Galvijiena yra svarbus aminorūgščių, mineralinių medžiagų ir vitaminų šaltinis

Galvijiena yra svarbus aminorūgščių, mineralinių medžiagų ir vitaminų šaltinis, todėl ji vaidina svarbų vaidmenį žmonių mityboje. Mitybos specialistai pažymi, kad galvijiena ir veršiena turėtų sudaryti didžiausią žmogaus suvartojamos mėsos dalį. Išvystytos pieninės galvijininkystės šalyse daugiausia galvijienos gaunama iš pieninių veislių galvijų prieauglio ir išbrokuotų suaugusių galvijų (Jukna V. ir kt., 2009).

ES 27 valstybėse narėse vidutinis mėsos suvartojimas 2010 m. buvo vidutiniškai 77 kg vienam gyventojui. Jautieną sudarė apie 21 proc. visos suvartojamos mėsos arba 16 kg vienam gyventojui (palyginus su 41 kg kiaulienos, 17 kg paukštienos ir 3 kg avienos ir ožkų mėsos). ES palyginimui su kitomis pasaulio šalimis dėl mėsos suvartojimo yra pateikiama 7 lentelė. Kaip matyti 7 lentelėje, jautienos suvartojimas ES yra mažesnis nei Argentinoje, Brazilijoje, JAV ir Australijoje, išvardintose šalyse suvartojamos jautienos dalis nuo visos suvartojimo mėsos yra didesnė, ypač Argentinoje - 58 proc. Tačiau jautienos suvartojimas ES yra didesnis nei tokiose šalyse kaip Rusija, Japonija ir Kinija ir daug didesnis negu Indijoje, kurioje dėl kultūrinių aspektų ir valgymo įpročių (dominuoja vegetariška dieta) jautienos suvartojimas yra mažiausias iš visų išvardintų šalių.

Hocquette J. ir Chatellier V. (2011) pateigia, kad vartotojo perkamoji galia yra labai reikšminga suvartojamos vienam gyventojui mėsos lygiui. Tai ypač teisingas požiūris analizuojant jautienos rinką, kadangi jautienos kainos yra iš esmės didesnės nei kitų gyvūnų mėsos. Mažas jautienos konkurencingumas yra labiausiai susijęs su ilgu galvijų gamybos ciklu ir sumažėjusiu pašarų naudojimo efektyvumu palyginus su naminiais paukščiais ar kiaulėmis.

Remiantis pateikta prognoze 2025 m. mėsos iš viso suvartojimas labiausiai padidės Kinijoje (19,9 proc.), Rusijoje (11,2 proc.) ir Brazilijoje (12,8 proc.), o sumažės JAV (0,1 proc.). Tuo tarpu jautienos suvartojimas 2025 m. labiausiai padidės Brazilijoje (9,3 proc.) ir Japonijoje (2,1 proc.), o sumažės Australijoje (0,7 proc.), Argentinoje (0,5 proc.) ir ES-27 (0,4 proc.).

7 lentelė. Jautienos ir mėsos iš viso vartojimas vienam gyventojui (kg): 2010 ir 2025

perspektyva

Valstybė	Jautiena			Mėsa iš viso			Jautiena/mėsa iš viso (proc.)
	2010	2025	2025/2010	2010	2025	2025/2010	2010	2025
Argentina	55,7	55,2	-0,5	96,2	106,4	10,2	58	52
Brazilija	39,8	49,1	9,3	94	106,9	12,8	42	46
JAV	38,2	38	-0,1	109,2	109	-0,1	35	35
Australija	35,3	34,7	-0,7	92,7	96,7	4	38	36
ES-27	16,4	16	-0,4	77,7	80,1	2,4	21	20
Rusija	16	16,5	0,4	56,1	67,3	11,2	29	25
Japonija	9,5	11,6	2,1	44,7	50,6	5,9	21	23
Kinija	4,2	6,1	1,9	53	72,9	19,9	8	8
Indija	1,8	2	0,2	4,1	4,4	0,3	44	45

Šaltinis: Foot and Agricultural Policy Research Institute (toliau - FAPRI), 2011.

Jautienos suvartojimas priklauso ne tik nuo ekonominių veiksnių. Kai kuriose šalyse religijos ir įsitikinimai turi didelę įtaką maisto pasirinkimui: kiaulienos vartojimas yra uždraustas islamą išpažįstantiems žmonėms ir gyvūnai yra šventi pagal hinduizmo tikėjimą. Tuo tarpu ES šie dalykai nėra tokie svarbūs kaip, pavyzdžiui, Indijoje, Indonezijoje ar Saudo Arabijoje, dėl kultūrinių ir auklėjimo priežasčių nacionaliniai mitybos modeliai yra mažiau ar daugiau atsparūs vis labiau tarptautiniam gyvenimo būdo pasirinkimui ir gyvenimo būdo pasikeitimui vartojant paruoštus produktus. Todėl lyginant jautieną ir kitas mėsos rūšis, vienas iš jautienos pramonei keliamų tikslų būtų pasiūlyti patogesnius arba paruoštus vartoti produktus. Šiuolaikiniai vartotojai taip pat yra mažiau ar daugiau jautrūs sveikatos krizėms. Be to, Europos vartotojai vis daugiau dėmesio kreipia į etinius (pavyzdžiui, gyvūnų gerovė, skerdimas) ir aplinkos (pavyzdžiui, vandens kokybė ir biologinė įvairovė) draudimus. Jautiena ir veršiena yra ne visada prieinama, ypač valstybėse, kuriose jos gamyba yra natūraliai apribota, pavyzdžiui, dėl klimatinių sąlygų (Hocquette J., Chatellier V, 2011).

8 lentelėje yra pateikiami jautienos gamybos ir vartojimo, grynosios prekybos duomenys. Kaip matyti 8 lentelėje, daugiausia iš nurodytų šalių jautienos 2010 m. pagamino JAV (11781 tūkst. t) ir Brazilija (9789 tūkst. t), ES-27 buvo trečia ir pagamino 7870 tūkst. t. Tuo tarpu daugiausia jautienos 2010 m. buvo suvartota JAV (11865 tūkst. t) ir ES-27 (8200 tūkst. t). Grynosios prekybos skaičiai rodo, kad daugiausia jautienos 2010 m., lyginant gamybą ir vartojimą, turėjo importuoti Rusija - 935 tūkst. t, o daugiausia eksportuoti -

Brazilija (1781 tūkst. t).

Analizuojant 2025 m. prognozuojamus duomenis nustatyta, kad labiausiai gamyba turėtų išaugti Brazilijoje (52,8 proc.) ir Kinijoje (43,4 proc.), o labiausiai sumažėti - Rusijoje (27,2 proc.). Tuo tarpu vartojimas labiausiai padidėti turėtų Kinijoje (53,1 proc.) ir Brazilijoje (42,3 proc.), o sumažėti Rusijoje (5,6 proc.) ir ES-27 (1,2 proc.).

8 lentelė. Jautienos rinka ES-27 ir kitose pasaulio šalyse: 2010 ir 2025 perspektyva

Valstybė	Gamyba (tūkst. t)			Vartojimas (tūkst. t)			Grynoji prekyba8 (tūkst. t)
	2010	2025	2025/2010	2010	2025	2025/2010	2010	2025	2025/2010
JAV	11781	12982	1201	11865	13631	1766	-84	-649	-565
Brazilija	9789	14955	5166	8008	11395	3387	1781	3560	1779
ES-27	7870	7689	-181	8200	8102	-98	-330	-413	-83
Kinija	5550	7957	2407	5528	8464	2936	22	-507	-529
Indija	2850	3555	705	2150	2848	698	700	707	7
Argentina	2600	3119	519	2303	2602	299	297	517	220
Australija	2080	2579	499	760	868	108	1320	1711	391
Rusija	1300	946	-354	2235	2110	-125	-935	-1164	-229
Japonija	510	431	-79	1207	1364	157	-697	-933	-236

Šaltinis: FAPRI 2011.

Toliau pateikiama detali jautienos gamybos statistika ES-27. Daugiausia jautienos visais nagrinėjamo laikotarpio metais pagamindavo Prancūzija - vidutiniškai 1519 tūkst. per metus, o mažiausiai - Malta (vidutiniškai 1,4 tūkst. t per metus). Vidutiniškai ES vienoje

šalyje 2007 m. buvo pagaminta 303,8 tūkst. t jautienos, 2008 m. - 299 tūkst. t, 2009 m. -

285,8 tūkst. t, 2010 m. - 304,4 tūkst. t, 2011 m. - 301,5 tūkst. t.

Lyginat Lietuvos ir ES vidurkį matyti, kad Lietuvoje 2007 m. buvo pagaminta 5,4 karto mažiau jautienos, 2008 m. - 6,3 karto, 2009 m. - 6,5 karto, 2010 m. - 7,1 karto ir 2011 m. - 7,3 karto. Lietuvos jautienos gamyba taip pat gerokai atsilieka nuo pirmaujančių šioje srityje Prancūzijos, Italijos ir Vokietijos, tačiau taip pat ženkliai lenkia kitas Baltijos šalis, t. y. Latvija (vidutiniškai apie 2,4 karto 2007-2011 m.) ir Estiją (vidutiniškai apie 4,2 karto 2007­2011 m.).

Nuo 2008 m. liepos 1 d. įsigaliojo Europos Komisijos reglamentas Nr. 566/2008, kuriuo nustatomos išsamios taisyklės prekybai dvylikos mėnesių ir jaunesnių galvijų mėsa. Iki šiol visoje ES veršienos sąvoką pardavėjai interpretavo skirtingai, todėl buvo klaidinamas vartotojas ir iškreipiamos konkurencijos sąlygos. Pagal Agro Rinka pateikiamus duomenis, Lietuvoje veršiena vadinama iki 8 mėnesių amžiaus galvijo mėsa. Tačiau ispanai veršiena vadindavo iki 13, danai - iki 10, lenkai - iki 6 mėn. galvijų mėsą. Nuo šiol kiekviename gamybos ar prekybos etape mėsa turės būti paženklinta etikete. Jeigu galvijas skerdimo metu buvo iki 8 mėnesių amžiaus, etiketėje bus nurodomas pavadinimas „veršiena". Jeigu galvijas skerdimo metu buvo nuo 8 iki 12 mėnesių, etiketėje bus parašyta „jautiena", o tekstinėje informacijoje nurodyta „amžius skerdimo metu: nuo 8 iki 12 mėnesių".

Europos Komisijos leidinyje „Short Term Outlook for arable crop, meat and dairy markets" (2012) nurodoma, kad nuo 2008 m. galvijų bandų skaičius nuolat mažėja, vidutiniškai 1,1 proc. per metus (-1,8 proc. melžiamų karvių), ir ši tendencija turėtų išlikti artimiausioje ateityje. 2012 m. liepos mėnesį buvo prognozuojama, kad 2012 m. galvijienos gamyba smarkiai sumažės (3,5 proc. palyginti su 2011 m.), o 2013 m. išliks iš esmės nepakitusi (padidės 0,1 proc.). Dėl nereguliarių tiekimo sąlygų ES pagamintos jautienos kainos visus 2012 m. turėtų išlikti rekordiniame lygyje. Pranešime teigiama, kad silpna ES vidaus paklausa ir valiutų kursų pokyčiai lems 5,8 proc. jautienos importo nuosmukį 2012 m. Kaip matyti 10 lentelėje, 2012 m. I ketvirtį šis nuosmukis dar didesnis - 9,9 proc. 2013 m. situacija turėtų stabilizuotis, nepaisant ribotos jautienos pasiūlos ES ir tolygaus tam tikrų tiekėjų gamybos sumažėjimo.

Pažymėtina, kad eksporto statistika yra kintanti. Po žymaus ES galvijienos eksporto padidėjimo 2011 m. I ketvirtį, 2012 m. I ketvirtį ES šviežios ir užšaldytos galvijienos eksportas sumažėjo net 46,7 proc. Tam įtakos turėjo sumažėjusi galvijienos gamyba ES, padidėjusios kainos ir stipriai sumažėjusi paklausa iš pagrindinių ES galvijienos importo šalių - Turkijos ir Rusijos. Iš viso analizuojamu laikotarpiu galvijienos eksportas iš ES į Turkiją -net 71,7 proc., į Rusiją - 47,6 proc. 2011 m. I ketvirtį eksportas į Turkijos rinką sudarė 53 proc. ES galvijienos eksporto, o 2012 m. - tik 28 proc. Šį pokytį lėmė stipriai padidėję importo tarifai į Turkijos rinką (Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, 2012).

Lyginant 2011 m. I ketvirtį ir 2012 m. I ketvirtį ES šviežios ir užšaldytos galvijienos importas sumažėjo 9,9 proc., labiausiai dėl sumažėjusios galvijienos pasiūlos Pietų Amerikoje, žemo euro kurso ir sumažėjusios ES galvijienos paklausos. Labiausiai importas sumažėjo iš didžiausių ES galvijienos tiekėjų - Argentinos ir Urugvajaus (šios šalys sudaro beveik 50 proc. ES galvijienos importo), atitinkamai 14,5 ir 19,6 proc., o iš Brazilijos, kuri sudaro 24 proc. ES galvijienos importo, importas išliko stabilus (Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, 2012).

Šaltinis: Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau - ŽUTKVC) duomenys

ES dėl santykinai didelių kainų ir ilgainiui (vidutiniškai po 0,2 proc. kasmet) mažėjančio suvartojimo prognozuojamas jautienos ir veršienos gamybos apimčių mažėjimas 2009-2018 m. (vidutiniškai po 0,5 proc. kasmet). Be to, ES pradėjus įgyvendinti paramos atsiejimą nuo gamybos galvijininkystėje nuo 2007 m. stebimas pieninių galvijų skaičiaus ir jautienos bei veršienos gamybos apimčių mažėjimas (Kriščiukaitienė ir kt., 2010).

11 lentelėje yra pateikiamos įvairių ES valstybių narių jautienos ir veršienos kainos už 100 kg 2007-2011 m. Analizuojant vidutinę jautienos ir veršienos kainą nagrinėjamu laikotarpiu, nustatyta, kad nuo 2007 iki 2009 m. vidutinė kainą mažėjo: 2007 m. ji buvo 219,61 eurų/100 kg, 2008 m. - 213,94 eurų/100 kg, 2009 m. - 205,08 eurų/100 kg. Tuo tarpu

2010  m. vidutinė jautienos ir veršienos kaina padidėjo 8,3 proc. ir buvo 222,04 eurų/100 kg, o

2011  m. - 5,5 proc. (234,29 eurų/100 kg).

2007 m. didžiausia jautienos ir veršienos kaina buvo Liuksemburge (336,9 eurų/100 kg), o mažiausia - Latvijoje (74,7 eurų/100 kg). 2008 m. situacija išliko tokia pati, tačiau didžiausia kaina buvo 338,7 eurų/100 kg, o mažiausia - 84,93 eurų/100 kg. 2009 m. Liuksemburge jautienos ir veršienos kaina išliko aukščiausia ir vėl padidėjo (351,6 eurų/100 kg, mažiausia kaina išliko Latvijoje ir taip pat padidėjo (86,88 eurų/100 kg). Šios dvi šlys išlaikė minėtas pozicijas taip pat 2010 ir 2011 m. 2010 m. didžiausia kaina buvo 361,7 eurų/100 kg, o 2011 m. - 359,3 eurų/100 kg. 2010 m. mažiausia kaina buvo 83,97 eurų/100 kg, o 2011 m. - 95,53 eurų/100 kg.

Apibendrinant atliktą pasaulio ir Europos Sąjungos jautienos rinkos analizę galima daryti išvadą, kad daugiausia jautienos vienam gyventojui 2010 m. buvo suvartojama Argentinoje, Brazilijoje, JAV ir Australijoje, šioje šalyje suvartojimas jautienos kiekis buvo didesnis nei ES. Galvijienos suvartojimui turi įtakos vartotojų perkamoji galia, taip pat jautienos kainos, kultūriniai požymiai, religiniai įsitikinimai ir maitinimosi ypatumai. Daugiausia jautienos 2010 m. buvo pagaminama JAV ir Brazilijoje, ES buvo trečia pagal jautienos gamybą. ES daugiausia jautienos nuo 2007 iki 2011 m. pagamindavo Prancūzija, o mažiausiai 2007-2011 m. - Malta. Lietuvoje 2007-2011 m. buvo pagaminama apie 7 kartus mažiau jautienos nei vidutiniškai ES. Per pastaruosius trejus metus, t. y. nuo 2010 iki 2012, ES jautienos eksportas sumažėjo net 46,7 proc., o importas sumažėjo 9,9 proc. Didžiausios jautienos kainos 2007-2011 m. buvo Liuksemburge, o mažiausios - Latvijoje. Lietuvoje jautienos ir veršienos kainos viso nagrinėjamo laikotarpio metu (2007-2011 m.) išliko mažesnės nei vidutinės ES kainos.