2013 m. rugsėjo 18 d., trečiadienis

Mityba yra viena svarbiausių aplinkos sąlygų



Vienas svarbiausių rizikos veiksnių, turinčių įtakos sveikatai, yra netinkamas maitinimasis. D. Mikalauskaitė teigia, kad mityba yra viena svarbiausių aplinkos sąlygų, veikiančių organizmą. Su maisto produktais gaunamos įvairios maisto medžiagos, kurios patekusios į organizmą, dėka sudėtingų cheminių procesų, kinta, panaudojamos ląstelių statybai, atsinaujinimui. Taigi maistas - būtina plastinių, statybinių medžiagų šaltinis. Jis teikia ir energiją, būtiną organizmo gyvybinei veiklai palaikyti, darbui atlikti, judėjimui užtikrinti. Maiste esti ir biologiškai veiklių medžiagų. Taip pat maistas yra ir žaliava, iš kurios organizmas pats pasigamina biologiškai veiklius junginius, reikalingus gyvybiniams procesams palaikyti. Taigi su maistu ne tik papildomos kūno energijos atsargos, gaunama statybinių, plastinių medžiagų, reikalingų normaliam funkcionavimui. Mityba turi būti subalansuota, kad žmogus su maistu gautų organizmo poreikius atitinkantį kiekį nepaikeičiamų maisto komponentų [37].
Kadangi vienas pagrindinių sveikatą saugančių gyvensenos veiksnių bei ligų profilaktikos elementų yra sveika mityba ir fizinis aktyvumas, daugelis Europos valstybių, tarp jų ir Lietuva, rengia nacionalines maisto saugos, kokybės, gyventojų mitybos ir fizinio aktyvumo gerinimo strategijas, kuriose prioritetas teikiamas žmonių sveikatai. Mokslo žiniomis pagrįstas visuomenės sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo mokymas - svarbi šios strategijos įgyvendinimo priemonė. Lietuvos Respublikos Seimo Priimtoje Sveikatos programoje, kurią buvo numatoma įgyvendinti iki 2010 m., buvo siekiama, kad Lietuvos gyventojų mityba būtų ne tik sveika, bet ir gerintų sveikatą [27].
Siekiant gyventojus skatinti sveikai maitintis, dauguma Europos šalių yra parengusios sveikos mitybos piramidę ir gaires. Sveikos mitybos piramidė yra rekomendacijos to, ką žmogus turi valgyti kiekvieną dieną. Vadovaujantis Sveikos mitybos piramidės modeliu, kasdien rekomenduojama valgyti įvairaus maisto, kad gautume visas reikalingas maisto medžiagos, o tuo pačiu reikiamas kalorijų normos. Sveikos mitybos piramidėje (2011m.) visi maisto produktai suskirstyti 6 pagrindines grupes. Piramidės apačioje yra duona, kiti grūdiniai produktai, bulvės; daržovės ir vaisiai. Juos siūloma vartoti kelis kartus per dieną. Antrame piramidės aukšte yra pienas ir jo produktai; mėsa, žuvis, kiaušiniai; bei aliejus ir riešutai. Šiuos produktus rekomenduojama vartoti kasdien (ar rečiau), bet saikingai. Pačiame piramidės viršuje yra grupė produktų, kuriuos pataria vartoti retai ir po mažai. Šią produktų grupę sudaro saldumynai, sviestas ir druska [81]. Visos Sveikos mitybos piramidės maisto produktų grupės yra reikšmingos. Todėl vartojant įvairų maistą, labiau tikėtina, jog organizmo poreikiai bus patenkinti [64]. Sveikos mitybos principai [56]:
         įvairumas. Kad organizmas būtų aprūpintas visomis jam reikalingomis medžiagomis, maistas turėtų būti kuo įvairesnis, t.y. per parą reikėtų gauti 40 įvairių maisto medžiagų iš šių pagrindinių maisto grupių: duonos, grūdų, bulvių ir jų produktų; daržovių; vaisių; pieno ir jo produktų; mėsos produktų (čia taip pat įeina žuvis, kiaušiniai, ankštinės daržovės riešutai);
         nuosaikumas. Svarbu patenkinti organizmo poreikius, bet nepersivalgyti, nes ir būtinos maisto medžiagos, jei jų vartojama per daug, yra žalingos sveikatai. Nuolat persivalgant, nepanaudotos maisto medžiagos virsta riebalais ir lieka organizme, atsiranda antsvoris, o tai lemia įvairias ligas;
         subalansavimas. Organizmas normaliai egzistuoti gali tik tada, kai yra aprūpinamas reikiamu kiekiu visų būtinų jam medžiagų (baltymais, riebalais, angliavandeniais, vandeniu, mineralinėmis medžiagomis, vitaminais), gaunamų palankiausiu santykiu.
Būtina valgyti kasdien tuo pačiu metu, nes, atėjus valgymo metui, pradeda skirtis daugiau skrandžio sulčių, atsiranda noras valgyti, o pavalgius - maistas greičiau suvirškinamas [37]. R. Proškuvienė teigia, kad į mitybos rėžimo sąvoką įeina: valgymų dažnumas; intervalai tarp valgymų; valgymų laikas; paros raciono paskirstymas pagal kaloringumą, sudėtį ir maisto produktų kiekį kiekvieno valgymo metu [56].
Racionali mityba yra tokia, kai organizmas iš maisto gauna tiek energijos, kiek ir išeikvoja. Energijos poreikiai priklauso nuo amžiaus, lyties, kūno sudėjimo, metų laiko, klimatinių sąlygų, ypač nuo fizinio aktyvumo ir protinės veiklos. Ramybėje (poilsio metu) maisto medžiagų ir energijos vartojama daug mažiau nei dirbant fizinį ar protinį darbą. Pagrindinei absoliučios ramybės būklėje, tik organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti medžiagų apykaitai sunaudojama apie 60 proc. visos energijos [5].
R. Proškuvienė teigia, kad su maistu žmogus kasdien turi gauti baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų, vandens. Maisto medžiagos gali būti pakeičiamos kitomis ir nepakeičiamos. Maisto vertę apibūdina nepakeičiamų medžiagų, t. y. tokių, kurių pats organizmas negali sintezuoti, kiekis maisto produktuose. Tai nepakeičiamos amino bei riebalų rūgštys, vanduo, mineralinės medžiagos ir vitaminai. Vertingas tas maistas, kuriame yra pakankamai nepakeičiamųjų medžiagų. Maisto produktai, kuriuose yra daug įvairių maistinių medžiagų, bet sąlygiškai nedaug kalorijų, vadinami didelės mitybinės vertės produktais. Planuojant mitybą, tokių produktų turi būti kuo daugiau [56].
Vanduo ir skysčiai skirtingai veikia organizmo chemines savybes. Kai geriame populiarius sintetinius gėrimus, jų cheminės medžiagos keičia organizmo chemines savybes centrinės nervų sistemos kontrolės centruose. Vanduo yra maistinga medžiaga. Jis gamina energiją. Vanduo tirpina visus mineralus, baltymus, krakmolą, kitus elementus ir kraujo pavidalu išnešioja juos po visą organizmą. Žmogaus kūnui nuolatos reikia vandens. Jis netenka vandens per plaučius, kai iškvepia, prakaituodamas, šlapindamasis ir tuštindamasis. Kūnui kasdien reikia ne mažiau 1,9 l vandens ir pusės arbatinio šaukštelio druskos, kad kompensuotų natūralius vandens nuostolius, kurie atsiranda šlapinantis, prakaituojant, kvėpuojant. Mažesnis kiekis apkraus kepenis papildomu darbu. Jos turės dirbti sunkiau, kad sukauptų šlapimą ir pašalintų kuo daugiau cheminių toksinių atliekų iš kuo mažesnio vandens kiekio. Santykinis vandens trūkumas iš pradžių susilpnina, o galiausiai sunaikina kai kurias organizmo funkcijas [40].



1.1.2. Mitybos poveikis sveikatai

Sveika ir visavertė mityba daro poveikį fiziniam ir protiniam žmogaus vystymuisi, darbingumui bei ilgaamžiškumui. Sveika mityba - sveikatos pagrindas. Įvairių mokslininkų duomenimis, mitybos įpročiai turi įtakos mūsų sveikatai net 25-30 proc. [22; 50]. Atlikti tyrimai rodo, kad asmenų, išklausiusių 6 mėn. sveikos mitybos kursą, mitybos įpročiai tapo sveikesni. Asmenų, kurie jautėsi sveiki, mitybos racione atsirado 0,6-1,6 porcijos daugiau vaisių ir daržovių. Dėl sveikesnės mitybos jų riebalų masė sumažėjo 7,2 proc. [28].
Nesveika mityba ypač skatina antsvorio ir nutukimo atsiradimą. Suaugusiųjų kūno masė vertinama pagal KMI - svoris (kg)/ūgis2 (m). PSO nustatytas kūno svorio vertinimas pagal KMI: < 18,5 - sumažėjusi kūno masė, 18,5-24,9 - normali kūno masė, 25,0-29,9 ­antsvoris, 30,0-34,9 - I laipsnio nutukimas, 35,0-39,9 - II laipsnio nutukimas, > 40,0 - III laipsnio nutukimas. Kuo didesnė kūno masė, tuo didesnė įvairių ligų rizika [80].
Atliktų tyrimų rezultatai rodo, jog su maistu gaunamas per didelis energijos kiekis yra pagrindinė kūno svorio didėjimo priežastis [8]. Per didelis energijos kiekis yra susijęs su per dideliu riebalų ir per mažu skaidulų kiekiu maiste [29], mažu vaisių ir daržovių suvartojimu, per dideliu gaiviųjų gėrimų, tokių kaip limonadas ir kt., vartojimu ir nereguliaria mityba [70]. Tokie veiksniai, kaip per mažas kiekis daržovių ir vaisių, per didelis kiekis gaiviųjų gėrimų bei nereguliari mityba, didina apetitą ir maisto suvartojimą, todėl yra susiję su žmonių viršsvoriu ar nutukimu [63]. Taigi dažnas riebalų, druskos, cukraus bei saldintų gėrimų vartojimas yra susijęs su svorio padidėjimu, o sveika, maistinga, subalansuota mityba susijusi su sumažėjusia nutukimo rizika [72].
Beveik pusė paros energijos turėtų būti gaunama valgant duoną, kruopas, makaronus ar bulves. Šiuose maisto produktuose labai mažai riebalų, bet labai daug maistinių skaidulų. Maistas, turintis pakankamą maistinių skaidulų kiekį, gerina žarnyno peristaltiką, saugo nuo vidurių užkietėjimo, divertikuliozės ir hemorojaus. Atliktų mokslinių tyrimų duomenimis, maistinės skaidulos apsaugo nuo storosios žarnos vėžio. Klaidingai manoma, kad, valgant duoną ir bulves, galima greičiau nutukti nei valgant kitus produktus. Tačiau krakmolo energinė vertė yra mažesnė nei riebalų arba alkoholio [40].
Vaisių ir daržovių suvartojimas tiesiogiai susijęs su maistinių skaidulų, kalcio, magnio, kalio, folio rūgšties ir vitaminų pasisavinimu ir atvirkščiai susijęs su transriebalų rūgščių ir cholesterolio įsotinimu. Tirpiosios maistinės skaidulos: pektinai, esantys obuoliuose, serbentuose, agrastuose ir kituose vaisiuose bei uogose pasižymi cholesterolį mažinančiu poveikiu. Vaisiai ir daržovės savo sudėtyje turi antioksidantų ir polifenolių, kurie apsaugo skrandžio epitelį nuo uždegimo, sukelto Helicobacter pylori infekcijos, arba slopina endogeninių kancerogenų nitrozaminų susidarymą skrandyje [67]. Daržovėse ir vaisiuose esantis kalis, magnis, kalcis, mažina arterinės hipertenzijos riziką, B grupės vitaminai, tarp jų B6 ir folio rūgštis apsaugo organizmą nuo anemijos. Vitaminas C gerina geležies pasisavinimą iš augalinių produktų. Antioksidantų (karotinoidų, vitaminų C ir E) trūkumas maiste yra širdies ir kraujagyslių ligų, piktybinių navikų rizikos veiksnys [50].
Riebiuose mėsos ir pieno produktuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių. Jos didina cholesterolio kiekį kraujyje. Cholesterolis pradeda kauptis kraujagyslių sienelėse - vystosi aterosklerozė, kuri gali pasireikšti išemine širdies liga arba smegenų insultu [41].


Jūros žuvyse (silkėje, tune, skumbrėje, lašišoje) ir kitų jūros gyvūnų taukuose yra ilgą anglies atomų grandinę turinčių omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių (eikozapentaeno ir dokozaheksaeno). Jos mažina trigliceridų kiekį kraujyje, trombocitų agregaciją ir kraujo krešumą, todėl mažėja trombozių rizika. Polinesočiosios riebalų rūgštys būtinos gyvybinei organizmo veiklai. Linolio ir linoleno rūgščių žmogaus organizmas nesintetina, todėl jų organizmas turi gauti su maistu. Linolio rūgštis - pagrindinė daugumos aliejų (saulėgrąžų, rapsų, kukurūzų) sudedamoji dalis. Omega-6 polinesočiosios riebalų rūgštys gerina antioksidantų (vitamino E ir karotinoidų) pasisavinimą, mažina mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį kraujyje. Riebalai turėtų sudaryti ne daugiau kaip 30 proc. paros maisto davinio energijos, o didesnę riebalų dalį turi sudaryti augaliniai riebalai [51].
Bendras druskos kiekis maiste per parą, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais bei duona, turi būti ne didesnis kaip vienas arbatinis šaukštelis (5 g), kaip rekomenduoja PSO [67]. Vartojant daug druskos, skatinamas arterinės hipertenzijos vystymasis. Stebėjimo tyrimų duomenimis, kuo daugiau valgomosios druskos vartojama, tuo didesnis arterinis kraujospūdis [50].
Manoma, kad vitamino D koncentracijos sumažėjimas ir paratireoidinio hormono (PTH) kiekio padidėjimas nulemia šlaunikaulio lūžius moterims po menopauzės. Vitamino D veikimas primena hormonų poveikį. Jis užtikrina kalcio pasisavinimą kauliniame audinyje ir normalų kaulų augimą. Sumažėjus jo koncentracijai, pablogėja kalcio rezorbcija, tai nulemia PTH koncentracijos padidėjimą. PTH gaminamas prieskydinėse liaukose. Jos vaidina svarbiausią vaidmenį reguliuojant kalcio koncentraciją kraujyje. Sumažėjus kalcio koncentracijai, pasigamina daugiau PTH, kuris padidina kalcio koncentraciją kraujyje. Nuolat padidėjusi PTH koncentracija skatina kaulo rezorbciją (kaulinio audinio netekimą). Tyrimai rodo, kad šlaunikaulio lūžimo rizika didėja vyresnėms moterims, kurių organizme trūksta vitamino D [47]. Moterys labiau nei vyrai linkusios, kad joms išsivystytų osteopenija. Stulbinamai didelė 50 proc. osteoporozės rizika yra pomenopauzės laikotarpyje moteriai [9]. Per pirmuosius dešimt metų po menopauzės osteopenija arba osteoporozė diagnozuojama beveik pusei baltosios rasės moterų [47]. Mitybos būklės įvertinimas ir individualus mitybos koregavimas gali pristabdyti kaulų retėjimą, pagerinti gyvenimo kokybę [48].

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą