Lietuvos karinė vadovybė didelį dėmesį skyrė karių švietimui

Reikia paminėti, kad Lietuvos karinė vadovybė, dar tebevykstant kovoms dėl nepriklausomybės, didelį dėmesį skyrė karių švietimui. Pasibaigus kovoms, dėmesys tam dar labiau buvo stiprinamas. Pulke, kaip ir visuose kituose Lie­tuvos kariuomenės pulkuose, buvo sudaryta švietimo komisija. Komisijos nuo­statai skelbė, kad pulko Švietimo komisija sudaroma vado įsakymu iš 5 žmonių. Komisijos pirmininku turi būti skiriamas karys, baigęs ne mažiau kaip 6 klases aukštesnės mokyklos arba jai atitinkančius kursus.

Komisijos pirmininkas atleidžiamas nuo kitų tarnybos pareigų. Jei jis užėmė kuopos vado, komandos viršininko ar jiems atitinkamas aukštesnes pareigas, tai jis turėjo būti atleidžiamas nuo budėjimo, dalyvavimo kitose komisijose ir komandiruočių ne švietimo reikalais. Buvo ir išlyga, kad komisijų pirmininkai be svarbių priežasčių nebūtų keičiami dažniau kaip kartą per metus. Dalinių vadai apie asmenis, paskirtus į švietimo komisijų pirmininkus, arba apie priežastis, dėl kurių skiriami kiti, turėjo pranešti Karo mokslo skyriui.

Kiti komisijos nariai — batalionų vadų siūlomi kandidatai, tvirtinami vado, siekiant, kad į komisiją įeitų kariai iš visų batalionų.

197 Įsakymas 3 p. p. Nr. 208. 1921-07-08 // LCVA, f. 516, ap. 1, b. 25, l. 95.

Komisija iš savo tarpo turėjo išsirinkti sekretorių, knygininką, pulko vadui siūlė kandidatus į kitų švietimo įstaigų vedėjus.

Komisija buvo tiesiogiai pavaldi pulko vadui. Ji buvo įpareigota vykdyti Generalinio štabo Karo mokslo skyriaus nurodymus švietimo srityje, derinti su juo savo veiklą. Komisija kiekvieno mėnesio pirmąją dieną privalėjo pateikti savo veiklos ataskaitą pulko vadui ir Karo mokslo skyriui jo nustatyta tvarka.

Komisijai buvo iškeltos šios pareigos:

1.    

Svarbiausia švietimo komisijos pareiga - organizuoti ir prižiūrėti kariuomenės švietimo darbą, už kurį tiesiogiai buvo atsakingas pulko vadas.

2.     Šiai pareigai atlikti komisijos turėjo steigti dalyse trijų rūšių bendro lavi­nimo mokyklas: beraščiams, mokantiems skaityti ir rašyti ir baigusiems pradinę mokyklą.

3.     Organizuoti kalbos ir kitos rūšies kursus karininkams ir karo valdininkams.

4.     Organizuoti karių lavinimą ne mokyklose: knygynus, skaityklas, paskai­

tas, klubus, ekskursijas, chorus, spektaklius ir t. t.

5.     Organizuoti ir tarp karių plėtoti įvairių rūšių sportą.

6.     Organizuoti įvairių rūšių mokamas ir nemokamas pramogas ir pasilinksminimus.

7.     Ieškoti švietimo darbui reikiamų lėšų.

8.     Sudaryti kiekvienam pusmečiui darbų planą ir teikti jį pulko vadui ir Karo mokslo skyriui.

Nuostatai numatė lėšų, iš kurių buvo galima vystyti komisijoms keliamus užduotis, šaltinius. Jos turėjo susidėti iš:

a)   Krašto apsaugos ministerijos asignavimų ir

b)   pelno iš karių parduotuvių, vakarų, spektaklių, aukų ir t. t.

Komisija savo veikloje turėjo vadovautis Karo mokslo skyriaus nustatytomis Karių mokymo taisyklėmis¹⁹⁸.

Pulko švietimo komisija stengėsi dirbti vadovaudamasi šiais nu­ostatais, tačiau pulko dislokacijos sąlygos, ka­rių apgyvendinimas ne kareivinėse, labai sun­kino komisijos darbą ir, kaip teisingai pastebėjo naujas divizijos vadas, jos darbas buvo ne be trūkumų.

198 Įsakymas kariuomenei Nr. 174. 1921 m. liepos 30 d.

Liepos 28 d. divizijos vadas plk. J. Stanaitis vėl tikrino pulką, tikri­no, kaip pulke vyks­ta šaudymo pratybos, apžiūrėjo kai kurias pulko dalis. Kaip visada divizijos vadas sura­do daugiau ar mažiau trūkumų, tačiau šio pa­tikrinimo metu atsitiko juokingas atvejis. Savo įsakyme divizijai apie tai plk. J. Stanaitis rašė:

„Be to, čia susidūriau su sekančiu nematytu mano gyvenime apsireiškimu: bataliono vadas kpt. Drabat prie manęs laike šaudymo užmigo ir pradėjo knarkti. Manau, kad tas įvykis man pavestoje divizijoje buvo pirmas ir paskutinis ir kad jo neda-leistinumas aiškus kiekvienam kariškiui."¹⁹⁹

Nuo 1921 m. rugpjūčio 1 d. krašto apsaugos ministro Jono Šimkaus įsakymu buvo panaikinti pulkų ir atskirųjų batalionų vadų padėjėjų etatai. Pulkų vadų pavaduotojais įsakyta skirti vieną iš bataliono vadų, jam einant tiesiogines bataliono vado pareigas. Vykdant šį įsakymą, nuo rugpjūčio 1 d. pulko vado padėjėjas mjr. V. Rozmanas buvo paskirtas 1-ojo bataliono vadu ir pulko vado pavaduotoju²⁰⁰.

Rugpjūčio pabaigoje pulko vadovybė susidūrė su nenumatyta problema. Ka­dangi gyventojų soduose ėmė nokti obuoliai, uogos, juose naktimis ėmė lanky­tis pulko kareiviai. Pulko vadovybę gyventojai užvertė skundais, todėl pulko vadui teko griežtai uždrausti kareiviams savavališkai lankytis gyventojų soduose, o sugautus už vaisių vagystes gąsdinta bausti visu įstatymų griežtumu²⁰¹.

1921 m. rugpjūčio mėn. pulkas, vykdydamas kariuomenės vado ir divizijos vado nurodymus, nuo rugpjūčio 10 d. iki rugsėjo 4 d. dalyvavo lauko taktikos pratybose. Pratybos buvo vykdomos kuopose, batalionuose ir visame pulke. Pratybų metu buvo mokomasi spręsti gynybos, puolimo, apsaugos žygyje ir poilsio metu užduotis. Visas pulkas pratybose dalyvavo nuo rugpjūčio 28 d. iki rugsėjo 1 d. Kartu su juo pratybose dalyvavo ir pusė eskadrono „Geležinio Vilko" pulko raitelių. Žygio metu pulko dešiniąją vorą puolė „priešas", kurį pulkas sėkmingai „sunaikino"