Šeima yra vienintelė institucija nuo kurios prasmingo ir darnaus
gyvenimo organizavimo priklauso kokį žmogų išaugins kaip jį išauklės. Doros,
dvasiškai tvirtos, gyvybingos šeimos įvairiapusiška veikla glaudžiai susijusi
su tautos dvasia, kultūra ir tradicijomis. Visi visuomenėje vykstantys pokyčiai
atsispindi šeimų gyvenimo būde ir vaikų auklėjime.
Manytina, kad sėkmingas
daugiavaikės šeimos gyvenimo organizavimas didele dalimi priklauso nuo šeimos
materialinės padėties, tėvų amžiaus, išsilavinimo, jų asmeninės patirties,
kurią jie įgijo augdami pas savo tėvus.
Antrame tyrimo etape
interviu metu pasidomėjome apie šeimos gyvenimo organizavimą auklėjant vaikus.
Respondentų charakteristika
Interviu apklausoje dalyvavo 40 respondentų (20 tėvų ir 20 motinų)
pilnose, daugiavaikėse šeimose auginančių ir auklėjančių keturis ir daugiau
vaikų. Išanalizavus respondentų amžių paaiškėjo, kad didžiausią procentą sudaro
40 - 45m. ir 45m. ir daugiau tėvai (po 35%) ir 35 - 40m. motinos (40%) ( 1
lentelė).
1 lentelė. Respondentų amžius
|
Amžius
|
Tėvai
|
Motinos
|
||
|
skaičius
|
procentai
|
skaičius
|
procentai
|
|
|
20-25 m.
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
25-30 m.
|
0
|
0
|
1
|
5
|
|
30-35 m.
|
1
|
5
|
2
|
10
|
|
35-40 m.
|
5
|
25
|
8
|
40
|
|
40-45 m.
|
7
|
35
|
6
|
30
|
|
45 m. ir daugiau
|
7
|
35
|
3
|
15
|
 |
Kaip žinia, tėvų
pedagoginę kultūrą tam tikra prasme rodo intelektas, išsilavinimas. Aukštesnio
išsilavinimo tėvai geriau moka vadovauti vaikų auklėjimui, tačiau pasitaiko
atvejų kai labai išsilavinę tėvai patiria didelių auklėjimo nesėkmių arba
patiria auklėjimo sėkmę įvairaus išsilavinimo tėvai. Pažymėtina, kad ne visi
tėvai dėl susiklosčiusių šeimos aplinkybių galėjo siekti geresnio išsilavinimo,
todėl vaikams paaugus ir pradėjus lankyti mokyklą, jiems atsirado tokia
galimybė. Apklausa parodė, kad 25% tėvų ir 45% motinų turi aukštąjį, 10% tėvų
ir 30% motinų - aukštesnįjį, 40% tėvų ir 15% motinų - specialų vidurinį
išsilavinimą (2 lentelė).
Išsilavinimas yra viena sėkmingų sąlygų susirasti darbą, tačiau
pokalbio su respondentais (motinomis) metu tapo aišku, kad įgytas išsilavinimas
po dešimties metų nedarbo (augino vaikus) tapo sudėtinga sąlyga norint rasti
darbą, nes turima kvalifikacija nebeatitinka šio laikmečio reikalavimų.
3 lentelė. Vaikų skaičius šeimose
|
Vaikų skaičius
|
Respondentų šeimose
auga vaikų
|
Tėvų šeimose augo vaikų
|
Motinų šeimose augo
vaikų
|
|||
|
skaičius
|
procentai
|
skaičius
|
procentai
|
skaičius
|
procentai
|
|
|
Vienas
|
0
|
0
|
0
|
0
|
4
|
20
|
|
Du
|
0
|
0
|
8
|
40
|
3
|
15
|
|
Trys
|
0
|
0
|
7
|
35
|
3
|
15
|
|
Keturi
|
10
|
50
|
1
|
5
|
8
|
40
|
|
Penki
|
4
|
20
|
3
|
15
|
1
|
5
|
|
Šeši
|
2
|
10
|
1
|
5
|
0
|
0
|
|
Septyni
|
4
|
20
|
0
|
0
|
1
|
50
|
Respondentų šeimose auga
4 vaikai (50% ), 5 vaikai ir 7 vaikai (po 20% ), 6 vaikai (10%). Dauguma
respondentų šeimų augina 5 ir daugiau vaikų (3 lentelė).
Pastebėtina, kad 15 tėvų,
įgijusių aukštąjį išsilavinimą, 37 - augę pilnose šeimose, nors vienas iš tėvų
augęs kartu su broliais ir seserimis, ryžtasi turėti didelę šeimą ir nebijo
sunkumų. 3 respondentai , augę savo šeimose su vienu iš tėvų, teigė, kad jų
tėvai mirė, todėl juos auklėjo tik motina arba tėvas. Pilnose, didelėse
daugiavaikėse savo tėvų šeimose augę respondentai savo šeimose gyveno gana
sunkiai, nepasiturinčiai, tačiau jiems netrūko šilumos ir meilės, daugelis iš
jų įgijo gerą išsilavinimą, todėl turi darbą. Tėvai jiems įdiegė svarbiausias
bendražmogiškas vertybes: darbštumą, sąžiningumą, pareigingumą.
Bendražmogiškų vertybių svarba šeimos gyvenime
Kaip žinia, šeimoje tėvai pirmieji tampa savo vaikų auklėtojais ir
perduoda jiems žmogiškąsias vertybes. Manoma, kad vaikai, nuo pirmųjų dienų
patyrę savo šeimos meilę, vieni kitų pagarbą, išmoksta gerbti ir mylėti
kiekvieną žmogų, bendrauti ir bendradarbiauti su kitais. K.Miškinis teigia:
„Vertybės - tai dalykai, kuriuos asmenybė (ar visuomenė) labiausiai
vertina" (Miškinis, 2003:9). Didžiausią žmogaus vertingumą nulemia jo
dorovingumas, todėl tyrime dalyvavusių dorų šeimų puoselėjamos ir savo vaikams
diegiamos vertybės yra aukščiausia sėkmingo auklėjimo išraiška.
Siekiant sužinoti kokias
vertybes tėvai gali perduoti savo vaikams, tėvų paprašėme nurodyti kokias
vertybes jie atsinešė iš savo šeimos ir kokias žmogiškąsias vertybes vienas
kitame įžvelgė kurdami savo šeimas.
 |
|
60%
|
100%
0%
|
75%
|
85%
|
|
|||||||
|
|
|
|
65%
55%_____ , |
55%55%
|
|||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
kita
|
tarpusavio supratimą
13 pav. Vertybės, įgytos respondentų šeimose
|
90% 80%
|
|
□
meilę
□
darbštumą
□
pareigingumą
□
kita
|
|
40% 30%
|
|
Tėvai
|
Remiantis tyrimo duomenimis teigiame, kad respondentai (tėvai ir
motinos) labiausiai vertina iš savo šeimų atsineštas vertybes: meilę vaikams 75% ir 85% , tarpusavio
supratimą 55% ir 65%, kitas
vertybes paminėjo 55% tėvų (13 pav.). Interviu metu respondentai įvardijo
svarbias vertybes, kurias jie įgijo savo šeimose ir linkę jas perduoti savo
vaikams. Jų manymu, pagarba vaikų savarankiškumui, tvarkingumas, stropumas,
ištikimybė, meilė darbui ir žmogui, sąžiningumas, darbštumas, pagarba tėvams,
optimizmas, kūrybingumas, meilė grožiui, ūkiškumas buvo svarbios vertybės,
kurias jiems diegė jų tėvai.
|
|
|
|
||||||||
|
70%
|
|
|
||||||||
|
|
|
|
|
|
||||||
|
|
|
|
|
|
||||||
|
|
|
|
|
40%
|
||||||
|
|
|
30% 30%
25%
|
|
30%
|
|
|||||
|
|
|
|
|
|
|
|
■
|
|
20%
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Motinos
14 pav. Svarbiausios vertybės, kuriant šeimas
Norint išsiaiškinti kas turėjo didžiausią reikšmę respondentams kuriant
savo šeimas, paprašėme išvardinti vertybes, kurios jiems tuo metu buvo
svarbios. Gauti rezultatai rodo, kad tėvai ir motinos įvardijo meilę - 70% ir 85%, darbštumą - 30% ir 30%, pareigingumą - 25% ir 40% , kitas vertybes paminėjo - 30% ir 20% tėvų (14 pav.).
Vienas kitame įžvelgę požiūrių artumą, atsakomybę, žmogiškumą, draugiškumą,
taupumą, darbštumą, sąžiningumą, pasitikėjimą, sugebėjimą bendrauti,
ištikimybę, jie sukūrė tvirtas šeimas ir augina keturis ir daugiau vaikų.
Manytina, kad tvirta,
darni šeima yra viena iš sėkmingo vaikų auklėjimo prielaidų. Kaip teigia
M.Gaigalienė tik darnioje, pagarbaus bendravimo aplinkoje, supamas meilės
vaikas gali įgyvendinti savo poreikius, perimti dvasines vertybes. Užaugę tokie
vaikai vadovaujasi įskiepytomis vertybėmis - meile, tikėjimu ir pasitikėjimu,
teisingumu ir sąžiningumu. Šeima atlieka vaiko socializacijos funkciją -
gyvendami kartu, vaikai stebi kasdienį tėvų gyvenimą, perima elgesio normas,
gyvenimo vertybes, identifikuojasi su būsimu tėvo ir vyro, motinos ir žmonos
vaidmeniu (Gaigalienė, 2001:12). Analizuodami perduodamas iš kartos į kartą
vertybes , matome kokia tai neįkainuojama ir neišmatuojama patirtis ir tvirtos
šeimos garantas.
Šeimos gyvenimo organizavimo ypatumai
Šiandieninė šeima ir jos padėtis visuomenėje skiriasi nuo šeimos,
kurioje motina buvo pagrindinė vaikų auklėtoja, o tėvas tik padėdavo jai.
Kalbant apie daugiavaikę šeimą, svarbu paminėti, kad esant sunkiai dabartinei
ekonominei situacijai, jei turi darbus, dirba abu tėvai, todėl šeimos gyvenimas
turi būti organizuojamas tinkamai, sutariant įvairiais klausimais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą