Visuomenės senėjimas,
ypatingai spartėjantis nuo XX a. pabaigos, - dvejopai vertintinas faktas. Viena
vertus, tai įrodo medicinos, technologijų mokslų pasiekimus prailginti,
pratęsti žmogaus gyvenimą, kita vertus, sukuria nemažai problemų, su kuriomis
turi susidoroti socialinės politikos, ekonomikos ir kitų sričių mokslininkai ir
specialistai.
Žmonių, perkopusių 60
metų Pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai daugėja. Lietuvos statistikos departamento
duomenimis, 2012 m. pagyvenę (60-74 metų amžiaus) ir seni (virš 75 metų
amžiaus) žmonės sudarė 23,6 proc. visos gyventojų populiacijos[1]. (Toliau darbe
šios amžiaus grupės bus sujungtos į vieną grupę, vadinamą senolių, senjorų,
senų ar pagyvenusių, garbaus amžiaus žmonių sinonimais). Gyventojų senėjimas -
viena svarbiausių laikmečio problemų, stipriai įtakojanti šalies ekonomiką,
socialinę politiką, sveikatos apsaugos sistemą ir kitas visuomenės gyvenimo
sritis. ES užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties komisaras Laszlo Andor
teigė: „Aktyvus senėjimas - tai pagalba senyviems žmonėms išlikti darbingais ir
dalintis savo patirtimi. Jie ir toliau turi išlikti aktyviais visuomenėje ir gyventi
kuo sveikesnį, savarankiškesnį bei visavertį gyvenimą. Aktyvaus senėjimo
tikslas - iki 2020 metų pasiekti 75 proc. užimtumą ir bent 20 milijonų žmonių
išvaduoti iš skurdo. Šiais metais reikia imtis veiksmų skirtingose srityse
-užimtumo, socialinės apsaugos, švietimo ir mokymo, sveikatos ir socialinių
paslaugų, būsto ir viešosios infrastruktūros" .
Savanoriškas darbas yra
vienas tvirčiausių bendruomenės sutelktumo, bendruomeniškumo ir socialinės
atskirties mažinimo garantų, pamatų.
Magistriniame darbe
apžvelgiama Druskininkų savivaldybės situacija ir Socialinių paslaugų centro
veiklos rodikliai, nurodantys nestacionarių socialinių paslaugų pastarųjų 10
metų dinamiką ir tendencijas. Taip pat aptariama esama situacija, kaip
prielaida tobulinti nestacionarių socialinių paslaugų garbingo amžiaus asmenims
sistemą, grįstą bendruomeniškumu ir orientuota į bendruomeninių santykių
stiprinimą.
Šio darbo tikslas - išnagrinėti alternatyvių (papildomų) socialinių
paslaugų (kaip vieno iš socialinių paslaugų dinamikos rodiklio) pagyvenusiems
ir seniems bendruomenės nariams dinamiką Druskininkų savivaldybėje.
Darbo objektas - alternatyvios socialinės paslaugos
seniems žmonėms.
Uždaviniai:
•
Aptarti senėjimo
pokyčius socialiniame kontekste.
•
Pagrįsti papildomų
socialinių paslaugų poreikio patenkinimo svarbą.
•
Nustatyti
socialinių paslaugų poreikio dinamiką Druskininkų savivaldybėje.
•
Ištirti
alternatyvių (papildomų) socialinių paslaugų pagyvenusiems žmonėms poreikį.
•
Numatyti
alternatyvių socialinių paslaugų teikimo perspektyvas.
Metodai:
Socialinio darbo,
gerontologijos, psichologijos mokslo tyrimų ir teorinių teiginių turinio
(content) analizė.
Kiekybinis Druskininkų savivaldybės senjorų papildomų
socialinių paslaugų poreikio
tyrimas.
Asmeninė socialinio darbo
su senoliais, neįgaliaisiais socialinių paslaugų įstaigoje stebėjimas,
apibendrinimas ir įtrauktasis (dalyvaujantis) tyrimas.
S tatistinė socialinių paslaugų poreikių dinamikos
Druskininkų savivaldybėje analizė.
Teorinė ir praktinė
magistrinio darbo reikšmė: nustatytas pagyvenusių žmonių papildomų socialinių
paslaugų poreikis ir aptarti galimi šių paslaugų organizavimo bei teikimo
variantai Druskininkų savivaldybės ribose padėtų spręsti socialines senolių ir
visos bendruomenės problemas.
Darbo struktūra:
magistrinį darbą sudaro įvadinė dalis ir penkios dalys, išvados,
rekomendacijos, šaltinių ir literatūros sąrašas ir priedas. Pirmoji darbo dalis - seno žmogaus apibrėžtis ir demografinis senėjimas. Antroji darbo dalis skirta pagyvenusių žmonių socialinės apsaugos politikos ir krypčių analizei
Europos Sąjungos normatyviniuose dokumentuose ir Lietuvos Respublikos teisės
aktuose. Trečiojoje darbo dalyje analizuojamas senėjimas kaip fizinis, psichologinis ir socialinis
procesas. Ketvirtojoje darbo dalyje
pateikiama Druskininkų
savivaldybės
Socialinių paslaugų
centro duomenų apie socialinių paslaugų seniems žmonėms namuose dinamiką
analizė, aiškinamasi socialinio paslaugų poreikio patenkinimo pakankamumas. Penktoji darbo dalis - alternatyvių socialinių paslaugų poreikio kiekybinis tyrimas. Darbas
baigiamas išvadomis, apibendrinančiomis teorinę ir praktinę temos analizę bei
rekomendacijomis. Darbe pateikiami 20 paveikslų, 1 lentelė, 1 priedas.
Literatūros sąrašą sudaro 49 literatūros šaltiniai, iš jų 19 - teisės aktų.
2 EYAA 2012-Europa. Prieiga per internetą:
europa.eu/ey2012/BlobServlet%3FdocId%3D7366%26langId%3D..., žiūrėta: 2013 m.
gegužės 10 d.
3 Žmogaus socialinė raida. Vyr.
red. Jolanta Rimkutė. Vilnius, Homo Liber. 2001.
|
8 ES įnašas į vyresnių žmonių aktyvumą ir kartų
solidarumą. Liuksemburgas: Europos sąjungos leidinių biuras, 2012 p.6.
|
Aktyvų ir sveiką senėjimą nagrinėja Lietuvių ir užsienio autoriai Jolanta Rimkutė , Mockus A.[2] ir Žukaitė A.[3], Harper S.[4], Lemme[5], akcentuoja Europos sąjungos (pvz., Tinkamo požiūrio į pagyvenusius žmones ir nediskriminavimo koncepcija ir kt.) ir Lietuvos norminiai dokumentai (pvz., Nacionalinė gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategija
[1] Lietuvos statistikos departamentas. Nuoroda internete
http ://www.stat. gov. lt
[2] Mockus A. Sėkmingo senėjimo patyrimas (Žvalgomasis tyrimas).
Psichologijos patyrimai: klausimai ir atsakymai: konferencijos medžiaga.
Vilnius: Vilniaus universitetas, 2011.
[3] Mockus A., Žukaitė A. Sėkmingas senėjimas: psichologinis aspektas.
Gerontologija 2012; 13(4):228-234.
[4] Harper, S. Ageing societies: myths, challenges and opportunities.
London. A Hodder Arnold Publication, 2006.
[5] Lemme BH. Suaugusiojo raida. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2003.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą