2013 m. rugsėjo 18 d., trečiadienis

Žemės ūkis yra viena svarbiausių šalies ūkio strateginių sričių



Ekonominiu, socialiniu bei gamtosaugos požiūriu Lietuvos žemės ūkis yra labai svarbus. Augantis maisto poreikis pasaulyje, būtinybė racionaliai naudoti turimus gamtinius išteklius ir išsaugoti juos ateities kartoms verčia iš naujo įvertinti Lietuvos žemės ūkio vaidmenį ir reikšmę (Lietuvos žemės ir maisto ūkis, 2011). Žemės ūkis yra viena svarbiausių šalies ūkio strateginių sričių (Pasiūlymai dėl Lietuvos žemės ūkio strateginių krypčių po 2013 metų, 2012). Šiame sektoriuje yra įdarbinama nemažai darbuotojų, ypač tuose regionuose, kur yra nedidelė darbo pasiūla. Be to, žemės ūkis sukuria darbo vietas kituose ekonomikos sektoriuose - perdirbamojoje ir materialinių techninių išteklių gamybos pramonėje, vidaus ir užsienio prekyboje, transporte, įvairių paslaugų, teikiamų žemės ūkiui, srityje. Taigi, žemės ūkio plėtra leidžia ne tik gerinti šalies ekonomikos rodiklius, tačiau ir šalies gyventojų gerovę.
Lietuvos žemės ūkyje yra sukuriama apie 3 proc. bendrosios šalies ūkio sukuriamos pridėtinės vertės. Per pastaruosius 5 metus ši dalis mažėjo: 2007 m. bendroji pridėtinė vertė, sukurta žemės ūkyje ir susijusių paslaugų veikloje sudarė 3,2 proc. bendrosios pridėtinės vertės, 2008 m. - 3,1 proc., 2009 m. - 2,3 proc., 2010 m. - 2,7 proc., 2011 m. - 2,8 proc. (1


1 pav. Bendroji pridėtinė vertė ir bendroji pridėtinė vertė, sukurta žemės ūkyje ir susijusių paslaugų veikloje (to meto kainomis)

pav.).

2008 m. žemės ūkyje ir susijusių paslaugų veikloje sukurta bendroji pridėtinė vertė išaugo 7,7 proc., 2009 m. buvo užfiksuotas didelis kritimas - net 38,5 proc. 2010 m. žemės ūkyje ir susijusių paslaugų versle sukurta pridėtinė vertė išaugo net 21,3 proc., tačiau buvo net 1,3 kartus mažesnė nei 2008 m. 2010 m. žemės ūkio produkcijos kainos išaugo, tačiau žemės ūkio ir susijusių paslaugų veiklos sukurtos pridėtinės vertės lygį 2010 m. lėmė dėl nepalankių klimatinių sąlygų sumažėjusios žemės ūkio produkcijos gamybos apimtys. Sausros ir liūtys sumažino žemės ūkio augalų derlingumą (Lietuvos žemės ir maisto ūkis, 2011). 2011 m. augimas tęsėsi ir siekė 16,2 proc., tačiau nebuvo pasiektas 2007 m. lygis.
Su žemės ūkių glaudžiai susijusių yra maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba. Šios veiklos sukurta bendroji pridėtinė vertė sudarė nuo 3,7 iki 4,6 proc. bendrosios pridėtinės vertės. Pažymėtina yra tai, kad ši dalis per pastaruosius 3 metus nuolat didėjo. 2007 m. maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyboje sukurta bendroji pridėtinė vertė sudarė 3,7 proc. bendrosios pridėtinės vertės, 2008 m. - 3,4 proc., o nuo 2009 m., kai kitos sritys smuko, šios srities sukurta bendroji pridėtinė vertė padidėjo 0,9 proc. punkto ir sudarė 4,5 proc. Tokia pat dalis buvo 2010 m., o 2011 m. - 4,6 proc. (2 pav.).

2 pav. Bendroji pridėtinė vertė ir bendroji pridėtinė vertė, sukurta žemės ūkyje ir maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyboje (to meto kainomis)
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenimis
Maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyboje sukurta pridėtinė vertė per pastaruosius 4 metus nuolatos augo. 2008 m. maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyboje sukurta bendroji pridėtinė vertė išaugo 2,9 proc., 2009 m. - 8,2 proc., 2010 m. - 3,1 proc. ir 2011 m. - net 15 proc. (Statistikos departamento duomenys).
Taigi, žemės ūkio ir susijusių paslaugų veikloje ir maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyboje sukurta bendroji pridėtinė vertė pastaraisiais du metus augo, be to, pirmosios iš išvardintų srities augimas buvo didesnis. Pažymėtina taip pat tai, kad žemės ūkyje ir susijusių paslaugų veikloje buvo jaučiamas didesnis ekonomikos krizės poveikis, kuris lėmė šios srities nuosmukį, tuo tarpu maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyboje nuolatos buvo fiksuojamas tolygus augimas.
Žemės ūkio ir maisto ūkio eksportas per visą nagrinėjamą laikotarpį viršijo importą: 2007 m. - 1,2 kartus, 2008 m. - 1,09 karto, 2009 m. - 1,19 karto, 2010 m. - 1,22 karto, 2011 m. - 1,21 karto. Taigi, užsienio prekybos balansas per visą nagrinėjamą laikotarpį buvo teigimas, o didžiausia jo vertė buvo pasiekta 2011 m. (3 pav.). Remiantis šiais duomenimis galima daryti išvadą, kad šio sektorius padeda mažinti einamosios sąskaitos deficitą.


3 pav. Žemės ir maisto ūkio produktų eksportas, importas ir užsienio prekybos balansas
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenimis

2011 m. žemės ūkio ir maisto produktų importas, palyginti su 2010 m., padidėjo 19,9 proc., o eksportas - 19,1 proc. taigi, importo augimo sparta buvo didesnė nei eksporto. Kaip teigiama Lietuvos žemės ir maisto ūkis (2011), kadangi Lietuva yra daugeliu maisto produktų apsirūpinanti šalis, žemės ūkio ir maisto produktų importo augimą lemia vartotojų poreikiai įsigyti įvairesnio asortimento ar pigesnių maisto produktų. Kartu auga ir maisto produktų ir gėrimų bei tabako gaminių gamybai importuojamos žaliavos apimtys.
Analizuojant eksportuotų produktų struktūrą nustatyta, kad 2011 m. daugiausia buvo eksportuota šių produktų: pieno ir pieno produktų, paukščių kiaušinių bei natūralaus medaus, vaisių ir daržovių, tabako gaminių, javų, žuvų ir produktų, naudojamų gyvūnų pašarams. Svarbiausiu eksportuojamu produktu išliko grūdai. Mėsos ir mėsos gaminių eksportas į minėtą sąrašą nepatenka. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktai geografiniu požiūriu daugiausia eksportuojami į Rusiją, Latviją ir Vokietiją. Latvijos ir Vokietijos rinkos yra reguliuojamos ES lygmeniu, tačiau Rusijos rinka sunkiai prognozuojama (Pasiūlymai dėl Lietuvos žemės ūkio strateginių krypčių po 2013 metų, 2012).
■ Užimtieji, tukst.
■ Užimtieji žemės ūkyje,
miškininkystėje ir
žuvininkystėje,
tukst.
Užimtųjų žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje gyventojų skaičius per pastaruosius 3 metus nuolat mažėja. Kaip matyti 4 paveiksle, 2009 m. bendram šalie gyventojų užimtumui sumažėjus 6,8 proc., užimtumas nagrinėjamame sektoriuje išaugo 8,9 proc. Tačiau 2010 m. užimtumas žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje sumažėjo 7 proc. (bendras užimtumas - 5,1 proc.), o 2011 m. - 10,5 proc. (bendras užimtumas - 6,5 proc.).

2008     2009     2010     2011

4 pav. Užimtieji ir užimtieji žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje 2008-2011 m.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenimis

Pažymėtina yra taip pat tai, kad užimtųjų žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje dalis per pastaruosius tris metus taip pat mažėjo: 2009 m. užimtųjų šiame
sektoriuje dalis buvo 9,2 proc., 2010 m. - 9 proc., o 2011 m. - 8,7 proc. Nepaisant šių mažėjimų Lietuvoje užimtųjų žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje dalis išlieka didesnė nei ES-274 (5,3 proc.) ir ES-155 (3,0 proc.) (Lietuvos žemės ir maisto ūkis, 2011).
Apibendrinant atliktą pagrindinių Lietuvos žemės ūkio sektoriaus makroekonominių rodiklių analizę galima teigti, kad žemės ūkis Lietuvoje vaidina labai svarbų vaidmenį ir yra vienas iš prioritetinių sektorių, svarbių ekonomine ir socialine prasme. Nors žemės ūkio ir susijusių paslaugų veiklos sukuriama pridėtinė vertė sudaro nedidelę bendrosios pridėtinės vertės dalį, maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyboje, kuri yra glaudžiai susijusi su žemės ūkio veikla, sukuriama pridėtinė vertė nuolat auga ir sudaro vis didesnę bendrosios pridėtinės vertės dalį. Žemės ūkio sukuriamų produktų užsienio prekybos balansas yra teigimas ir didėja, kas teigiamai veikia šalies ūkį ir skatina vystyti įvairias žemės ūkio sritis. Lietuvos žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje dirba apie 8 proc. visų Lietuvos užimtųjų. Užimtumas žemės ūkio sektoriuje gerina įvairių šalies regionų padėtį ir gyvenimo kokybę.


1.1.2. Lietuvos žemės ūkio sektoriaus struktūros ir ūkininkavimo krypties analizė

Lietuvos žemės ūkio sektoriuje veikia daug įvairių ūkio vienetų, kurie gali būti klasifikuojami pagal įvairius požymius. 2008 m. Lietuvoje veikė 197,7 tūkst. ūkių, o 2011 m. šis skaičius sumažėjo net 15,4 proc. ir siekė 167,3 tūkst. ūkių (1 lentelė).

2007 m. didžiausią ūkių dalį - 54,0 proc. - sudarė ūkiai, kurių deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotas buvo nuo mažiau arba lygu 5 ha, t. y. smulkūs ūkiai, daugiau nei penktadalį ūkių (23,3 proc.) sudarė 5,1-10 ha deklaruojamų žemės ūkio naudmenų ploto ūkiai. Labai dideli ūkiai, kurių deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotas yra daugiau nei 500 ha, 2007 m. sudarė 0,2 proc.





2011 m. situacija nežymiai pasikeitė: sumažėjo ūkių, kurių deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotas iki 5 ha dalis iki 53,1 proc., taip pat sumažėjo ūkių, kurių deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotas 5,1-10 dalis bendroje ūkių struktūroje iki 21,7 proc. Ūkių, kurių deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotas 10,1-20 dalis išliko tokia pati, o ūkių, kurių deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotas 20,1-50, 50,1-100 ir 100,1-500 ha padidėjo atitinkamai iki 7,3; 3,0; 2,3 proc. Ūkių, kurių deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotas yra didesnis nei 500 ha, dalis bendroje ūkių struktūroje sudarė 0,3 proc.
10



Taigi, apibendrinant galima būtų daryti išvadą, kad per nagrinėjamą laikotarpį (2007­2011 m.) Lietuvoje išryškėjo ūkių pagal jų deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotą didėjimo tendencija. Šią tendenciją taip pat patvirtina 5 paveiksle pateiktas vidutinis ūkių dydis, kuris nuo 2007 iki 2011 m. padidėjo 2,9 ha, t. y. 21,6 proc.

5 pav. Vidutinis ūkio dydis pagal deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotą, ha
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenimis

Nuo 2008 iki 2011 m. daugiausia išaugo žemės ūkio bendrovių ir kitų žemės ūkio įmonių skaičius. Tačiau verta būtų paminėti tai, kad šių bendrovių skaičius sudarė nuo 0,3 iki 0,4 proc. visų žemės ūkio subjektų.


