Lietuvos žemės ūkį sudaro įvairūs verslo vienetai

Lietuvos žemės ūkį sudaro įvairūs verslo vienetai. Dažniausiai yra išskiriami ūkininkai, šeimos ūkiai ir žemės ūkio bendrovės. Nuo 1990 m. ūkininkų ir šeimos ūkių pagaminamos bendrosios žemės ūkio produkcijos vertė nuolat didėjo. Taip pat didėjo ūkininkų ir šeimos ūkių pagaminamos produkcijos dalis tarp visų žemės ūkio vienetų: 1990 m. ūkininkai ir šeimos ūkiai pagamindavo apie 30 proc. bendrosios žemės ūkio produkcijos, o 2010 m. - jau 73 proc. Tačiau pažymėtina yra tai, kad per pastaruosius dešimt metų, t. y. nuo 2000 iki 2010 m., bendrosios žemės ūkio produkcijos dalis, pagaminama ūkininkų ir šeimos ūkiuose, sumažėjo net 7 proc. punktais (Statistikos departamento duomenys). Taigi, ūkininkai ir šeimos ūkiai vaidina labai svarbų vaidmenį šalies žemės ūkio struktūroje ir sukuria didelę dalį žemės ūkio bendrosios produkcijos vertės.

Gyvulininkystės sektorius yra reikšmingas, aprūpinant Lietuvos vartotojus įvairiais maisto produktais bei svarbus Lietuvos eksporto šaltinis (Lietuvos Respublikos ilgalaikės gyvulininkystės plėtros strategijos iki 2020 metų koncepcija, 2011). Gyvulininkystės produktai sudaro apie pusę žemės ūkio produkcijos. Iš jų beveik pusę sudaro pienas, o likusią dalį - gyvulių ir paukščių mėsa (Lietuvos žemės ir maisto ūkis, 2011).

Mėsinių galvijų auginimas yra palyginti nauja gyvulių veislininkystės sritis Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje mėsinių ir mišrūnų veislių galvijai sudaro 14 proc. visų Lietuvoje auginamų galvijų (Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2011), tačiau mėsinių galvijų veislių skaičius yra didinamas. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad mėsinių galvijų mėsa yra geriau vertinama nei pieninių galvijų mėsa, todėl tokių galvijų auginimas turėtų būti skatinamas ir plėtojamas.

Ūkininkų ir šeimos ūkių svarba mėsinių galvijų auginimo srityje didėja. Mėsinių ir mišrūnų veislių galvijų skaičius per penkerius metus (2007-2011 m.) padidėjo (Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys). Lietuvos šeimos ūkiai turi ilgalaikę patirtį galvijų auginimo srityje, tačiau mėsinių galvijų auginimas yra besivystanti sritis, kurios plėtrai reikia paskatų ir optimizavimo.

Šio darbo tikslas yra remiantis atlikta Lietuvos žemės ūkio sektoriaus analize ir jautienos rinkos analize, išanalizuoti mėsinės galvijininkystės šeimos ūkyje veiklą ir nustatyti mėsinių galvijų auginimo šeimos ūkyje optimizavimo būdus.

Darbo tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai:

1.         Atlikti Lietuvos žemės ūkio sektoriaus analizę;

2.         Atlikti pasaulio, Europos Sąjungos ir Lietuvos jautienos rinkos analizę;

3.         Išanalizuoti j autienos kokybės vertinimo sistemas;

4.         Išanalizuoti mėsinių galvijų auginimo šeimos ūkyje galimybes;

5.         Nustatyti mėsinių galvijų auginimo šeimos ūkyje optimizavimo būdus. Darbe naudojami tyrimo metodai:

1.        Pirminių duomenų šaltinių analizė^[1];

2.        Antrinių duomenų ir mokslinės literatūros studijavimas ir analizė ;

3.        Finansinės analizės metodas^[2].

Baigiamąjį darbą sudaro įvadas, keturios pagrindinės dalys ir išvados, pasiūlymai ir literatūros sąrašas. Pirmoje dalyje apibrėžiamas žemės ūkio sektorius, taip pat šeimos ūkių padėtis Lietuvoje. Tai analitinė ekonominė Lietuvos žemės ūkio apžvalga, parengta pagal statistinę informaciją, žemės ūkio ir perdirbamosios pramonės įmonių atskaitomybės duomenis, Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatus. Šioje dalyje pateikta kelėtos metų laikotarpio Lietuvos žemės ūkio rodiklių dinamika, tačiau daugiausiai dėmesio skirta 2007 - 2011 metų įvykiams, dokumentams ir rezultatams.

Antroje darbo dalyje atlikta jautienos rinkos analizė. Ši analizė atlikta dėmesį sutelkiant į pasaulio, Europos Sąjungos ir Lietuvos jautienos rinkas. Analizei atlikti yra remiamasi statistine informacija, taip pat tarptautinių organizacijų ir institucijų teikiama statistine informacija ir analitine medžiaga. Lietuvos jautienos rinkos analizei atlikti remiamasi statistine informacija, tyrimais ir analizėmis. Didžiausias dėmesys yra skiriamas 2007-2011 metų laikotarpiui. Šioje darbo dalyje taip pat yra analizuojami prognozuojami jautienos sektoriaus rodikliai: gamyba, vartojimas ir kainos. Šiai analizei atlikti yra naudojami įvairių šalies ir užsienio kompetentingų organizacijų apskaičiavimų ir prognozių rezultatai.

2 Antriniams duomenims priklauso žurnalų straipsniai, analizuojantys ir apibendrinantys kitų atliktus tyrimus, knygos, apibendrinančios tam tikrą temą, informaciniai leidiniai ir pan.

Trečioje darbo dalyje nagrinėjamos mėsinių galvijų auginimo galimybės šeimos ūkyje: atliekama mėsinių galvijų auginimo Lietuvos šeimos ūkiuose galimybių analizė, paramos šia veikla užsiimantiems verslo subjektams formų analizė, šeimos ūkių optimizavimo galimybių analizė. Analizė ir vertinimas yra atliekamas remiantis statistine informacija, tyrimais ir analizių medžiaga, moksline literatūros analize.

Ketvirta dalis skirta magistrinio darbo tyrimui. Joje pateikiama tyrimo metodika bei pristatomas pats tyrimas - pasirinkto šeimos ūkio, auginančio mėsinius galvijus, analizė. Šio tyrimo pagalba buvo ištirti ūkio veiklos optimizavimo būdai. Šioje dalyje taip pat pateikiami tyrimo rezultatai.

Darbo pabaigoje yra pateikiamos apibendrintos išvados.

Praktinė baigiamojo darbo reikšmė. Šis darbas supažindina su dabartine Lietuvos žemės ūkio būkle bei išskiria mėsos sektorių, konkrečiai mėsinę galvijininkystę. Atlikta išsami Lietuvos žemės ūkio analizė, orientuota į šeimos ūkius aptaria problemas, investicijas, ūkininkų gaunamas ES paramas šiai vėslo šakai plėtoti. Ši analizė leidžia matyti, prognozuoti bei pasinaudoti mėsinės gyvulininkystės plėtros galimybėmis šeimos ūkiuose. Atliktas tyrimas padės šeimos ūkiui optimizuoti veiklą. Darbe pateiktos išvados gali būti naudojamos šeimos ūkių kaip apibendrintos informacijos apie mėsinės galvijininkystės galimybes Lietuvoje šaltinis.

---

Pirminiams duomenų šaltiniams priklauso statistiniai, apklausos, interviu duomenys, patentai, dienoraščiai, žurnalų straipsniai, pateikiantys originalias idėjas ir mokslinius tyrimus ir pan.

^[2] Finansinė analizė apima tam tikrų dydžių pokyčių, struktūros ir santykinę analizę.