Kol žmonės neturėjo pinigų palūkanas atiduodavo „natūra".

Kaip seniai atsirado pinigai, o galbūt ir dar anksčiau, kol nebuvo piniginio vieneto pradėta skaičiuoti palūkanas. Kol žmonės neturėjo pinigų palūkanas atiduodavo „natūra". Kadangi šiuolaikinė visuomenė lengvai manipuliuoja pinigais, buvo nuspręsta kurti piniginius palūkanų modelius.

Paprastai palūkanų normos nustatomos iš finansinių aktyvų. Pirmieji fiksuoto pajamingumo vertybiniai popieriai atsirado Anglijoje. Šiuo metu daugelis išsivysčiusių pasaulio šalių leidžia skolinius vertybinius popierius. Santykinai žemas ir pastovus vertybinių popierių pajamingumas apsprendžia apie šalies ekonominę būklę, pagal šį rodiklį yra nustatomos palūkanų normos. Manoma, kad apie 90 procentų santaupų ir yra laikomi valstybių vyriausybių vertybiniuose popieriuose. Lietuvoje pirmą kartą skolos vertybiniai popieriai atsirado kiek vėliau po nepriklausomybės atgavimo - 1994 metais.

Darbo tikslas paanalizuoti ar sukurti palūkanų normų vystymosi modeliai atitinka Lietuvos palūkanų normų kitimą. Kadangi Lietuvos Respublikos skolos vertybinių popierių rinka labai jauna, galima tikėtis, kad ji bus nestabili ir palūkanų normos smarkiai kis. Iš tikrųjų taip ir buvo. Dabartinė kelių metų situacija žymiai geresnė ir atrodo, kad tokia būsena pamažu nusistovi. Tai apsprendžia apie Lietuvos ekonomikos stabilumą.

Darbe analizuoti lietuviški vertybiniai popieriai - iždo vekseliai ir obligacijos.