Mėsos vartojimo ir jam įtakos turinčių kai kurių veiksniai

Mėsos vartojimo ir pagrindinių ekonominių, socialinių ir demografinių veiksnių priklausomybės vertinimas Lietuvoje. Siekiant įvertinti mėsos vartojimo ir jam įtakos turinčių kai kurių veiksnių priklausomybę, tyrime analizuojami šie eko­nominiai, socialiniai ir demografiniai veiksniai: 1) disponuojamos pajamos vienam gyventojui per metus, Lt); 2) mėsos kainų indeksas; 3) medianinis amžius (tai į dvi skaičiumi vienodas jaunesnių ir vyresnių gyventojų grupes visuomenę skirianti am­žiaus riba; kuo šis rodiklis didesnis, tuo visuomenė senesnė); 4) gyventojų skaičiaus pokytis, proc.; 5) urbanizacijos lygis, proc.; 6) su gyventojų sveikata susijęs rodiklis -kūno masės indeksas (šiame tyrime naudojamas rodiklis - gyventojų, kurių kūno ma­sės indeksas viršija 30 (šie žmonės laikomi nutukusiais), skaičius, palyginti su visų šalies gyventojų skaičiumi, proc.).

Per 1994-2010 m. laikotarpį Lietuvoje disponuojamos pajamos ir mėsos kainų indeksas padidėjo. Medianinis amžius kiekvienais metais didėjo, o gyventojų skai­čius - mažėjo. Urbanizacijos lygis keitėsi labai nežymiai: 1994-2006 m. mažėjo, o nuo 2007 m. pradėjo augti. Per minimą laikotarpį nutukusių vyrų ir moterų dalis pa­didėjo.

Ryšių stiprumas vertinamas, atliekant koreliacinę analizę. Koreliacijos koefi­cientų reikšmingumas tikrinamas, apskaičiuojant Stjudento kriterijaus (t) reikšmes.

Apskaičiuota t reikšmė turi būti didesnė už t lentelinę reikšmę, t. y. It_{apskaičiuotas}l > t_ribinis, kai t_ribinis = 2,131). Atliktos koreliacinės analizės ir reikšmingumo įvertinimo rezulta­tai pateikti 1 lentelėje.

Lentelė. Ryšių tarp mėsos vartojimo ir pagrindinių ekonominių, socialinių
________________ ir demografinių veiksnių stiprumo įvertinimas__________________

Mėsos vartojimui įtakos turintys veiksniai	Koreliacijos koeficientai	Stjudento kriterijaus reikšmė (tapskaičiuotas)
Disponuojamos pajamos	0,883	7,282
Mėsos kainų indeksas	0,497	2,218
Medianinis amžius	0,810	5,357
Gyventojų skaičiaus pokytis	-0,038	-0,147
Urbanizacijos lygis	-0,603	-2,924
Nutukimo lygis	0,720	4,024

Mėsos vartojimas tiesiogine priklausomybe yra susijęs su disponuojamomis pa­jamomis, mėsos kainų indeksu, medianiniu amžiumi ir nutukimo lygiu, atvirkštine pri­klausomybe - su urbanizacijos lygiu. Stipri koreliacija nustatyta tarp mėsos vartojimo ir disponuojamų pajamų (r = 0,883), o taip pat tarp mėsos vartojimo ir medianinio am­žiaus (r = 0,810). Augant gyventojų pajamoms ir senstant visuomenei, mėsos vartoji­mas didėjo. Palyginti stiprios koreliacijos tarp mėsos vartojimo ir nutukimo lygio (r = 0,720) nustatymas nereiškia, kad mėsos vartojimas sukelia nutukimą, tačiau riebių mėsos produktų vartojimas yra susijęs su kūno masės indekso didėjimu. Vidutinio stip­rumo koreliacija nustatyta tarp mėsos vartojimo ir urbanizacijos lygio (r = -0,603), o taip pat tarp mėsos vartojimo ir mėsos kainų indekso (r = 0,497). Atvirkštinės pri­klausomybės tarp mėsos vartojimo ir urbanizacijos lygio nustatymas rodo, kad gauses­nis mėsos vartojimas nebuvo susijęs su urbanizacijos lygio augimu. Suaugusių Lietuvos gyventojų faktiškos mitybos bei mitybos ir gyvensenos įpročių tyrimo (Suaugusių ... , 2007) duomenimis, kaimo gyventojai, palyginti su miesto gyventojais, vartojo mėsos daugiau. Visi šie veiksniai - disponuojamos pajamos, medianinis amžius, nutukimo ly­gis, urbanizacijos lygis ir mėsos kainų indeksas - yra reikšmingi, nes lt_{apskaičiuotas}l > t_ribinis. Tarp mėsos vartojimo ir gyventojų skaičiaus pokyčio koreliacijos praktiškai nėra

(r = -0,038), ir šis veiksnys nėra reikšmingas, nes lt_{apskaičiuotas}l < t_ribinis. Gyventojų skai­čiaus mažėjimas neturėjo įtakos mėsos vartojimui.

Tyrime mėsos vartojimo ir ekonominių, socialinių ir demografinių veiksnių priklausomybė Lietuvoje vertinama, analizuojant antrinius duomenis. Šių duomenų nepakanka, siekiant įvertinti kitus mėsos ir ypač atskirų jos rūšių vartojimui įtakos tu­rinčius veiksnius. Todėl, atliekant tyrimus ateityje, tikslinga analizuoti pirminius duomenis. Svarbu yra nustatyti, kokią įtaką mėsos ir atskirų jos rūšių vartojimui turi šalies gyventojų išsimokslinimas, socialinis sluoksnis, amžiaus grupės. Šių tyrimų re­zultatai parodytų, kurios gyventojų grupės vartoja daugiausiai tam tikros rūšies mėsos ir kurios - mažiausiai. Svarbu yra nustatyti ir vartotojų mėsos pirkimo elgsenai įtakos turinčius veiksnius. Nustačius šiuos veiksnius ir darant poveikį jiems, gyventojai gali pakeisti mėsos vartojimą.

Išvados

1.   Viena iš maisto vartojimo krypčių, pastebimų per pastaruosius dešimtmečius daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje, yra poslinkis link didesnio mėsos vartojimo. Maisto darnaus vartojimo požiūriu per didelis mėsos, ypač raudonosios, vartojimas yra vertinamas nepalankiai. Todėl mėsos ir atskirų jos rūšių vartojimo kitimas yra vienas iš pažangos, siekiant maisto darnaus vartojimo, rodiklių.

2.   Tyrimų, kuriuose nagrinėjami mėsos vartojimo pokyčiai ir nustatomi jiems įtakos turintys veiksniai įvairiose šalyse, analizė parodė, kad daugeliu atveju vartotojai jautienos vartojimą pakeitė į paukštienos vartojimą. Šiam pasikeitimui įtakos turėjo kainų skirtumai (paukštienos kainos žemesnės), paklausa patogumui (paukštiena grei­čiau paruošiama) ir vartotojų susirūpinimas sveikata (paukštiena palankesnė sveikatai).

3.   Nagrinėjant mėsos vartojimo pokyčius Lietuvoje 1994-2011 m., nustatyta, kad labiausiai mėsos vartojimas padidėjo per 2001-2008 m. laikotarpį, t.y. išaugo nuo 44 iki 81 kg vienam gyventojui per metus. Paskutiniaisiais metais mėsos vartoji­mas išliko santykinai stabilus ir sudarė apie 70 kg. Vertinant mėsos vartojimo poky­čius maisto darnaus vartojimo požiūriu, teigiama kryptis yra ta, kad šalies gyventojai mažiau valgė jautienos ir daugiau paukštienos, o neigiama kryptis - palyginti didelis bendras mėsos, ypač kiaulienos, vartojimas.

4.   Vertinant mėsos vartojimo ir pagrindinių ekonominių, socialinių ir demogra­finių veiksnių priklausomybę Lietuvoje per 1994-2010 m. laikotarpį, nustatyta, kad disponuojamos pajamos, medianinis amžius, nutukimo lygis, urbanizacijos lygis ir mėsos kainų indeksas yra reikšmingi veiksniai, pasižymi stipriu arba vidutinio stip­rumo ryšiu su mėsos vartojimu. Stipriausias teigiamas ryšys nustatytas tarp mėsos vartojimo ir disponuojamų pajamų. Atliekant tyrimus ateityje, tikslinga nustatyti, ko­kią įtaką mėsos ir atskirų jos rūšių vartojimui turi kiti socialiniai-ekonominiai ir de­mografiniai veiksniai (gyventojų išsimokslinimas, socialinis sluoksnis, amžiaus gru­pės), o taip pat vartotojų požiūriai ir įsitikinimai (pvz., poveikis sveikatai, aplinkai, gyvūnų gerovė ir kt.).

Literatūra

1.      Europos Sąjungos Statistikos tarnybos (EUROSTAT) duomenų bazė. -http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/statistics/themes [2012 12].

2.      Grossard, M. H., York, R. (2003). Social Structural Influences on Meat Consumption // Human Ecology Review. Vol. 10. No. 1.

3.      Haley, M. M. (2001). Changing Consumer Demand for Meat: The U.S. Example 1970­2000. - http://www.ers.usda.gov/media/293605/wrs011g_1_.pdf [2012 12].

4.      Household Food Consumption: Trends, Environmental Impacts and Policy Responses (2001). - Paris: Organization for Economic Co-operation and Development.

5.      Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos statistinių duomenų bazė. -http://faostat.fao.org/ [2012 12].

6.      Kjœrnes, U. (2010). Sustainable Food Consumption. Some Contemporary European Issues. - Oslo: National Institute for Consumer Research.

7.  Kubičkova, L., Šerhantova, V. (2005). Analysis of changes in meat and meat products con-
sumption in the Czech Republic in the past ten years // Agricultural Economics (AGRICECON). No. 9.

8.    Lefin, A. L. (2009). Food Consumption and Sustainable Development: An Introduc-
tion. - Ottignies: Institut pour un Développement Durable.

9.      Lietuvos statistikos departamento duomenų bazė. -http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1440 [2012 12].

10.  Livestock's Long Shadow: Environmental Issues and Options. (2006). - Rome: Food and Agriculture Organization of the United Nations.

11.  McCarthy, M., O'Reilly, S. O., Cotter, L., de Boer, M. (2004). Factors Influencing Consumption of Pork and Poultry in the Irish Market // Appetite (APPET). Vol. 43. Issue 1.

12.  McMichael, A., Powles, J. W., Butler, C. D., Vauy, R. (2007). Food, livestock production, energy, climate change and health. - http://www.academia.edu/790223/ Food_ livestock_ production_energy_climate_change_and_health [2012 12].

13.  Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas 2011. Lietuvos sveikatos programa: rezultatai ir išvados. (2011). - Vilnius: Valstybės įmonė Seimo leidykla „Valstybės žinios".

14.  Pasaulio banko duomenų bazė. - http://databank.worldbank.org/ [2012 12].

15.  Progress in Sustainable Consumption and Production in Europe (2011). - Copenhagen: European Topic Centre on Sustainable Consumption and Production.

16.  Suaugusių Lietuvos gyventojų faktiškos mitybos bei mitybos ir gyvensenos įpročių ty­rimas. - http://www.smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Mityba_ir_fizinis_aktyvumas/Mityba/ Suaugusiuju_mityba.pdf [201212].

17.  Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas, 2010. (2011). - Kaunas: Lietuvos svei­katos mokslų universiteto Spaudos namai.

18.  Towards a Set of Indicators on Sustainable Consumption and Production (SCP) for EEA reporting. (2010). - Copenhagen: European Topic Centre on Sustainable Consumption and Production.

19.  Towards more sustainable household consumption patterns. Indicators to measure pro­gress (1999). - Paris: Organization for Economic Co-operation and Development.

20.  Walker, P., Rhubart-Berg, P., Mckenzie, S., Kelling, K., Lawrence, R. (2005). Public

health implications of meat production and consumption // Public Health Nutrition. No. 8 (4).