Valiutos kurso režimai: plaukiojantis, fiksuotas ir valiutų sąjunga

1.                  Išskiriami trys pagrindiniai valiutos kurso režimai: plaukiojantis, fiksuotas ir valiutų sąjunga. Išanalizavus skirtingų autorių straipsnius galima apibendrinti, kad pagrindinis fiksuoto valiutos kurso privalumas yra sumažėjąs neapibrėžtumas ir rizika kas skatina tarptautinę prekybą ir investicijas. Kaip pagrindinį trūkumą galima įvardinti lanksčios monetarinės politikos nebuvimą, dėl ko sunkiau įveikiami ekonominiai šokai ir kontroliuojami pagrindiniai makroekonominiai rodikliai.

2.                  Apibendrinus fiksuoto valiutos kurso privalumų įtaką Lietuvos ekonomikai, galima daryti išvadą, kad nors ir negalima visų Lietuvos ekonominių laimėjimų priskirti šio valiutos kurso pasirinkimui, tačiau galima tvirtai teigti, kad šis griežtas pinigų politikos modelis turėjo teigiamos įtakos ekonomikai. Po to kai buvo pasirinktas fiksuotas valiutos kursas pavyko sumažinti nekontroliuojamą iki to laiko infliacijos lygį bei sparčiau pradėjo augti investicijos bei užsienio prekyba. Taip pat po 2002 metų kai lito inkarinė valiuta buvo pakeista į eurą padidėjo TUI investicijos iš ES ir prekyba su šiomis šalimis.

3.                  Apibendrinus fiksuoto valiutos kurso trūkumų įtaka Lietuvos ekonomikai, kaip vieną iš didžiausių minusų galima išskirti nepriklausomos monetarinės politikos nebuvimą. Prasidėjus finansų krizei kaip tik šis trūkumas ir išryškėjo. Siekiant sumažinti aukštą biudžeto deficitą ir stabilizuoti valstybės finansus buvo naudojami fiskalinės politikos instrumentai t.y. mažinamos valstybės išlaidos, transferiniai mokėjimai ir didinami mokesčiai. Dėl to labai išaugo nedarbas šalyje, sumažėjo gyventojų perkamoji galia, o BVP augimas buvo neigiamas (2009 metais realus BVP augimas buvo netgi -14.8%). Taip pat nors ir fiksuotas valiutos kursas devinto dešimtmečio pradžioje buvo viena iš priežasčių dėl kurių pavyko suvaldyti labai aukštą infliaciją, spartaus ekonomikos augimo laikotarpiu t.y. 2006-2008 metais buvo viena iš kliūčių trukdžiusių išlaikyti infliacijos lygį žemą. Neturint galimybės vykdyti nepriklausomą monetarinę politiką, buvo gana sunku kontroliuoti infliaciją naudojant tik fiskalinės politikos instrumentus, todėl infliacija 2007 ir 2008 metais augo daugiau nei 8%. Nors ir ECB vykdoma pinigų politika po lito pririšimo prie euro buvo gana palanki Lietuvos ekonomikos situacijai, tačiau galima manyti, kad nepriklausoma monetarinė politika būtų padėjusi kur kas efektyviau kontroliuoti ekonomikos rodiklius. Išanalizavus užsienio valiutos rezervų ir litų kiekio apyvartoje kaitą per visą nagrinėjamą laikotarpį galima daryti išvadą, kad Lietuvos bankas vykdė gana atsakingą pinigų politiką. Atitinkamai didėjant litų kiekiui apyvartoje, didėjo ir užsienio rezervai. Todėl didesnė grėsmė lito devalvacijai pastebima tik 2008-2010 metų laikotarpyje, kai buvo sumažėję rezervų užsienio valiuta. Taip pat remiantis Lietuvos ESB analize bei kitų autorių atliktais empiriniais tyrimais, galima daryti išvadą, kad tiek neigiamam tiek dideliam einamosios sąskaitos balanso kintamumui Lietuvoje įtakos turėjo pasirinktas griežtai fiksuotas valiutos kursas.

4.                  Optimalios valiutos zonos teorija išskiria pagrindinius kriterijus, kuriais remiantis galima įvertinti ar tam tikrai teritorijai bendra valiuta naudinga ar ne. Šalis, turėtų didžiausią galimą naudą tapdama optimalios valiutos zonos nare jei turi atvirą ekonomiką, mobilią darbo jėgą, lankstų darbo užmokestį ir kainas, diversifikuotą gamybą, bendrą fiskalinių mokėjimų sistemą, panašų infliacijos lygį ir verslo ciklus, kurie teigiamai koreliuoti su kitomis OVZ narėmis.

5.                  Vertinant ar Lietuva yra optimali valiutos zona su EU (17) šalimis buvo remiamasi OVZ teorijoje išskirtais pagrindiniais kriterijais. Apskaičiavus Lietuvos atvirumo laipsnį bei išanalizavus užsienio prekybos kryptis ir tendencijas galima teigti, kad Lietuvai bendra valiuta su EU (17) būtų naudinga, kadangi Lietuvos ekonomika yra atvira ir pagrindinės jos užsienio prekybos kryptys yra su EU (17). Taip pat kadangi po lito pririšimo prie euro matoma didėjantys užsienio prekybos srautai su EU (17) galima manyti, kad bendra valiuta dar labiau padidintų tiek eksportą tiek importą su šiomis šalimis. Palyginus Lietuvos ir keleto kitų euro valstybių penkių pagrindinių prekių dalį visame eksporte, galima teigti, kad Lietuvos eksportas yra pakankamai diversifikuotas, kad mažėjant vienų produktų paklausai, jie būtų kompensuojami kitų prekių eksportu. Taip pat iš analizės duomenų galima spręsti, kad Lietuvos darbo jėga yra gana mobili ir esant prastesnei ekonominei situacijai migracija didėja, o darbo užmokestis mažėja. Todėl esant ekonominiam šokiui šie veiksniai veiktų kaip pakaitalas nominaliam valiutos kurso lankstumui ir būtų sumažinami galimi nuostoliai dėl bendros monetarinės politikos. Palyginus Lietuvos infliacijos ir BVP kitimo tendencijas per paskutinius 16 metų su EU (17) šalimis, galima daryti išvadą, kad verslo ciklai šiek tiek skyrėsi, nors ir paskutiniais metais labiau supanašėjo, o tuo tarpu infliacija ženkliai skyrėsi. Taigi nors ir negalima Lietuvos laikyti OVZ remiantis infliacijos kriterijumi, tačiau pagal prognozuojamus ateinančių metų duomenis infliacijos lygis bus kur kas panašesnis į EU(17) šalių, o taip pat galima tikėtis ir dar didesnio verslo ciklų supanašėjimo dėl augančios užsienio prekybos su euro šalimis.

Taigi, kadangi lito kursas ir taip yra pririštas prie euro, dėl ko monetarinė politika priklauso nuo ECB, tai bendra valiuta neturėtų papildomų neigiamų padarinių. Tai galimai tik dar labiau padidintų prekybą su euro šalimis, kas būtų naudinga ekonomikai.

LITERATŪRA

1.      Busse M., Hefeker C. ir Nelgen S. (2010). Foreign Direct Investment and Exchange Rate Regimes. http://www.uni-marburg.de/fb02/makro/forschung/magkspapers/15-2010 busse.pdf [žiūrėta 2013 03 19]

2.      Caramazza F. ir Aziz J. Fixed or Flexible? Getting the Exchange Rate Right in the 1990s. - International Monetary Fund, 1998.

http://www.imf.org/external/pubs/ft/issues13/index.htm [žiūrėta 2012 06 21]

3.      DnB Nord Bankas (2010). http://www.dnb.lt/files/Apzvalgos/lep/lep 2010 lt.pdf [žiūrėta 2013 01 22]

4.      Deutsche Bank Research (2011). Labour Mobility in the euro area. http://www.dbresearch.com/PROD/DBR INTERNET EN-PROD/PROD0000000000278645.PDF [žiūrėta 2013 03 02]

5.      Europos Centrinis Bankas (2002). http://www.ecb.int/pub/pdf/scpwps/ecbwp138.pdf [žiūrėta 2012 06 21]

6.      Europos Komisija (2010). http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_337_en.pdf [žiūrėta 2013 01 18]

7.      Europos Migracijos Tinklas (2011). http://www.emn.lt/uploads/documents/migration profile r1.pdf [žiūrėta 2013 01 12]

8.      Eurostat (2013).

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/tgm/table.do?tab=table&init=1&plugin=1&language=en &pcode=tec00115 [žiūrėta 2013 01 06]

9.      Faruqee H. (2004). Measuring the trade effects of EMU. http://www.imf.org/external/pubs/ft/wp/2004/wp04154.pdf [žiūrėta 2013 04 02]

10.  Frankel J. A. and Rose A. K. The Endogeneity of the optimum currency area criteria. -NBER Working Paper 5700, 1997. http://www.nber.org/papers/w5700.pdf [žiūrėta 2012

06 04]

11. Geralavičius V. ir Kuodis R. Lito kurso režimo pasirinkimas. - Pinigų studijos, 1997.
http://cdn.uber.lt/ng/politics/1295466009_lito_kurso_rezimo_pasirinkimas_1997.pdf
[žiūrėta 2012 06 03]

12. Glick R. and Rose A. K. Does a Currency Union affect Trade? The time series evidence.

-  Federal Reserve Bank of San Francisco, 2001. http://faculty.haas.berkeley.edu/arose/cuts.pdf [žiūrėta 2012 05 27]

13.  Heinz F.F. ir Rusinova D. (2011). How flexible are real wages in EU countries? http://www.ecb.europa.eu/pub/pdf/scpwps/ecbwp1360.pdf [žiūrėta 2013 03 20]

14.  Horvath J. Optimum Currency Area Theory: A selective review. (2003) http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract id=1015480 [žiūrėta 2012 06 19]

15.  International Trade Centre (2013). http://legacy.intracen.org/appli1/TradeCom/TP EP CI.aspx?RP=276&YR=2009 [žiūrėta 2013 01 19]

16.  Investopedia žodynas (2012). http://www.investopedia.com/terms/o/optimal-currency-area. asp#axzz 1vEYlJExj [žiūrėta 2012 06 01]

17.  Investopedia žodynas (2012). http://www.investopedia.com/terms/c/currency-union.asp#axzz1w9lXWIqA [žiūrėta 2012 06 02]

18.  Investopedia žodynas (2012). http://www.investopedia.com/terms/p/ppp.asp#axzz1yE4hjrCA [žiūrėta 2012 06 03]

19.  Yagci F. Choice of Exchange Rate Regime for Developing Countries. - Africa Region Working Paper Series No. 16, 2001. http://www.worldbank.org/afr/wps/wp16.pdf [žiūrėta 2012 01 05]

20.  Yuceol H. M. Why European Union is not an Optimal Currency Area: The Limits of Integration. http://eab.ege.edu.tr/pdf/6 2ZC6-S2-M6.pdf [žiūrėta 2012 06 20]

21.  Jakutis A. Ir kt. Ekonomikos teorijos pagrindai. - Kaunas: Smaltija, 1999. - p. 296-303.

-  ISBN 9986-708-39-7.

22. Klein M. W. ir Shambaugh J. C. (2004). Fixed Exchange rate and trade.
http://www.nber.org/papers/w10696.pdf?new_window=1 ir

http://www.dartmouth.edu/~jshambau/Papers/FixERandTrade-final.pdf [žiūrėta 2013 03

02]

23.  Kuodis R. (2011). Valiutų kursai, verslo ciklai ir makroekonominė politika atviroje ekonomikoje. http://neris.mii.lt/~ekonomika/Makro/index.html [žiūrėta 2012 06 05]

24.  Lee J.W., Shin K. Exchange Rate Regimes and Economic Linkages. - International Economic Journal Vol. 24, No. 1, 1-23, 2009.

http://web.ebscohost.com/ehost/pdfviewer/pdfviewer?vid=13&hid=9&sid=016fba8c-26d0-4155-98d1-2b835df1bf2b%40sessionmgr12

25.  Lietuva Europos Sąjungoje. Reikalavimai ir jų vykdymas. http://www.euro.lt/lt/apie-euro-ivedima-lietuvoie/euras-ir-lietuva/reikalavimai-ir-ju-vykdymas/ [žiūrėta 2012 06 05]

26.  Lietuvos Centrinis Bankas (2013).

http://www.lb.lt/ stat_pub/statbrowser.aspx? group=8008 [žiūrėta 2013 01 08]

27. Lietuvos Centrinis Bankas (2013).

http://www.lb.lt/stat pub/statbrowser.aspx?group=7273&lang=lt [žiūrėta 2013 01 22]

28.  Europos Centrinis bankas (2013). http://www.ecb.eu/stats/monetary/rates/html/index.en.html [žiūrėta 2013 01 22]

29.  Lietuvos Centrinis bankas (2012). http://www.lb.lt/vkm ii [žiūrėta 2012 06 03]

30.  Lietuvos Centrinis bankas (2012). http://www.lb.lt/lt about history [žiūrėta 2012 06

03]

31.  Lietuvos Centrinis Bankas (2012). http://www.lb.lt/pinigu_politika [žiūrėta 2012 01 07]

32.  Lietuvos Centrinis Bankas (2007). http://www.lb.lt/news1728 lt [žiūrėta 2013 01 11]

33.  Lietuvos Centrinis Bankas (2004).

http://www.lb.lt/sarkino_kalba_lietuvos_kelias_i_euro_zona [žiūrėta 2013 01 15]

34. Lietuvos Centrinis Bankas (1999). http://www.lb.lt/valdyb nutar 101 [žiūrėta 2012 01

06]

35.  Lietuvos Laisvosios Rinkos Institutas (2012). http://www.lrinka.lt/index.php/analitiniai_darbai/llri_poziciia_del_lietuvos_istqiimo_i_eu ro zona/6546 [žiūrėta 2012 01 06]

36.  Lietuvos Laisvosios Rinkos Institutas (2004). Reforma, kurios ne gėda: dešimt metų su valiutų valdyba savo piniginėje. http://www.lrinka.lt/uploads/files/dir8/17 0.php [žiūrėta

2012 06 19]

37.  Lietuvos laisvosios rinkos institutas (2009). http://www.lrinka.lt/Pranesim/Laisvoji rinka 2009 Nr 1.pdf [žiūrėta 2012 06 21]

38.  Laisvosios rinkos institutas (2000).

http://www.lrinka.lt/index.php/meniu/spaudai/straipsniai_ir_komentarai/lietuvos_uzsieni o_prekybos_politika_irJos_raida_veiksniu_analize/1299 [žiūrėta 2013 01 11]

39.  Lietuvos Konvergencijos programa (2009). http://tar.tic.lt/Default.aspx?id=2&item=results&aktoid=CD63BDC5-B51B-42E6-9EF6-0D263315A60F [žiūrėta 2012 01 05]

40.  Lito patikimumo įstatymas (1994). http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=130305&p_query=&p_tr2=2[ži ūrėta 2012 01 06]

41.  Lietuvos Statistikos Departamentas (2013). http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=395 [žiūrėta 2013 01 08]

42.  Lietuvos Statistikos Departamentas (2013). http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=3729 [žiūrėta 2013 01 14]

43.  Lietuvos Statistikos Departamentas (2013). http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=2075 [žiūrėta 2013 01 14]

44.  Lietuvos Statistikos Departamentas (2013). http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1778 [žiūrėta 2013 01 08]

45.  Lietuvos Statistikos Departamentas (2013). http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w= 1366 [žiūrėta 2013 01 08]

46.  Lietuvos Statistikos Departamentas (2013). http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w= 1366 [žiūrėta 2013 03 17]

47.  Mankiw G. Economics. - New York: Worth Publishers, 2007. - p. 321-327 . - ISBN

4060-001-54-4

48.  Masson ir Taylor (1994). Labor mobility in the United States is roughly two to three times higher than in Europe., p. 25.

49.  Nausėda G. (2003). Ekonominės politikos vingiai mažoje ir atviroje ekonomikoje. http://www.verslobanga.lt/lt/leidinys.full/3e4910f41c2a0 [žiūrėta 2013 01 19]

50.  Pūkėnas K. (2005). Sportinių tyrimų duomenų analizė SPSS programa.

51.  Reinhart C. M. ir Rogoff K. S. The Modern History of Exchange Rate Arrangements: A Reinterpretation. - Nber Working Paper Series 8963, 2002. http://www.nber.org/papers/w8963.pdf?new window=1 [žiūrėta 2012 06 21]

52.  SEB Bankas (2013). http://fin.seb.lt/vbfin/experts/charts.fw?lang=lt&s_menu=4 [žiūrėta

2013 01 08]

53.  SEB Bankas (2008). http://www.seb.lt/pow/content/seb lt/Archyvas/LMA31.pdf [žiūrėta 2013 01 23]

54.  Sencicek M. and Upadhyaya K. P. Are devaluations contractionary? The case of Turkey. - Applied Economics, 42, 1077-1083, 2010.

http://www.mendeley.com/research/devaluations-contractionary [žiūrėta 2012 06 01]

55. Slavov S.T. (2009). Structural Current Account Imbalances: Fixed Versus Flexible
Exchange Rates?

http://www.bnb.be/bnbweb/groups/public/documents/bnb publication/discussion 2009 76 en.pdf [žiūrėta 2013 03 21]

56.  Sniecka V. ir kt. Makroekonomika: Vadovėlis. - Kaunas: Technologija, 2005. - p. 234­239. - ISBN 9955-09-826-0.

57.  Swedbank (2009). http://www.swedbank.lt/lt/previews/get/1027/1254745403_Swedbank_ekonomikos_apzv alga_Lietuva_(2009_m._rugsejis).pdf [žiūrėta 2013 01 15]

58.  Vinkus M. Valiutų valdyba ir neoliberalizmas Lietuvoje: idėjų suderinamumo problema. - Lietuvos Centrinis bankas, 2002. http://www.lb.lt/vinkus 1 [žiūrėta 2012 06 21]

59.  Xiaoyi Mu & Haichun Ye (2012). Current account adjustment in developing countries: the role of Exchange rate regimes. http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1465-7295.2012.00502.x/abstract [žiūrėta 2013 03 16]

Abraitytė A. Fiksuoto valiutos kurso privalumai ir trūkumai: Lietuvos atvejis. / Finansų valdymo magistro baigiamasis darbas. Vadovė - doc. dr. L. Birškytė. - Vilnius: Ekonomikos ir Finansų Valdymo fakultetas, Mykolo Romerio Universitetas, 2013. 81 p.
www.moku.lt