o suvaldyti labai aukštą infliaciją buvo gana sudėtinga be nepriklausomos monetarinės politikos.

2.3.     Einamosios sąskaitos balansas.

Kaip jau buvo minėta pirmojoje darbo dalyje, fiksuotas valiutos kursas dažnai siejamas su padidėjusiu einamosios sąskaitos deficitu. ESB pasiekti pusiausvyrą padeda nacionalinės valiutos nuvertėjimas, o fiksuoto valiutos kurso išlaikymas neleidžia einamajai sąskaitai taip greitai atsistatyti.

Iš 10 grafiko, kuriame pavaizduotas einamosios sąskaitos balansas procentais nuo BVP Lietuvoje matome, kad nagrinėjamo laikotarpio pradžioje t.y. 1993 ir 1994 metais deficitas buvo gana mažas, 3.1 ir 2.1 procento atitinkamai. Svarbu pabrėžti, kad lito kursas buvo laisvas iki 1994 metų balandžio 1 d., o tai turėjo teigiamos įtakos mažam deficitui. Tai pat tuo metu užsienio prekyba dar buvo gana nedidelė, tiek eksportas tiek importas pradėjo sparčiau augti tik nuo 1995 metų (žiūrėti 11 pav.). Analizuojant einamosios sąskaitos balansą esant fiksuotam valiutos kursui svarbu pabrėžti, kad prekybos balansas jau nebeatsistato pats savaime, o esant dideliam einamosios sąskaitos deficitui netgi didėja spaudimas devalvuoti nacionalinę valiutą. 1995 metais kai jau litas buvo pririštas prie dolerio matomas staigus einamosios sąskaitos deficito išaugimas. Deficito didėjimui įtakos turėjo spartus ekonomikos augimas, didėjantis tarptautinės prekybos mastas, bei investicijų srautas. Aukštas einamosios sąskaitos balanso deficitas išsilaikė iki pat 2000 metų. Sumažėjimui įtakos turėjo krizė Rusijoje, dėl ko sumažėjo prekybos srautai su šia šalimi. Kaip nurodoma LRI ataskaitoje (2000) vien nuo 1998 rugpjūčio mėnesio iki 1999 metų eksportas į Rusiją sumažėjo beveik 70%. Dėl to vis didėjo Lietuvos eksportas į ES, nors tuo metu dolerio kursas ir augo euro atžvilgiu, dėl ko mažėjo Lietuvos konkurencingumas. Nuo 2003 metų einamosios sąskaitos deficitas vėl pradėjo didėti ir 2007 metais pasiekė net 14.4% nuo BVP lygį. Dėl tokio aukšto ESB deficito sparčiai sumažėjo Lietuvos užsienio valiutos rezervų t.y. lyginant 2007 ir 2008 metus rezervų sumažėjo net 11.29% (žiūrėti 13 pav.), kas sumažino lito padengimą užsienio valiuta. Kaip nurodoma SEB banko makroekonomikos apžvalgoje (2008) rekordiniam einamosios sąskaitos deficitui 2007 metais įtakos turėjo stipri vidaus paklausa, kuri skatino tiek importą tiek skolinimąsi iš užsienio. Bendrai vertinant užsienio prekybą per šiuos keturis metus importas augo sparčiau negu eksportas t.y. eksportas išaugo 21.93 mlrd. litų, o importas net 32.06 mlrd. litų. Nuo 2008 metų einamosios sąskaitos deficitas pradėjo mažėti ir 2009 metais netgi tapo teigiamu. Kaip nurodoma DnB Nord Banko apžvalgoje (2010) tam daugiausiai įtakos turėjo užsienio prekybos balansas bei teigiamu tapęs pajamų saldas.

Valiutos kurso režimo ir einamosios sąskaitos balanso priklausomybės tema yra atlikta keletas empirinių tyrimų. Xiaoyi Mu & Haichun Ye (2012) atlikto tyrimo iš 95-ių besivystančių valstybių rezultatai parodė, kad šalyse, kuriose valiutos kursas yra fiksuotas griežtai, prekybos balansas atsistato kur kas lėčiau negu šalyse, kuriose kursas nėra griežtai fiksuotas. Dar vieną empirinį tyrimą šia tema atliko Slavov S. T. (2009), remiantis 128-ių šalių duomenimis, 1976-2005 metų laikotarpyje. Tyrimo rezultatai parodė, kad fiksuoto valiutos kurso pasirinkimas yra sietinas su 1.1% einamosios sąskaitos deficito padidėjimu lyginant su plaukiojančiu valiutos kursu.

Remiantis šių empirinių tyrimų rezultatais bei Lietuvos ESB analize, galima manyti, kad tiek neigiamam tiek dideliam einamosios sąskaitos balanso kintamumui Lietuvoje iki 2012-ų metų įtakos turėjo pasirinktas griežtai fiksuotas valiutos kursas.

2.4. Užsienio prekyba

Užsienio prekybos analizavimas valiutų kursų kontekste yra gana dažnas, kadangi valiutos kurso svyravimai didina riziką įmonėms, dėk ko joms sunkiau prognozuoti tiek ateities kainas, o tuo pačiu ir produkcijos apimtis. Dėl to kaip vienas iš pagrindinių fiksuoto

11 pav. Lietuvos eksportas ir importas 1993-2011, mln. litų.

Šaltinis: Sudaryta autorės, remiantis Statistikos Departamento duomenimis.

Nagrinėjant Lietuvos užsienio prekybos tendencijas matome, kad nuo nagrinėjamo laikotarpio pradžios tiek importas, tiek eksportas 1994 metais sumažėjo lyginant su 1993 metais. Tam daugiausiai įtakos turėjo po nepriklausomybės atkūrimo prarastos rinkos rytuose bei dideli lito svyravimai. Iš 11 pav. matome, kad tiek eksportas tiek importas Lietuvoje pradėjo augti 1995 metais. Spartesnis augimas matomas importe, kadangi eksportas 1995 metais išaugo tik 0.97%, o importas net 22.37% lyginant su 1994 metais. Per visą nagrinėjamą laikotarpį tiek eksportas tiek importas išaugo beveik 8 kartais, o nuo 1995 metų užsienio prekybos kritimas matomas tik 1999 ir 2009 metais.

Nagrinėjant Lietuvos užsienio prekybą taip pat svarbu išskirti kaip keitėsi Lietuvos tiek eksporto tiek importo kryptys. Pradedant nuo eksporto krypčių pastebima, kad nuo to laiko kai Lietuva įstojo į ES ir pasirinko eurą kaip inkarinę valiutą labai išaugo eksportas į šias šalis. Kaip palyginimą galima analizuoti 1996 metus. Tuo metu didžioji Lietuvos eksporto dalis tekdavo NVS šalims (45.4% viso eksporto), o Europos Sąjungai tik (32.5%). Jau 2003 metais eksportas į ES sudarė net 42% viso eksporto, o į NVS šalis tik 17%. Tačiau toks eksporto persiorientavimas negali būti siejamas vien tik su lito fiksavimu prie euro ar įstojimu į ES. Taip pat vienas iš pagrindinių veiksnių buvo Rusijos krizė 1998 metais. Vien nuo 1997 iki 1999 metų eksporto dalis į Rusiją sumažėjo nuo 24.5% iki 7% viso eksporto. Nagrinėjant nesenus Lietuvos eksporto duomenis taip pat matoma ES šalių dominavimas. 2012 metais eksportas į Europos Sąjungos šalis sudarė net 60.8%, o į NVS šalis 29.39% viso eksporto. Jeigu analizuoti Lietuvos duomenis prieš finansų krizę t.y. 2007 metais, eksporto srautas į ES šalis buvo dar didesnis, o į NVS šiek tiek mažesnis, tačiau dėl prastos situacijos Europoje Lietuvos įmonės pradėjo daugiau eksportuoti į Rusiją, Kazachstaną, Ukrainą ir Baltarusiją.

Analizuojant Lietuvos importo kryptis, taip pat pastebimas gana ženkliai išaugęs Europos sąjungos šalių indėlis. Kaip palyginimą galima analizuoti 1996 metus, kai importas iš ES sudarė 39.8%, o jau 2003 metais siekė net 44.5% viso importo. Atitinkamai 2012 metais importas iš ES sudarė 56.56%, o prieš finansų krizę t.y. 2007 metais siekė net 68.34% viso importo. Priešingai nei eksportas, importas iš NVS šalių išliko panašus lyginant 1996 ir 2012 metus, nors ir buvo sumažėjęs atskirais metais.

Empiriniai tyrimai, kurie nagrinėja valiutos kurso režimo įtaką užsienio prekybai gana dažnai pateikia skirtingus rezultatus. Klein M. W. ir Shambaugh J. C. (2004) atliktas tyrimas parodė, didelį teigiamą poveikį užsienio prekyboje tarp bazinės valiutos šalies ir fiksuotą kursą pasirinkusios šalies. Taip pat teigiamas prekybai poveikis matomas ir tarp šalių, kurios pasirenka bendrą inkarinę valiutą. Tų pačių autorių kitas atliktas tyrimas parodė, kad šalyse pasirinkusiose fiksuotą valiutos režimą tarptautinė prekybą išauga iki

35%.

Nors ir negalima tiksliai nustatyti kokią įtaką darė fiksuotas valiutos kursas užsienio prekybai Lietuvoje, tačiau galima manyti, kad turėjo teigiamos įtakos tiek išaugusiam eksportui tiek importui. Taip pat gana akivaizdžiai matoma užsienio prekybos srauto padidėjimas į Europos Sąjungos valstybes po Lietuvos įstojimo į ES ir lito pririšimo prie euro. Galima tikėtis, kad gerėjant ekonominei situacijai Europoje, ateityje vėl didės Lietuvos užsienio prekyba su šios sąjungos šalimis.

2.5.

Nepriklausomos monetarinės politikos nebuvimas.

Vienas iš fiksuoto valiutos kurso trūkumų išskirtų pirmoje šio darbo dalyje buvo tas, kad Lietuva pasirinkusi šį valiutos mechanizmą nebegali vykdyti atskiros monetarinės politikos. Taigi nuo 2002 metų, kai Lietuva pririšo litą prie euro, jos monetarinė politika yra priklausoma nuo Europos Centrinio Banko vykdomos pinigų politikos.

12 pav. ECB palūkanų norma (metinis vidurkis), Lietuvos infliacija ir BVP augimas.

Šaltinis: Sudaryta autorės, remiantis Europos centrinio banko duomenimis.

Viena iš problemų, su kuria susidūrė Lietuvos ekonomika 2007-2008 metais buvo labai aukšta infliacija. 2007 metais infliacija augo 5.8%, 2008 metais net 11.1% (žiūrėti 12 grafiką). Tais pačiais metais Euro zonos valstybėse infliacijos lygis siekė tik 2.1%-3.3% (žiūrėti 22 grafiką). Kadangi Europos centrinio banko siektinas infliacijos lygis yra apie 2%, ECB tuo metu nustatyta palūkanų norma dviejų metų laikotarpyje svyravo nuo 2.5% iki 4.25%. Vertinant ECB istorines palūkanų normas, galima manyti, kad nustatyta palūkanų norma buvo siekiama mažinti infliacijos lygį euro zonos (EU 17) šalyse. Tačiau, nors ir nustatyta ECB palūkanų norma buvo palanki aukštai infliacijai Lietuvoje, tačiau nepakankamai. Lietuvos centriniam bankui vykdant nepriklausomą pinigų politiką infliaciją suvaldyti būtų buvę kur kas lengviau ir galima manyti, kad esant tokiai aukštai infliacijai palūkanų norma būtų nustatyta kur kas aukštesnė.

Tai pat iš 12 ir 22 paveikslo matome, kad nevisai atitiko Lietuvos ir EU(17) infliacijos lygis 2001-2002 metų laikotarpyje. Tuo metu kai infliacija Lietuvoje buvo tik 0.3-1.6%, ECB palūkanų norma buvo rekordiškai aukšta t.y. 2000-2002 metų laikotarpyje vidutiniškai svyravo nuo 3.5% iki 4.5%. Taigi vėlgi galima daryti prielaidą, kad jei Lietuvos centrinis šiame laikotarpyje būtų galėjęs vykdyti nepriklausomą pinigų politiką, monetarinė politika būtų labiau ekspansyvi, kadangi infliacija nebuvo problema.

Nagrinėjant laikotarpį po finansų krizės matome, kad ECB rekordiškai sumažino palūkanų normą nuo 3.75% 2008 spalio 15 d. iki 0.75% 2012 metų liepos 11 d. siekdamas skatinti ekonomikos atsigavimą euro zonoje. Tokia monetarinės politikos kryptis buvo naudinga Lietuvos ekonomikai, kadangi po finansų krizės sparčiai krito BVP augimas, o infliacijos lygis taip pat sparčiai sumažėjo.

Nepriklausomos monetarinės politikos atsisakymas esant fiksuotam valiutos kursui taip pat dažnai siejamas ir su mažesniu ekonomikos augimu arba lėtesniu ekonomikos atsigavimu po verslo ciklo šoko. Kaip verslo ciklo šoko pavyzdį galima pateikti Lietuvos BVP augimą 2009 metais kai po finansų krizės BVP augimas buvo neigiamas ir siekė net 14.8%. Tam didelės įtakos turėjo vyriausybės vykdoma griežta fiskalinė politika t.y. ne tik mažinama pačios valstybės išlaidos, bet ir nežymiai didinama mokesčių našta bei mažinami transferiniai mokėjimai.

IMF (1997) atliko tyrimą, kuris įvertino valiutos kurso režimo pasirinkimo poveikį ekonomikos augimui. Kaip nurodoma tyrime pasirinktas valiutos režimas gali įtakoti ekonomikos augimą per padidėjusias investicijas fiksuoto valiutos kurso atveju bei per padidėjusį produktyvumą plaukiojančio valiutos kurso atveju. Įvertinus 145 šalių duomenis per 20 metų buvo apskaičiuota, kad didžiausias ekonomikos augimas buvo šalyse

pasirinkusiose tarpinį valiutos kurso režimą - 2% per metus, plaukiojančio valiutos kurso šalyse 1.7% ir fiksuoto valiutos kurso šalyse tik 1.4%. Šalys, kurios pakeitė savo valiutos kurso režimą į plaukiojantį BVP vidutiniškai padidėjo 0.3% po vienerių metų ir daugiau kaip 1% po 3-ejų metų po pakeitimo. Taip pat šalių palyginimas parodė, kad tiek BVP augimas tiek užimtumas buvo kur kas mažiau pastovus esant fiksuotam valiutos kurso režimui.

2.6.

Rezervai

Valstybių, kurios pasirenka griežtai fiksuotą valiutos kursą, pagrindinis uždavinys yra išlaikyti pakankamas užsienio valiutos atsargas, kad būtų garantuotas nacionalinės valiutos konvertavimas nustatytu kursu. Tuo atveju jei turimos atsargos yra nepakankamos, tai gali sukelti tam tikras abejones dėl nustatyto kurso patikimumo ir sukelti spekuliacines atakas prieš valiutą.

Šaltinis: Sudaryta autorės, remiantis Lietuvos banko duomenimis.

13 paveiksle pavaizduota P2 ir Lietuvos užsienio valiutos atsargos milijonais litų. P2 rodiklis yra apibrėžiamas kaip pinigai apyvartoje ir vienadieniai indėliai bei sutarto termino iki 2 metų ir įspėjamojo laikotarpio iki 3 mėnesių imtinai indėliai. Lietuvos užsienio valiutos atsargos turėjo tendenciją augti iki 2007 metų, išskyrus 2002 metus (žiūrėti 13 pav.). Nuo 2000 iki 2012 metų Lietuvos užsienio valiutos atsargos išaugo nuo 4388.4 mln. litų iki 20866.5 mln. litų, taigi padidėjo beveik penkis kartus. Iš nagrinėjamo laikotarpio didžiausias užsienio rezervų spaudimas matomas 2008-2010 metų laikotarpyje. Nuo 2007 iki 2010 metų gruodžio mėnesio užsienio valiutos atsargos susitraukė net 15.46%.

Vienas iš populiariausių pinigų masės padengimo rodiklių yra užsienio rezervų santykis su P2. Šis rodiklis apskaičiuojamas:

Užsienio rezervai    „„„
Užsienio rezervai (%P2) =----------- —--------- * 100, kur                                (1)

Užsienio rezervai - Lietuvos Banko turimų užsienio rezervų kiekis;

P2 - Grynieji pinigai apyvartoje ir vienadieniai indėliai bei sutarto termino iki 2 metų ir įspėjamojo laikotarpio iki 3 mėnesių imtinai indėliai

14 pav. Užsienio valiutos rezervai (%P2).

Šaltinis: Sudaryta autorės, remiantis Lietuvos banko duomenimis (duomenys apskaičiuoti pagal gruodžio mėnesį).

Aukščiausias užsienio rezervų ir grynųjų pinigų kiekio santykis matomas 2001 metais. Tai galima paaiškinti sparčiai išaugusiomis užsienio valiutos atsargomis. Nors litų kiekis taip pat augo (17.57% lyginant su 2000 metais), tačiau užsienio valiutos atsargos padidėjo dar sparčiau (30.31% lyginant su 2000 metais). Žemiausia šio rodiklio reikšmė iš nagrinėjamo laikotarpio apskaičiuota 2010 metų gruodžio mėnesį. Sumažėjusiam lito padengimui įtakos turėjo sumažėję užsienio valiutos rezervai nuo 14923.06 mln. LTL iki 14666.59 mln. LTL. Tai pat per šiuos metus padidėjo ir litų kiekis apyvartoje, atitinkamai nuo 43633.9 mln. litų iki 47726.6 mln. litų. Apskaičiuotas rodiklis rodo, kad 2010 metų gruodžio mėnesio pabaigoje Lietuvos bankas galėjo padengti tik 30.73% visų apyvartoje buvusių litų. Per visą nagrinėjamą laikotarpį vidutinė šio rodiklio reikšmė buvo 38.53%, taigi didžiausias pavojus lito padengimui, o tuo pačiu ir lito devalvacijai buvo 2008-2010 metų laikotarpyje. Tačiau jau nuo 2011 metų matomas lito padengimo užsienio valiuta padidėjimas, atitinkamai 2011 metais užsienio rezervų ir P2 rodiklis siekė 37.61%, o 2012 metais 39.51%. Taigi Lietuva atlaikė spaudimą fiksuotam valiutos kursui ir 2008-2010 metų laikotarpyje ir lito devalvuoti nereikėjo.

2.7.     Tiesioginės užsienio investicijos

Valiutos kurso rėžimo pasirinkimas daugelio autorių išskiriamas kaip vienas iš veiksnių įtakojančių investicijas. Tai yra pagrindžiama tuo, kad pasirinkus fiksuotą valiutos kursą sumažėja reali palūkanų norma bei sumažėja neapibrėžtumai dėl pačios investicijų vertės, kadangi vietinis valiutų kursas mažiau svyruoja.

Tiesioginės užsienio investicijos

40

15 pav. Lietuvos tiesioginės užsienio investicijos metų pradžioje, mln. litų.

Šaltinis: Sudaryta autorės, remiantis Statistikos Departamento duomenimis.

15-tajame grafike pavaizduota tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 1992-2011 metų laikotarpyje. Iš pateikto grafiko matome, kad investicijos buvo labai mažos nuo pat nagrinėjamo laikotarpio pradžios iki 1997 metų. To priežasčių yra gana daug. Visų pirmą iki 1997 metų Lietuvoje buvo labai aukšta infliacija, 1993 metais netgi užfiksuota hiperinfliacija (žiūrėti 8 grafiką). Galima manyti, kad toks aukštas infliacijos lygis neigiamai veikė investuotojų pasitikėjimą Lietuvos ekonomika. Be to Lietuvos ekonomikos augimas t.y. BVP iki pat 1995 metų buvo neigiamas.

Jau nuo 1997 metų pastebimas spartesnis TUI augimas. Tam įtakos turėjo jau teigiamas BVP augimas bei sumažėjusi infliacija. Tai pat svarbu paminėti, kad 1994 metais litas buvo pririštas prie dolerio fiksuotu kursu, kas taip pat sumažino neapibrėžtumą investuotojams.

Ypač sparčiai investicijos augo 2005 - 2008 metų laikotarpyje, kai Lietuvoje sparčiai augo ekonomika ir buvo nekilnojamo turto "burbulas". Galima manyti, kad sparčiam investicijų didėjimui šiame laikotarpyje teigiamos įtakos turėjo ir Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą 2004 metais, kas padidino investuotojų pasitikėjimą Lietuvos ekonomika. Taip pat kadangi Lietuvos ekonomikos augimas buvo vienas iš sparčiausių šiais metais, taigi tai galėjo paskatinti investuotojus perkelti savo kapitalą siekiant gauti dar daugiau pelno. Taip pat po įstojimo į ES lito inkarinė valiuta buvo pakeista į eurą. Analizuojant TUI nuo 2005 metų pagal investuojančias valstybes matomos padidėjusios investicijos iš ES šalių. Kaip pavyzdį galima nagrinėti 2005 ir 2006 metus kai TUI iš ES šalių sudarė 15.796 mln. ir 24.294 mln. litų atitinkamai (Lietuvos Statistikos Departamentas (2013)). Taigi per metus tiesioginės užsienio investicijos iš ES per vienus metus padidėjo net 8.498 mln. litų, taigi išaugo netgi ~34.98%.

Jau nuo 2008 metų matomas spartus TUI sumažėjimas. Taigi finansų krizė turėjo neigiamos įtakos ne tik BVP ir užimtumui, bet ir Lietuvos tiesioginėms investicijoms. Kaip jau buvo minėta ankstesnėje darbo dalyje 2008-2010 metų laikotarpyje taip pat buvo sparčiai sumažėję Lietuvos užsienio valiutos rezervai, kas padidino lito devalvacijos tikimybę. Galima manyti, kad padidėjusi devalvacijos tikimybė taip pat galėjo turėti neigiamos įtakos investuotojų pasitikėjimui.

Busse M., Hefeker C. ir Nelgen S. (2010) atliktas tyrimas parodė, kad pasirinktas fiksuotas valiutos kurso rėžimas turėjo daug teigiamos įtakos TUI srautų padidėjimui išsivysčiusiose šalyse. Tačiau griežto valiutų kurso pasirinkimas nebuvo reikšmingas besivystančiose šalyse. To priežastimis, kaip aiškina patys autoriai, gali būti tai, kad skiriasi TUI tipo pobūdis besivystančiose šalyse, taip pat kad valiutų kursai yra labai koreliuoti su kitais kintamaisiais t.y. makroekonominiu stabilumu, prekyba, augimu, kurie visi įtakoja TUI.