6 pav. Žemės ūkio subjektų skaičiaus pokytis 2008-2011 m.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenimis

2009 m. sumažėjo registruotų ūkininkų ūkių skaičius, tačiau šis sumažėjimas nesiekė net 1 proc. 2010 ir 2011 metais buvo užfiksuotas padidėjimas. Tuo tarpu gyventojų asmeninių ūkių skaičius viso nagrinėjamo laikotarpio metu mažėjo (6 pav.).
Kaip matyti 2 lentelėje, didžiausią vidutinį žemės ūkio naudmenų plotą 2010 m. turėjo žemės ūkio bendrovės, nuo 2003 m. jų žemės ūkio naudmenų plotas išaugo beveik 30 proc. Taip pat padidėjo ūkininkų ir šeimos ūkių žemės ūkio naudmenų plotas ir šis padidėjimas buvo daug didesnis - sudarė net 46,3 proc.


2 lentelė. Vidutinis žemės ūkio naudmenų[1] plotas (ha) pagal ūkio kategoriją

Ūkių kategorija
2010
Ūkininkų ir šeimos ūkiai
12
Žemės ūkio bendrovės
939,1
Individualiosios įmonės
273
Ūkinės bendrijos
-
Akcinės, uždarosios akcinės, investicinės bendrovės
389,1
Savivaldybės įmonės
-
Kooperatinės bendrovės
415,4
Valstybės ir kitos įmonės
115,4
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento
Individualių įmonių vidutinis žemės ūkio naudmenų plotas per 7 metus padidėjo net 39,9 proc., o kooperatinių bendrovių sumažėjo beveik 5 proc. 2010 m. nebuvo užfiksuoti ūkinių bendrijų ir savivaldybės įmonių vidutiniai žemės ūkio naudmenų plotai.
Populiariausia ūkininkavimo kryptimi 2010 m. Lietuvos žemės ūkio sektoriuje buvo lauko augalų auginimas, ja užsiėmė net 16,6 proc. ūkių. Daugiau nei po 12 proc. ūkių užsiėmė mišria augalininkyste ir gyvulininkyste ir ganomų gyvulių laikymu. Daugiau nei 11 proc. ūkių užsiėmė bendrąja augalininkyste, daugiau nei 10 proc. - pienininkyste (3 lentelė).


3 lentelė. Ūkininkavimo kryptis


2010
Ūkininkavimo kryptis
Kiekis,
Dalis nuo bendro

vnt.
skaičiaus, proc.
Lauko augalų auginimas
56704
16,6%
Javų, aliejinių ir baltymingų augalų auginimas
16952
5,0%
Bendroji augalininkystė
39752
11,6%
Daržininkystė
6021
1,8%
Kita daržininkystė
993
0,3%
Daugiamečių augalų auginimas
1468
0,4%
Vaisių ir citrusinių vaisių auginimas
1449
0,4%
Įvairių daugiamečių augalų auginimas
19
0,0%
Ganomų gyvulių laikymas
41243
12,1%
Pienininkystė
36627
10,7%
Galvijų auginimas ir penėjimas
1251
0,4%
Pienininkystė, galvijų auginimas ir penėjimas
1988
0,6%
Avių, ožkų ir kitų ganomų gyvulių laikymas
1377
0,4%
Grūdais šeriamų gyvulių laikymas
1309
0,4%
Mišri augalininkystė
29570
8,6%
Mišri gyvulininkystė
18721
5,5%
Mišri augalininkystė ir gyvulininkystė
41689
12,2%
Lauko augalų auginimas ir ganomų gyvulių laikymas
11424
3,3%
Įvairių augalų auginimas ir gyvulininkystė
30265
8,8%
Ūkiai, nepriskirti nė vienai ūkininkavimo krypčiai
3188
0,9%
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenimis

Analizuojant standartinės produkcijos vertę matyti (4 lentelė), kad didžiausią vertė yra sukuriama iš lauko augalų auginimo, javų, aliejinių ir baltymingų augalų auginimo, ganomų gyvulių laikymo, pienininkystės ir mišrios augalininkystės ir gyvulininkystės. Šių sričių sukuriama vertė viršija 1 mlrd. Lt.




Didžiausia Lietuvos ūkių, auginančių pasėlius skaičius sumažėjo beveik 40 proc. Daugiausiai (net 70 proc.) sumažėjo ūkių, auginančių cukrinius runkelius skaičius, taip pat ūkių, auginančių bulves ir lauko daržoves skaičius (po 51 proc.), ūkių, auginančių javus skaičius (45 proc.). Mažiausiai pakito ūkių, auginančių ankštinius augalus skaičius - jis sumažėjo apie 0,8 proc. Tuo tarpu ūkių auginančių žieminius rapsus skaičius išaugo net 7,75 karto, o auginančių vasarinius rapsus - 2,85 karto (7 pav.).




7 pav. Žemės ūkio augalų pasėlius auginančių ūkių skaičių (vnt.)
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenimis

Mažėjimo tendencija buvo taip pat užfiksuota analizuojant ūkių, auginančių gyvulius ir paukščius, skaičiaus kitimą. Ūkių, auginančių galvijus skaičius per 7 metus sumažėjo net 55 proc., ūkių, auginančių kiaules - 63 proc., ūkių, auginančių avis - beveik 8 proc., ūkių, auginančių ožkas - net 71 proc., ūkių, auginančių paukščius - 57 proc., ūkių, auginančių bičių šeimas - 33 proc. (8 pav.).


8 pav. Ūkių, auginančių gyvulius ir paukščius, skaičius (vnt.)
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenimis
Per 7 metus sumažėjo ne tik ūkių, auginančių gyvulius ir paukščius skaičius, tačiau taip pat auginamų gyvulių ir paukščių skaičius. Pažymėtina yra tai, kad šis sumažėjimas nebuvo toks didelis, kaip ūkių skaičiaus atveju. Tokią situaciją galėjo lemti didelių ūkių skaičiaus didėjimas. Taigi, auginamų galvijų skaičius 2010 m., palyginus su 2003 m., sumažėjo beveik 18 proc., kiaulių skaičius - 21 proc., ožkų skaičius - net 61,5 proc. Tuo tarpu auginamų avių skaičius padidėjo daugiau nei du kartus. Auginamų paukščių skaičius padidėjo 30 proc., o bičių šeimų 9 proc. (9 pav.).


9 pav. Gyvulių ir paukščių skaičius (vnt.)
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenimis

Apibendrinant atliktą Lietuvos žemės ūkio sektoriaus struktūros analizę, galima daryti išvadą, kad Lietuvoje dominuoja smulkūs ūkiai, tačiau yra ūkių didėjimo (pagal naudojamų žemės ūkiui naudmenų plotą) tendencija. Tokią tendenciją galima paaiškinti masto ekonomijos teikiama nauda, paramos gavimo galimybėmis ir pan.
Didžiausias vidutinis naudojamų žemės ūkiui naudmenų plotas priklauso žemės ūkio bendrovėms. Didžiausia Lietuvos ūkių dalis užsiima lauko augalų auginimu, ši ūkio kryptis taip pat sukuria didžiausia standartinę produkcijos vertę. Lietuvos žemės ūkyje ryškėja ūkių, auginančių augalinius pasėlius skaičiaus mažėjimas, tarp jų labiausiai mažėja ūkių, auginančių cukrinius runkelius skaičius, tuo trapu ūkių, auginančių rapsus skaičius smarkiai padidėjo. Ūkių, auginančių gyvulius ir paukščius skaičius sumažėjo daugiau nei du kartus, tačiau auginamų gyvulių ir paukščių skaičius krito daug mažiau, o avių, paukščių ir bičių šeimų skaičius padidėjo. Tai galėjo būti nulemta vidutinio ūkio dydžio augimu, t. y. užfiksuota bendra ūkio didėjimo tendencija lėmė augintojų skaičiaus mažėjimą, tačiau taip pat lėtesnį gyvulių ir paukščių skaičiaus kritimą. Avių, paukščių ir bičių šeimų skaičiaus didėjimą galima susieti su šių veiklų patrauklumo didinimu, be to, paukščių skaičiaus didėjimas gali būti siejamas su trumpu jų išauginimu terminu ir dėl to didele ir greita investicijų į auginimo grąža.



[1] Žemės ūkio naudmenos apima ariamą žemę, sodus ir uogynus, pievas ir ganyklas, šiltnamius, kitas naudojamas žemės ūkio naudmenas.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą