Ūkio galimybės padengti trumpalaikes skolas trumpalaikiu turtu susilpnėjo

Likvidumo rodiklių grupės analizė parodė, jog lyginant 2012 metus su 2011 metais visi šioje grupėje esantys rodikliai mažėjo. Tai reiškia, jog ūkio galimybės padengti trumpalaikes skolas trumpalaikiu turtu susilpnėjo. Nors 2012 metais trumpalaikiu turtu trumpalaikes skolas ūkis galėjo padengti 2,87 kartus, tačiau išanalizavus absoliutaus likvidumo pinigais rodiklį, kuris parodo ar ūkis turi pakankamai pinigų greitam trumpalaikių skolų padengimui, matyti, kad greitai apmokėti ūkis galėtų tik 88 proc. turimų skolų. Taigi, galima teigti, kad ūkis ateityje gali susidurti su trumpalaikio nemokumo problemomis, todėl rekomenduojama analizuoti pinigų sumažėjimo ir skolų susidarymo priežastis.

Pelningumo rodiklių grupės analizė parodė, kad 2012 metais lyginant su 2010 metais šios grupės rodikliai mažėjo, tai reiškia, kad ūko efektyvumas, kuris labai priklauso nuo uždirbamo pelno, kasmet mažėjo. Ūkis 2012 metais iš vieno pardavimo lito uždirbo 0,36 Lt. Neefektyviausiai ūkyje buvo naudojamas nuosavas kapitalas ir turtas. Nuosavas kapitalo litas ūkiui sugebėjo uždirbti tik 0,05 Lt pelno, o vienas turto litas ūkiui uždirbo 0,04 Lt pelno. Reikia atkreipti dėmesį į ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų. Iš grynojo pelno atėmus tiesioginių išmokų sumą matyti, kad visais metais ūkis dirbo nuostolingai, ir negaudamas paramos - neišgyventų. Žvelgiant į ateities perspektyvas ūkiui būtina ieškoti sprendimų kaip uždirbti daugiau pajamų, kaip mažinti sąnaudas, kad būtų kuo mažiau priklausomas nuo paramos. Apibendrinant, galima teigti, kad ūkis dirba pakankamai pelningai, tačiau didelė priklausomybė nuo tiesioginių išmokų mažina ūkio efektyvumą ir patrauklumą, kelia grėsmę ateičiai.

Finansinio sverto rodiklių grupės analizė parodė, kad visu 2010-2012 metų laikotarpiu rodiklių reikšmės buvo labai mažos ir tai reiškia, kad ūkis nėra linkęs skolintis. Tą patvirtina tai, jog ūkyje visai nėra ilgalaikių skolų, o trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro labai nežymią dalį. Galima teigti, kad ūkis yra mokus ir kreditoriams turėtų atrodyti pakankamai saugus. Ūkis turi visas galimybes skolinti ir naudoti skolintas lėšas naujų technologijų diegimui, ūkio plėtrai.

Atlikus apyvartumo rodiklių analizę paaiškėjo, kad ūkis turimą turtą visu 2010-2012 metų laikotarpiu išnaudojo nepakankamai efektyviai, nes 2012 metais vienas ūkio turto litas uždirbo 0,11 Lt pardavimo pajamų. Ūkiui, kaip buvo minėta analizuojant pelningumo rodiklius, būtina ieškoti būdų kaip didinti pardavimo pajamas.

Ūkyje analizuojamu laikotarpiu mažėjo ilgalaikio turto vertės, tenkančios vienam SG ir pastovios sąnaudų dalies bendrojoje produkcijoje rodiklių reikšmės. Vertinant 2011 metų rezultatą galima teigti, kad ūkis ilgalaikiu turtu buvo apsirūpinęs pakankamai gerai, nes vienam SG teko 12401,57 Lt ilgalaikio turto. 2012 metais padidėjus SG skaičiui šis rodiklis nukrito 54,08 proc. ir parodė, kad esant tiek gyvulių, ilgalaikio turto turėtų turėti daugiau. Per trejų metų laikotarpį ūkyje pastovios sąnaudų dalies bendrojoje produkcijoje rodiklio reikšmė sumažėjo nuo 1,49 iki 0,41. Didelė rodiklio reikšmė rodo tai, kad ūkyje buvo sukurta mažai bendrosios produkcijos, ūkis patyrė daugiau ilgalaikio nusidėvėjimo turto ir/arba administracinių sąnaudų. Esant šiai situacijai ūkis tampa itin jautrus gamybos apimčių mažinimui. Atsižvelgiant į tai ūkyje reikia peržiūrėti ar yra išnaudojamos visos galimybės gamyboje, bei ieškoti galimybių didinti produkcijos gamybos ir pardavimo apimtis.

IŠVADOS

1.         Išanalizavus Lietuvos žemės ūkio sektorių, padaryta išvada, kad žemės ūkis Lietuvoje vaidina labai svarbų vaidmenį. Žemės ūkio sektoriaus bendroji pridėtinė vertė nuolat auga: 2008 m. ji išaugo 2,9 proc., 2009 m. - 8,2 proc., 2010 m. - 3,1 proc. ir 2011 m. -net 15 proc., ir sudaro apie 3 proc. bendrosios pridėtinės vertės. Žemės ūkyje sukuriamų produktų prekybos balansas yra teigiamas, t. y. eksportas viršijo importą 2007-2011 m. apie 1,2 karto, teigiamas užsienio prekybos balansas nuo 2008 m. didėja, tai teigiamai veikia šalies ūkį. Šiame sektoriuje taip pat yra užimta didelė Lietuvos gyventojų dalis - nuo 2007 iki 2011 m. šiame sektoriuje buvo užimta apie 9 proc. užimtųjų.

2.         Atlikus pasaulio ir Europos Sąjungos jautienos rinkos analizę nustatyta, kad daugiausia jautienos 2010 m. suvartojama Argentinoje, Brazilijoje ir JAV, prognozuojama, kad jos suvartojimas 2025 m. padidės Brazilijoje, Japonijoje ir Kinijoje. Daugiausia jautienos tais pačiais metais yra pagaminama JAV, Brazilijoje ir Europos Sąjungos, o 2025 m. gamyba labiausiai didės Brazilijoje, Kinijoje ir JAV. Analizuojant Europos Sąjungos valstybių narių jautienos gamybą nustatyta, kad daugiausia jautienos 2007-2011 m. buvo gaminama Prancūzijoje ir Italijoje. Tiek Europos Sąjungos jautienos importas, tiek eksportas 2012 m. I ketvirtį sumažėjo atitinkamai 9,9 proc. ir 46,7 proc. Didžiausios jautienos ir veršienos kainos 2007-2010 m. buvo Liuksemburge, o mažiausios - Latvijoje.

3.         Išanalizavus Lietuvos jautienos rinką, nustatyta, kad 2012 m. lyginant su 2011 m. galvijų skerdimas padidėjo 7,6 proc. Jautienos vartojimas Lietuvoje 2007-2011 m. nuolat mažėjo, taip mažėjo jautienos gamyba. Vidutinės galvijų supirkimo kainos lyginant 2011 ir 2012 m. padidėjo 7,2 proc.

4.         Atlikus jautienos gamybos prognozių analizę nustatyta, kad Europos Sąjungoje iki 2020 m. jos gamyba vystysis cikliškai, taip pat vystysis jos vartojimas. Prognozuojami gamybos pajėgumai nepatenkins prognozuojamo vartojimo. Tuo tarpu Europos Sąjungos jautienos ir veršienos prognozuojamos kainos nuo 2014 iki 2018 metų mažės, tokia tendencija bus taip pat ES-15, o ES-12^[1] prognozuojamos jautienos ir veršienos kainos nuo 2013 iki 2018 m. nuolat didės.

5.         Išanalizavus mėsinių galvijų auginimo Lietuvos šeimos ūkiuose galimybes nustatyta, kad nuo 2009 iki 2012 m. Lietuvoje auginamų mėsinių galvijų skaičius nuolat auga.

Lietuvoje daugiausia šiuo laikotarpiu buvo auginama Limuzinų, Šarolė ir Aubrakų veislės mėsinių galvijų, iš kurių didžiausia dalį nuo 2012 m. sudaro telyčaitės. Analizės metu taip pat nustatyta, kad Lietuvoje yra palankios sąlygos plėtoti Angusų, Highlandų, Galovėjų, Simentalių ir Herfordų veislės mėsinių galvijų laikymą. Taip pat toliau turėtų būti vystomas mėsinių mišrūnų veislių galvijų auginimas. Vienam laikytojui vidutiniškai tenka 4 mėsiniai galvijai. Palankios gamtinės sąlygos, pakankama pašarų bazė, modernių skerdyklų ir mėsos perdirbimo įmonių egzistavimas, tiesioginių produkcijos pardavimų būdų plėtra ir populiarėjimas sudaro geras prielaidas mėsinių galvijų auginimui Lietuvos šeimos ūkiuose. Mėsinių galvijų auginimu užsiimantys šeimos ūkiai turi galimybę gauti tiesiogines išmokas už galvijų auginimą.

6.         Išanalizavus šeimos ūkių, auginančių mėsinius galvijus, optimizavimo galimybes nustatyta, kad visų pirma tokie ūkiai, siekdami optimalaus rezultato, turėtų sudaryti mėsinių galvijų auginimui tinkamas sąlygas. Be to, šeimos ūkiai, įvertinę turimus išteklius, turėtų pasirinkti geriausiai jų išteklius atitinkančias mėsinių galvijų veisles ir pasirinkti jų auginimo technologiją.

7.         Išanalizuotas ūkis atrodo pakankamai konkurencingas, stabilus ir turėtų būti patrauklus kreditoriams. Pelningumo rodiklių mažėjimas 2012 lyginant su 2011 metai rodo, kad ūkiui reikalinga rasti būdų pardavimo pajamų didinimui. Pagrindinis ūkio pranašumas, yra tai, kad ūkis naudoja labai mažai skolintų lėšų, yra pakankamas vidinis finansavimas, ilgalaikių įsipareigojimų ūkyje visiškai nėra, kas suteikia galimybę skolintis lėšas ūkio plėtrai., o tai ateityje galėtų padidinti pardavimus. Pagrindinis besikuriančio ūkio trūkumas -didelė priklausomybė nuo tiesioginių išmokų t.y. išorinių politinių veiksnių, kurių tiesiogiai įtakoti ūkis negalėtų.

SANTRUMPOS

ES - Europos Sąjunga

FAPRI - Food and Agricultural Policy Research Institute (liet. Maisto ir žemės ūkio politikos tyrimų institutas)

JAV - Jungtinės Amerikos Valstijos

kg - kilogramai

LR - Lietuvos Respublika

Lt - litai

m. - metai

mln. - milijonai

OECD - Organization for Economic Co-operation and Development (liet.    Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) pav. - paveikslas proc. - procentai

PVM - pridėtinės vertės mokestis

REO - Return on equity (liet. Nuosavo kapitalo pelningumas arba nuosavo kapitalo grąža) SG - sąlyginiai gyvuliai tūkst. - tūkstančiai

VMVT - Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vnt. - vienetai

ŽŪIKVC      -      Žemės      ūkio      informacijos      ir      kaimo      verslo      centras

---

ES-12 - Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Vokietija, Airija, Danija, Jungtinės Karalystės, Graikija, Ispanija, Portugalija.