Ekonominiu, socialiniu bei gamtosaugos požiūriu
Lietuvos žemės ūkis yra labai svarbus. Augantis maisto poreikis pasaulyje,
būtinybė racionaliai naudoti turimus gamtinius išteklius ir išsaugoti juos
ateities kartoms verčia iš naujo įvertinti Lietuvos žemės ūkio vaidmenį ir
reikšmę (Lietuvos žemės ir maisto ūkis, 2011). Žemės ūkis yra viena svarbiausių
šalies ūkio strateginių sričių (Pasiūlymai dėl Lietuvos žemės ūkio strateginių
krypčių po 2013 metų, 2012). Šiame sektoriuje yra įdarbinama nemažai
darbuotojų, ypač tuose regionuose, kur yra nedidelė darbo pasiūla. Be to, žemės
ūkis sukuria darbo vietas kituose ekonomikos sektoriuose - perdirbamojoje ir
materialinių techninių išteklių gamybos pramonėje, vidaus ir užsienio
prekyboje, transporte, įvairių paslaugų, teikiamų žemės ūkiui, srityje. Taigi,
žemės ūkio plėtra leidžia ne tik gerinti šalies ekonomikos rodiklius, tačiau ir
šalies gyventojų gerovę.
Lietuvos žemės ūkyje yra sukuriama apie 3 proc. bendrosios šalies ūkio
sukuriamos pridėtinės vertės. Per pastaruosius 5 metus ši dalis mažėjo: 2007 m.
bendroji pridėtinė vertė, sukurta žemės ūkyje ir susijusių paslaugų veikloje
sudarė 3,2 proc. bendrosios pridėtinės vertės, 2008 m. - 3,1 proc., 2009 m. -
2,3 proc., 2010 m. - 2,7 proc., 2011 m. - 2,8 proc. (1
|
|
|
1 pav. Bendroji pridėtinė
vertė ir bendroji pridėtinė vertė, sukurta žemės ūkyje ir susijusių paslaugų
veikloje (to meto kainomis)
|
pav.).
2008 m. žemės ūkyje ir susijusių paslaugų veikloje
sukurta bendroji pridėtinė vertė išaugo 7,7 proc., 2009 m. buvo užfiksuotas
didelis kritimas - net 38,5 proc. 2010 m. žemės ūkyje ir susijusių paslaugų
versle sukurta pridėtinė vertė išaugo net 21,3 proc., tačiau buvo net 1,3
kartus mažesnė nei 2008 m. 2010 m. žemės ūkio produkcijos kainos išaugo, tačiau
žemės ūkio ir susijusių paslaugų veiklos sukurtos pridėtinės vertės lygį 2010
m. lėmė dėl nepalankių klimatinių sąlygų sumažėjusios žemės ūkio produkcijos
gamybos apimtys. Sausros ir liūtys sumažino žemės ūkio augalų derlingumą
(Lietuvos žemės ir maisto ūkis, 2011). 2011 m. augimas tęsėsi ir siekė 16,2
proc., tačiau nebuvo pasiektas 2007 m. lygis.
Su žemės ūkių glaudžiai susijusių yra maisto produktų, gėrimų ir tabako
gamyba. Šios veiklos sukurta bendroji pridėtinė vertė sudarė nuo 3,7 iki 4,6
proc. bendrosios pridėtinės vertės. Pažymėtina yra tai, kad ši dalis per
pastaruosius 3 metus nuolat didėjo. 2007 m. maisto produktų, gėrimų ir tabako
gaminių gamyboje sukurta bendroji pridėtinė vertė sudarė 3,7 proc. bendrosios
pridėtinės vertės, 2008 m. - 3,4 proc., o nuo 2009 m., kai kitos sritys smuko,
šios srities sukurta bendroji pridėtinė vertė padidėjo 0,9 proc. punkto ir
sudarė 4,5 proc. Tokia pat dalis buvo 2010 m., o 2011 m. - 4,6 proc. (2 pav.).
2 pav. Bendroji pridėtinė vertė ir bendroji pridėtinė vertė,
sukurta žemės ūkyje ir maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyboje (to
meto kainomis)
Šaltinis: Lietuvos
statistikos departamento duomenimis
Maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyboje
sukurta pridėtinė vertė per pastaruosius 4 metus nuolatos augo. 2008 m. maisto
produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyboje sukurta bendroji pridėtinė vertė
išaugo 2,9 proc., 2009 m. - 8,2 proc., 2010 m. - 3,1 proc. ir 2011 m. - net 15
proc. (Statistikos departamento duomenys).
Taigi, žemės ūkio ir susijusių paslaugų veikloje ir maisto produktų,
gėrimų ir tabako gaminių gamyboje sukurta bendroji pridėtinė vertė
pastaraisiais du metus augo, be to, pirmosios iš išvardintų srities augimas
buvo didesnis. Pažymėtina taip pat tai, kad žemės ūkyje ir susijusių paslaugų
veikloje buvo jaučiamas didesnis ekonomikos krizės poveikis, kuris lėmė šios
srities nuosmukį, tuo tarpu maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyboje
nuolatos buvo fiksuojamas tolygus augimas.
Žemės ūkio ir maisto ūkio eksportas per visą nagrinėjamą laikotarpį
viršijo importą: 2007 m. - 1,2 kartus, 2008 m. - 1,09 karto, 2009 m. - 1,19
karto, 2010 m. - 1,22 karto, 2011 m. - 1,21 karto. Taigi, užsienio prekybos
balansas per visą nagrinėjamą laikotarpį buvo teigimas, o didžiausia jo vertė
buvo pasiekta 2011 m. (3 pav.). Remiantis šiais duomenimis galima daryti
išvadą, kad šio sektorius padeda mažinti einamosios sąskaitos deficitą.
3 pav. Žemės ir maisto ūkio produktų eksportas, importas ir
užsienio prekybos balansas
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenimis
2011 m. žemės ūkio ir maisto produktų importas, palyginti su 2010 m.,
padidėjo 19,9 proc., o eksportas - 19,1 proc. taigi, importo augimo sparta buvo
didesnė nei eksporto. Kaip teigiama Lietuvos žemės ir maisto ūkis (2011),
kadangi Lietuva yra daugeliu maisto produktų apsirūpinanti šalis, žemės ūkio ir
maisto produktų importo augimą lemia vartotojų poreikiai įsigyti įvairesnio
asortimento ar pigesnių maisto produktų. Kartu auga ir maisto produktų ir
gėrimų bei tabako gaminių gamybai importuojamos žaliavos apimtys.
Analizuojant eksportuotų produktų struktūrą nustatyta, kad 2011 m.
daugiausia buvo eksportuota šių produktų: pieno ir pieno produktų, paukščių
kiaušinių bei natūralaus medaus, vaisių ir daržovių, tabako gaminių, javų, žuvų
ir produktų, naudojamų gyvūnų pašarams. Svarbiausiu eksportuojamu produktu
išliko grūdai. Mėsos ir mėsos gaminių eksportas į minėtą sąrašą nepatenka.
Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktai geografiniu požiūriu daugiausia
eksportuojami į Rusiją, Latviją ir Vokietiją. Latvijos ir Vokietijos rinkos yra
reguliuojamos ES lygmeniu, tačiau Rusijos rinka sunkiai prognozuojama
(Pasiūlymai dėl Lietuvos žemės ūkio strateginių krypčių po 2013 metų, 2012).
|
■ Užimtieji, tukst.
|
|
■ Užimtieji žemės ūkyje,
miškininkystėje ir
žuvininkystėje,
tukst.
|
Užimtųjų žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje gyventojų
skaičius per pastaruosius 3 metus nuolat mažėja. Kaip matyti 4 paveiksle, 2009
m. bendram šalie gyventojų užimtumui sumažėjus 6,8 proc., užimtumas
nagrinėjamame sektoriuje išaugo 8,9 proc. Tačiau 2010 m. užimtumas žemės ūkyje,
miškininkystėje ir žuvininkystėje sumažėjo 7 proc. (bendras užimtumas - 5,1
proc.), o 2011 m. - 10,5 proc. (bendras užimtumas - 6,5 proc.).
2008 2009 2010
2011
4 pav. Užimtieji ir užimtieji žemės ūkyje, miškininkystėje ir
žuvininkystėje 2008-2011 m.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenimis
Pažymėtina yra taip pat tai, kad užimtųjų žemės ūkyje, miškininkystėje
ir žuvininkystėje dalis per pastaruosius tris metus taip pat mažėjo: 2009 m.
užimtųjų šiame
sektoriuje dalis buvo 9,2 proc., 2010 m. - 9 proc., o 2011 m. - 8,7
proc. Nepaisant šių mažėjimų Lietuvoje užimtųjų žemės ūkyje, miškininkystėje ir
žuvininkystėje dalis išlieka didesnė nei ES-274 (5,3 proc.) ir ES-155
(3,0 proc.) (Lietuvos žemės ir maisto ūkis, 2011).
Apibendrinant atliktą pagrindinių Lietuvos žemės ūkio sektoriaus
makroekonominių rodiklių analizę galima teigti, kad žemės ūkis Lietuvoje
vaidina labai svarbų vaidmenį ir yra vienas iš prioritetinių sektorių, svarbių
ekonomine ir socialine prasme. Nors žemės ūkio ir susijusių paslaugų veiklos
sukuriama pridėtinė vertė sudaro nedidelę bendrosios pridėtinės vertės dalį,
maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyboje, kuri yra glaudžiai susijusi
su žemės ūkio veikla, sukuriama pridėtinė vertė nuolat auga ir sudaro vis
didesnę bendrosios pridėtinės vertės dalį. Žemės ūkio sukuriamų produktų
užsienio prekybos balansas yra teigimas ir didėja, kas teigiamai veikia šalies
ūkį ir skatina vystyti įvairias žemės ūkio sritis. Lietuvos žemės ūkio,
miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje dirba apie 8 proc. visų Lietuvos
užimtųjų. Užimtumas žemės ūkio sektoriuje gerina įvairių šalies regionų padėtį
ir gyvenimo kokybę.
1.1.2. Lietuvos žemės ūkio sektoriaus struktūros ir
ūkininkavimo krypties analizė
Lietuvos žemės ūkio sektoriuje veikia daug įvairių
ūkio vienetų, kurie gali būti klasifikuojami pagal įvairius požymius. 2008 m.
Lietuvoje veikė 197,7 tūkst. ūkių, o 2011 m. šis skaičius sumažėjo net 15,4
proc. ir siekė 167,3 tūkst. ūkių (1 lentelė).
2007 m. didžiausią ūkių dalį - 54,0 proc. - sudarė ūkiai, kurių deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotas buvo nuo mažiau arba lygu 5 ha, t. y. smulkūs ūkiai, daugiau nei penktadalį ūkių (23,3 proc.) sudarė 5,1-10 ha deklaruojamų žemės ūkio naudmenų ploto ūkiai. Labai dideli ūkiai, kurių deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotas yra daugiau nei 500 ha, 2007 m. sudarė 0,2 proc.
2011 m. situacija nežymiai pasikeitė: sumažėjo ūkių, kurių deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotas iki 5 ha dalis iki 53,1 proc., taip pat sumažėjo ūkių, kurių deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotas 5,1-10 dalis bendroje ūkių struktūroje iki 21,7 proc. Ūkių, kurių deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotas 10,1-20 dalis išliko tokia pati, o ūkių, kurių deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotas 20,1-50, 50,1-100 ir 100,1-500 ha padidėjo atitinkamai iki 7,3; 3,0; 2,3 proc. Ūkių, kurių deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotas yra didesnis nei 500 ha, dalis bendroje ūkių struktūroje sudarė 0,3 proc.
|
10
|
|
|
Taigi, apibendrinant galima būtų daryti išvadą, kad per nagrinėjamą
laikotarpį (20072011 m.) Lietuvoje išryškėjo
ūkių pagal jų deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotą didėjimo tendencija. Šią
tendenciją taip pat patvirtina 5 paveiksle pateiktas vidutinis ūkių dydis,
kuris nuo 2007 iki 2011 m. padidėjo 2,9 ha, t. y. 21,6 proc.
5 pav. Vidutinis ūkio dydis pagal deklaruojamų žemės ūkio
naudmenų plotą, ha
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenimis
Nuo 2008 iki 2011 m. daugiausia išaugo žemės ūkio
bendrovių ir kitų žemės ūkio įmonių skaičius. Tačiau verta būtų paminėti tai,
kad šių bendrovių skaičius sudarė nuo 0,3 iki 0,4 proc. visų žemės ūkio
subjektų.
6 pav. Žemės ūkio subjektų skaičiaus pokytis 2008-2011 m.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenimis
2009 m. sumažėjo registruotų ūkininkų ūkių skaičius,
tačiau šis sumažėjimas nesiekė net 1 proc. 2010 ir 2011 metais buvo užfiksuotas
padidėjimas. Tuo tarpu gyventojų asmeninių ūkių skaičius viso nagrinėjamo
laikotarpio metu mažėjo (6 pav.).
Kaip matyti 2 lentelėje, didžiausią vidutinį žemės ūkio naudmenų plotą
2010 m. turėjo žemės ūkio bendrovės, nuo 2003 m. jų žemės ūkio naudmenų plotas
išaugo beveik 30 proc. Taip pat padidėjo ūkininkų ir šeimos ūkių žemės ūkio
naudmenų plotas ir šis padidėjimas buvo daug didesnis - sudarė net 46,3 proc.
2 lentelė. Vidutinis žemės
ūkio naudmenų[1]
plotas (ha) pagal ūkio kategoriją
|
Ūkių kategorija
|
2010
|
|
Ūkininkų ir šeimos ūkiai
|
12
|
|
Žemės ūkio bendrovės
|
939,1
|
|
Individualiosios įmonės
|
273
|
|
Ūkinės bendrijos
|
-
|
|
Akcinės, uždarosios akcinės, investicinės bendrovės
|
389,1
|
|
Savivaldybės įmonės
|
-
|
|
Kooperatinės bendrovės
|
415,4
|
|
Valstybės ir kitos įmonės
|
115,4
|
Šaltinis: Lietuvos
statistikos departamento
Individualių įmonių vidutinis žemės ūkio naudmenų
plotas per 7 metus padidėjo net 39,9 proc., o kooperatinių bendrovių sumažėjo
beveik 5 proc. 2010 m. nebuvo užfiksuoti ūkinių bendrijų ir savivaldybės įmonių
vidutiniai žemės ūkio naudmenų plotai.
Populiariausia ūkininkavimo kryptimi 2010 m. Lietuvos žemės ūkio
sektoriuje buvo lauko augalų auginimas, ja užsiėmė net 16,6 proc. ūkių. Daugiau
nei po 12 proc. ūkių užsiėmė mišria augalininkyste ir gyvulininkyste ir ganomų
gyvulių laikymu. Daugiau nei 11 proc. ūkių užsiėmė bendrąja augalininkyste,
daugiau nei 10 proc. - pienininkyste (3 lentelė).
3 lentelė. Ūkininkavimo kryptis
|
|
2010
|
|
|
Ūkininkavimo kryptis
|
Kiekis,
|
Dalis nuo bendro
|
|
|
vnt.
|
skaičiaus, proc.
|
|
Lauko augalų auginimas
|
56704
|
16,6%
|
|
Javų, aliejinių ir baltymingų augalų auginimas
|
16952
|
5,0%
|
|
Bendroji augalininkystė
|
39752
|
11,6%
|
|
Daržininkystė
|
6021
|
1,8%
|
|
Kita daržininkystė
|
993
|
0,3%
|
|
Daugiamečių augalų auginimas
|
1468
|
0,4%
|
|
Vaisių ir citrusinių vaisių auginimas
|
1449
|
0,4%
|
|
Įvairių daugiamečių augalų auginimas
|
19
|
0,0%
|
|
Ganomų gyvulių laikymas
|
41243
|
12,1%
|
|
Pienininkystė
|
36627
|
10,7%
|
|
Galvijų auginimas ir penėjimas
|
1251
|
0,4%
|
|
Pienininkystė, galvijų auginimas ir penėjimas
|
1988
|
0,6%
|
|
Avių, ožkų ir kitų ganomų gyvulių laikymas
|
1377
|
0,4%
|
|
Grūdais šeriamų gyvulių laikymas
|
1309
|
0,4%
|
|
Mišri augalininkystė
|
29570
|
8,6%
|
|
Mišri gyvulininkystė
|
18721
|
5,5%
|
|
Mišri augalininkystė ir gyvulininkystė
|
41689
|
12,2%
|
|
Lauko augalų auginimas ir ganomų gyvulių laikymas
|
11424
|
3,3%
|
|
Įvairių augalų auginimas ir gyvulininkystė
|
30265
|
8,8%
|
|
Ūkiai, nepriskirti nė vienai ūkininkavimo krypčiai
|
3188
|
0,9%
|
Šaltinis: Lietuvos
statistikos departamento duomenimis
Analizuojant standartinės produkcijos vertę matyti (4 lentelė), kad
didžiausią vertė yra sukuriama iš lauko augalų auginimo, javų, aliejinių ir
baltymingų augalų auginimo, ganomų gyvulių laikymo, pienininkystės ir mišrios
augalininkystės ir gyvulininkystės. Šių sričių sukuriama vertė viršija 1 mlrd.
Lt.
Didžiausia Lietuvos ūkių, auginančių pasėlius skaičius sumažėjo beveik 40 proc. Daugiausiai (net 70 proc.) sumažėjo ūkių, auginančių cukrinius runkelius skaičius, taip pat ūkių, auginančių bulves ir lauko daržoves skaičius (po 51 proc.), ūkių, auginančių javus skaičius (45 proc.). Mažiausiai pakito ūkių, auginančių ankštinius augalus skaičius - jis sumažėjo apie 0,8 proc. Tuo tarpu ūkių auginančių žieminius rapsus skaičius išaugo net 7,75 karto, o auginančių vasarinius rapsus - 2,85 karto (7 pav.).
7 pav. Žemės ūkio augalų pasėlius auginančių ūkių skaičių (vnt.)
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenimis
Mažėjimo tendencija buvo taip pat užfiksuota
analizuojant ūkių, auginančių gyvulius ir paukščius, skaičiaus kitimą. Ūkių,
auginančių galvijus skaičius per 7 metus sumažėjo net 55 proc., ūkių,
auginančių kiaules - 63 proc., ūkių, auginančių avis - beveik 8 proc., ūkių,
auginančių ožkas - net 71 proc., ūkių, auginančių paukščius - 57 proc., ūkių,
auginančių bičių šeimas - 33 proc. (8 pav.).
8 pav. Ūkių, auginančių gyvulius ir paukščius, skaičius
(vnt.)
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenimis
Per 7 metus sumažėjo ne tik ūkių, auginančių gyvulius
ir paukščius skaičius, tačiau taip pat auginamų gyvulių ir paukščių skaičius.
Pažymėtina yra tai, kad šis sumažėjimas nebuvo toks didelis, kaip ūkių
skaičiaus atveju. Tokią situaciją galėjo lemti didelių ūkių skaičiaus
didėjimas. Taigi, auginamų galvijų skaičius 2010 m., palyginus su 2003 m.,
sumažėjo beveik 18 proc., kiaulių skaičius - 21 proc., ožkų skaičius - net 61,5
proc. Tuo tarpu auginamų avių skaičius padidėjo daugiau nei du kartus. Auginamų
paukščių skaičius padidėjo 30 proc., o bičių šeimų 9 proc. (9 pav.).
9 pav. Gyvulių ir paukščių skaičius (vnt.)
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenimis
Apibendrinant atliktą Lietuvos žemės ūkio sektoriaus
struktūros analizę, galima daryti išvadą, kad Lietuvoje dominuoja smulkūs
ūkiai, tačiau yra ūkių didėjimo (pagal naudojamų žemės ūkiui naudmenų plotą)
tendencija. Tokią tendenciją galima paaiškinti masto ekonomijos teikiama nauda,
paramos gavimo galimybėmis ir pan.
Didžiausias vidutinis naudojamų žemės ūkiui naudmenų plotas priklauso
žemės ūkio bendrovėms. Didžiausia Lietuvos ūkių dalis užsiima lauko augalų
auginimu, ši ūkio kryptis taip pat sukuria didžiausia standartinę produkcijos
vertę. Lietuvos žemės ūkyje ryškėja ūkių, auginančių augalinius pasėlius
skaičiaus mažėjimas, tarp jų labiausiai mažėja ūkių, auginančių cukrinius
runkelius skaičius, tuo trapu ūkių, auginančių rapsus skaičius smarkiai
padidėjo. Ūkių, auginančių gyvulius ir paukščius skaičius sumažėjo daugiau nei
du kartus, tačiau auginamų gyvulių ir paukščių skaičius krito daug mažiau, o
avių, paukščių ir bičių šeimų skaičius padidėjo. Tai galėjo būti nulemta
vidutinio ūkio dydžio augimu, t. y. užfiksuota bendra ūkio didėjimo tendencija
lėmė augintojų skaičiaus mažėjimą, tačiau taip pat lėtesnį gyvulių ir paukščių
skaičiaus kritimą. Avių, paukščių ir bičių šeimų skaičiaus didėjimą galima
susieti su šių veiklų patrauklumo didinimu, be to, paukščių skaičiaus didėjimas
gali būti siejamas su trumpu jų išauginimu terminu ir dėl to didele ir greita
investicijų į auginimo grąža.
[1] Žemės ūkio naudmenos apima ariamą žemę, sodus ir uogynus, pievas ir
ganyklas, šiltnamius, kitas naudojamas žemės ūkio naudmenas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą