Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolos vertybiniai popieriai

Lietuvoje šiuo metu labiausiai yra paplitusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolos vertybiniai popieriai. LR Vyriausybės išleidžia štai tokius skolos vertybinius popierius:

1.      Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštai. Tai vertybiniai popieriai, kuriuos pirminėje rinkoje gali įsigyti tik fiziniai asmenys. Lakštais nėra prekiaujama aukcionuose.

2.      Lietuvos Respublikos Vyriausybės iždo vekseliai. Šių vertybinių popierių galiojimo trukmė išleidimo metu neviršija vienerių metų.

3.      Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijos. Vertybiniai popieriai, kurių galiojimo trukmė išleidimo metu viršija vienerius metus.

Anksčiau Lietuvoje buvo dažnai išleidžiami trumpalaikiai vertybiniai popieriai. Tai iždo vekseliai. Paprastai šių vertybinių popierių trukmė 1 mėn., 2 mėn., 3 mėn., 6 mėn., ar 12 mėn.. Šiuo metu daugiau dėmesio yra skiriama obligacijoms. Iki 2004 metų balandžio 26 dienos buvo išleistos 2, 3, 5, 7 ir10 metų trukmės ilgalaikiai vertybiniai popieriai - obligacijos. Kadangi Lietuvos Respublikos ekonominė situacija gerėja, planuojama išleisti ir ilgesnės trukmės obligacijų. Paprastai LR Vyriausybės leidžiamoms obligacijoms išmokama vieną kartą per metus kupono norma. Trumpalaikiai vertybiniai popieriai kuponų nemoka, todėl kartais jie vadinami nulinio kupono obligacijomis

Savivaldybių obligacijos Lietuvoje dar nebuvo išleistos. Pagrindinė to priežastis sudėtinga miestų savivaldybių finansavimo sistema. Kiek pinigų gaus konkreti savivalda priklauso nuo centrinės valdžios, t.y. LR Vyriausybės. Jei savivalda išleistų obligacijas, tai pinigai patektų į centrinės valdžios sąskaita, kuri savo ruoštu juos paskirstytų, bet nebūtinai tai savivaldai kuri išleido obligacijas ir turi įsipareigojimą jas išpirkti.

Bendrovių leidžiamos obligacijos taip pat nėra paplitusios. Bendrovė norinti išleisti skolos vertybinius popierius turi įvykdyti eilę įstatymuose numatytų reikalavimų, o pirmoje eilėje viešumo reikalavimus. Esant didelei konkurencijai dažnai bendrovės vadovai tam nesiryžta ir pasirenka bankų siūlomą kreditavimą. Per neilgą nepriklausomybės laikotarpį skolos vertybinius popierius buvo išleidusios šios bendrovės: AB "Lietuvos dujos" (20 proc. kupono norma), AB "Endokrininiai preparatai" (15 proc. kupono norma), bei kelios kitos bendrovės.

1.2.2 LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SKOLOS

VERTYBINIAI POPIERIAI

Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai - Lietuvos Respublikos vardu LR Vyriausybės serijomis išleidžiami skoliniai įsipareigojimai, patvirtinantys emisijos sąlygose apibrėžtas teises ir pareigas, naudojami kaip valstybės skolinimosi būdas įstatymuose nustatytoms reikmėms finansuoti ir galintys būti antrinės vertybinių popierių apyvartos objektas. Taip bendra prasme yra apibrėžiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolos vertybiniai popieriai.

Vertybinius popierius Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu į pirminę apyvartą išleidžia ir išperka LR Finansų ministerija. Skoliniai įsipareigojimai išleidžiami nematerialia forma. Nuosavybės teisės į vertybinius popierius tiesiogiai įrodoma įrašais asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose.

Vertybiniai popieriai įtraukiami į vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus pagal Finansų ministerijos arba jos įgaliotos institucijos prašymą, jei emisijos sąlygos nenustato ko kita. Skolos vertybinius popierius gali įsigyti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, jei neprieštaraujama emisijos sąlygoms. Antrinė vertybinių popierių apyvarta - išleistų į apyvartą vertybinių popierių įsigijimas arba perleidimas kitiems investuotojams. Antrinė apyvarta gali būti vykdoma vertybinių popierių biržose pagal jų taisykles ir už jos ribų.

Pirminė vertybinių popierių apyvarta vykdoma vertybinių popierių aukciono arba kitu Finansų ministerijos nustatytu būdu. Vertybinių popierių aukciono tikslas - parduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius. Aukcioną organizuoja Lietuvos bankas, vykdydamas Lietuvos banko ir Finansų ministerijos sutartį. Pagal šią sutartį bankas rengia aukcionus ir organizuoja vertybinių popierių išpirkimą, bei atkarpos išmokų mokėjimą. Vertybinių popierių emisijos sąlygas nustato Finansų ministerija.

Aukcionai gali būti dviejų rūšių:

1.      Ribinio pelningumo, kai pasiūlymai tenkinami pagal laimėjusiuose pasiūlymuose siūlytą didžiausią (ribinį) pelningumą;

2.      Sutartinio pelningumo,  kai pasiūlymai tenkinami  pagal juose siūlytą (individualų) pelningumą.

Aukcione gali būti priimamos paraiškos su konkurenciniais arba nekonkurenciniais pasiūlymais. Konkurenciniuose pasiūlymuose nurodoma viso perkamų Vyriausybės vertybinių popierių kiekio nominalioji vertė ir pageidaujamas investicijos į Vyriausybės vertybinius popierius. Nekonkurenciniuose pasiūlymuose nurodoma tik viso perkamų Vyriausybės vertybinių popierių kiekio nominalioji vertė.

Aukciono metu sudaromas konkurencinių pasiūlymų sąrašas. Pasiūlymai išdėstomi pelningumo didėjimo tvarka. Laimi tie pasiūlymai pradedant nuo sąrašo pradžios, kol bus pasiektas Finansų ministerijos nustatytas didžiausias pelningumas arba kol bendra pasiūlymų suma pasieks ribą, kurią sudaro aukcione paskelbta suma, skirta konkurenciniams pasiūlymams ir papildomai neišnaudota suma, skirta nekonkurenciniams pasiūlymams. Ribinio pelningumo aukcione konkurenciniai ir nekonkurenciniai pasiūlymai tenkinami pagal laimėjusiuose konkurenciniuose pasiūlymuose siūlytą didžiausią (ribinį) pelningumą. Sutartinio pelningumo aukcione konkurenciniai pasiūlymai tenkinami pagal juose siūlytą (individualų) pelningumą, o nekonkurenciniai - pagal aritmetinį svertinį laimėjusiuose konkurenciniuose pasiūlymuose siūlyto pelningumo vidurkį.

Jeigu aukcione parduodami Vyriausybės vertybiniai popieriai turi atkarpas, bet atkarpos dydis nėra nustatytas emisijos sąlygose, tai jų atkarpos dydis nustatomas sutartinio pelningumo aukciono metu pagal aritmetinį svertinį laimėjusiuose konkurenciniuose pasiūlymuose siūlyto pelningumo vidurkį, o ribinio pelningumo aukciono metu pagal laimėjusiuose konkurenciniuose pasiūlymuose siūlytą didžiausią (ribinį) pelningumą.

Aukcionas laikomas neįvykusiu, jei nebuvo pateikta nei vieno konkurencinio pasiūlymo arba pasiūlymuose nurodyti pelningumai viršijo Finansų ministerijos nustatytą ribą. Vienas fizinis ar juridinis asmuo vieno aukciono metu negali įsigyti daugiau kaip 35 proc. vienos emisijos vertybinių popierių.

Aukciono dalyviais gali būti Lietuvos komerciniai bankai, finansų maklerio įmonės, užsienio šalių finansų ir kredito įstaigos. Žinoma, visi dalyviai turi atitikti Lietuvos banko keliamus reikalavimus aukciono dalyviams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukcionai vyksta kiekvienos savaitės pirmadieniais.

1.3 PALŪKANŲ NORMŲ MODELIAVIMAS

Palūkanų normų modeliavimo metodų sukurta daugybė. Paprastai modeliavimas yra labiau tinkamas nusistovėjusiai ekonomikai. Lietuvos sąlygomis modeliuoti pakankamai sudėtinga, kadangi nėra pakankamos duomenų bazės. Be to padėtį pablogina ir ekonomikos nuosmukis, infliacija aštuoniasdešimtaisiais devyniasdešimtaisiais metais.

Palūkanų normoms nagrinėti parinkau tokius duomenis: iždo vekseliai nuo 1994 metų ir vyriausybės obligacijas nuo 1999 metų. Užsienio rinkų, tiksliau vakarų šalių, galima sukaupti žymiai daugiau duomenų, jų rinkos yra nusistovėjusios, galima nagrinėti palūkanas apie 40 metų laikotarpio. Lietuvoje devinto dešimtmečio viduryje buvo palyginus labai aukštos palūkanos. Norint prognozuoti palūkanas šie duomenys nelabai tinka. Reikia paimti tik keleto paskutinių metų duomenis, kad išvengti klaidingų rezultatų.

Darbe nagrinėjami svarbiausi palūkanų normų modeliai: Vasicek (1977) ir Cox, Ingersoll bei Ross (CIR 1985) modeliai. Abiejuose modeliuose priimta, kad palūkanų norma r kinta pagal atsitiktinį procesą su vienu neapibrėžtumo parametru. Atsitiktinis procesas apima dreifo ir neapibrėžtumo parametrą, kurie priklauso nuo praeities duomenų ir nepriklauso nuo laiko.

Abiems modeliams būdingas grįžimas iki ilgalaikės palūkanų normos. Jei turime palūkanų normą mažesnę už apibrėžtą ilgalaikę normą, tai modeliai generuoja palūkanas kurios laikui bėgant didėja iki apibrėžtos ilgalaikės normos, jei turime didesnę normą - sugeneruotos palūkanos turi tendenciją mažėti iki ilgalaikės normos. Tai grįžimo iki ilgalaikio vidurkio procesas.