2013 m. rugsėjo 18 d., trečiadienis

Lietuvoje nėra vieningo požiūrio į savivaldybės ir vietos savivaldos sampratą



         Lietuvoje nėra vieningo požiūrio į savivaldybės ir vietos savivaldos sampratą. Visuose šiuo metu galiojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose jų apibrėžimai pateikiami skirtingai. Nors savivaldybė yra vadinama laisvu ir savarankišku juridiniu asmeniu, turinčiu savivaldos teisę, savarankiškai nustatyti savo kompetencijos ji negali. Tai padaro valstybės valdžios institucijos, numatydamos savivaldybių funkcijas, kurios apibrėžia ribotą savivaldos teisę.
         Biudžetas yra viena iš pagrindinių savivaldybių politinių diskusijų temų, kurių metu nustatomi savivaldybių finansinės veiklos rėmai. Savivaldybės biudžetą sudaro dvi viena nuo kitos neatsiejamos dalys - pajamos ir išlaidos. Savivaldybių biudžetų išlaidos - tai savivaldybių asignavimų planas, kuris sudaromas remiantis funkcine klasifikacija, t. y. pagal valstybines funkcijas. Analizuojant mokslinę literatūrą apie biudžeto pajamas, buvo patvirtintas savarankiško juridinio asmens - savivaldybės - nesavarankiškumas. Į biudžetą patenkančios lėšos skirstomos į mokestines ir nemokestines pajamas bei valstybės dotacijas, o savivaldybė savarankiškai valdo tik nemokestines pajamas, kurių lyginamasis svoris biudžeto pajamose yra mažiausias.
Sudarinėdamos biudžetus, savivaldybės taiko programinio biudžeto metodą, kitaip dar vadinamą siekiamų rezultatų metodu. Savivaldybių biudžetams keliamas reikalavimas -pajamų ir išlaidų subalansavimas. Tai pagrindinis biudžetų sudarymo principas, kurio laikymąsi reglamentuoja biudžeto sandaros įstatymas.
         Plungės rajono savivaldybės biudžeto pajamų analizė parodė savivaldybės savarankiškumo mažėjimą, nes dotacijų lyginamoji dalis pajamų struktūroje per analizuojamą laikotarpį padidėjo, kai tuo tarpu nemokestinės pajamos mažėjo. Dėl to savivaldybei kyla keblumų skolinantis, nes sumažėjo jos finansinis patikimumas. Daugiausiai finansavimo sulaukia socialinė sfera, o Plungės rajono savivaldybės ekonominei plėtrai skirtos lėšos - vienos mažiausių Lietuvoje.
         Plungės rajono savivaldybės tarybos patvirtinti biudžeto pajamų ir išlaidų planai kiekvienais analizuojamo laikotarpio metais buvo koreguojami. Tačiau tai nėra laikoma problemine sritimi, nes veiksnių, įtakosiančių biudžeto vykdymą metų eigoje, neįmanoma numatyti sudarinėjant biudžetą. Mokesčių lengvatas ir nepriemoką, dotacijų grąžinimą galima tik apytiksliai numatyti. Metų eigoje, situacija tampa aiškesnė, todėl biudžeto rodiklių koregavimai būtini biudžeto vykdymo procese.
         Plungės rajono savivaldybės biudžeto pajamas ir išlaidas labiausiai įtakoja makroekonominių šalies rodiklių pokyčiai. Namų ūkių vartojimas - reikšmingiausiais veiksnys, lemiantis biudžeto pajamų kitimą, o biudžeto išlaidos stipriai sąveikauja su vidutinės metinės infliacijos pokyčiais.
         Atlikus 2013 m. Plungės rajono savivaldybės biudžeto pajamų ir išlaidų prognozę ir palyginus gautus rezultatus su patvirtintu 2013 m. savivaldybės biudžetu, buvo rasta keletas neracionalių sprendimų, priimtų sudarant biudžetą. Dėl pasikeitusių žemės mokesčio tarifų, savivaldybė turėtų surinkti apie 100 tūkst. litų daugiau pajamų iš šio mokesčio, tačiau tai neatsispindi 2013 m. biudžete. Biudžete taip pat neužfiksuoti laisvi 2012 m. likučiai. Galima daryti išvadą, kad Plungės rajono savivaldybė neracionaliai įvertina praeities reikšmių vystymosi tendencijas taip pat dėl to, kad nusprendė, jog pastaruosius penkerius metus didėjančios savivaldybės išlaidos, 2013 m. visgi sumažės. Tokius veiksmus, sudarinėjant 2013 m. biudžetą, galima paaiškinti siekimu gauti finansinę paramą, nes 2013 m. patvirtintas biudžetas - deficitinis.

Kadangi Plungės rajono savivaldybės savarankiškumas pasižymi stipriu mažėjimu, savivaldybė turėtų būti orientuota į nuosavų lėšų didinimą, taip pat aktualus valstybės paramos poreikio mažinimas. Kaip tai padaryti?
Tiriant biudžeto pajamų įvykdymą, buvo pastebėta, kad Plungės rajono savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus darbo rezultatai, išieškant mokesčių nepriemokas, nėra labai geri. Išieškoma tik nedidelė dalis nesumokamų mokesčių. Padidinus šio skyriaus darbo efektyvumą, savivaldybės nuosavos lėšos padidėtų, taip sumažindamos savivaldybės finansinę priklausomybę.
Dalis valstybės biudžeto dotacijų yra skiriama socialinėms pašalpoms mokėti. Jeigu būtų sumažintas remtinų gyventojų skaičius, būtų sumažintas ir lėšų poreikis iš valstybės. Tačiau tai gana sudėtingas uždavinys savivaldybei. Atlikta savivaldybės biudžeto išlaidų analizė parodė, kad Plungės rajono savivaldybė, lyginant su kitomis Lietuvos savivaldybėmis, labai mažai finansavimo skiria ekonomikai plėtoti. Padidinus išlaidas šiai sričiai, tikėtina, kad sumažės socialiai remtinų gyventojų skaičius. To pasėkoje savivaldybės gyventojų mokumas (mokesčių mokėjimo atžvilgiu) išaugs. Rezultatas - padidėjęs savivaldybės savarankiškumas dėl valstybės biudžeto dotacijų ir mokesčių nepriemokos sumažėjimo.
LITERATURA
1.     Astrauskas, A. (1999). Savivaldybių biudžetų sudarymas. Ekonomika, 48, 5 - 14.
2.     Astrauskas, A. (2011). Vietos savivaldos raida Lietuvoje 1990 - 2010 metais. Viešoji politika ir administravimas, 10 (2), 283 - 298.
3.     Boguslauskas, V. (2003). Ekonometrikospagrindai. Kaunas: Technologija.
4.     Buckiūnienė, O. (2005). Valstybės ir tarptautiniai finansai. Vilnius: virtuali leidykla -knygynas www.skaityk.lt.
5.     Buškevičiūtė, E. (2006). Viešieji finansai. Kaunas: Technologija.
6.     Davulis, G. ( 2007). The analysis of finance system of lithuanian local authorities. Intelektinė ekonomika, 1 (1), 29 - 39.
7.     Davulis, G. (2006). Lietuvos savivaldybių finansai: struktūra, raida, perspektyvos. Lietuvos statistikos darbai: statistikos darbai, 45, 32 - 43.
8.     Davulis, G. (2006). Lietuvos savivaldybių finansų struktūra ir jos raida. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2 (7), 40 - 45.
9.     Ehrhart, K., Schwarz - Jung, S. R., Welge, H. (1996). Biudžetas ir finansai. Vilnius: Pradai.
10. Krupavičius, A., Lukošaitis, A. (2004). Lietuvos politinė sistema: sąranga ir raida. Kaunas: Poligrafija ir informatika.
11. Lazdynas, R. (2005). Savivalda: filosofija, teorija, praktika. Šiauliai: Saulės delta.
12. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas // Valstybės žinios. 2004, Nr. 4-47.
13. Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacijos patvirtinimo" // Valstybės žinios. 2003, Nr. 69 - 3135.
14. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4, 5, 12, 13, 17, 18, 26, 31, 33, 34, 35,
2           1
382, 401, 41, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo x1 skyriumi Įstatymas // Valstybės žinios. 2009, Nr. 153 - 6880.
15. Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas // Valstybės žinios. 1997, Nr. 69 - 1743.
16. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucija „Dėl Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros
koncepcijos" // Valstybės žinios. 1998, Nr. 95 - 2637.
17. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas // Valstybės žinios. 1994, Nr. 55 -
1049.
18.  Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarkos patvirtinimo" // Valstybės žinios. 2001, Nr. 42 - 1455.
19.  Martišius, S. A. (2002). Koreliacinės - regresinės analizės pradmenys. Vilnius.
20.  Meidūnas, V., Puzinauskas P. (2003). Finansai. Vilnius: Teisinės informacijos centras.
21.  Naraškevičiūtė, V., Lakštutienė, A. (2007). Valstybės finansai: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija.
22.  Naraškevičiūtė, V. (2008). Savivaldybių biudžetų formavimo ir asignavimų naudojimo problemos Lietuvoje. Ekonomika ir vadyba, 13, 149 - 156.
23.  Pagrindiniai ekonomikos terminai ir sąvokos [interaktyvus] (2002) [žiūrėta 2012-12­15]. Prieiga per internetą: http://www.paiamos.lt/zodynas/mokestines-pajamos.html.
24.  Plungės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. T1-11 „Dėl
2008 metų savivaldybės biudžeto patvirtinimo".
25. Plungės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimas Nr. T1-42 „Dėl
2009 metų savivaldybės biudžeto patvirtinimo".
26. Plungės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. T1 -20 „Dėl
2010 metų savivaldybės biudžeto patvirtinimo".
27. Plungės rajono savivaldybės tarybos 2011 m. sausio 27 d. sprendimas Nr. T1 -4 „Dėl
2011 metų savivaldybės biudžeto patvirtinimo".
28.  Plungės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. T1 -6 „Dėl Plungės rajono savivaldybės 2012 metų biudžeto patvirtinimo".
29.  Plungės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. T1-287 „Dėl žemės mokesčių tarifų 2013 metų mokestiniam laikotarpiui nustatymo".
30.  Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. T1-53 „Dėl Plungės rajono savivaldybės 2013 metų biudžeto patvirtinimo".
31.  Raipa, A. (Red.) (2001). Viešojo administravimo efektyvumas: monografija. Kaunas: technologija.
32.  Stačiokas, R., Rimas, J. (2002). Lietuvos savivaldybių raida ir veiklos finansavimas. Kaunas: Technologija.
33.  Stankus, E. (2003). Ekonometrija. Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą