Ūkininkų ūkiai turi didelį potencialą

1.   Ūkininkų ūkiai turi didelį potencialą vykdyti daugiafunkcinio žemės ūkio funkcijas ir sukurti įvairias pridėtines vertes kaimo vietovėse. Daugiafunkcinio žemės ūkio modelio diegimas tiesiogiai veikia kaimo vietovių vystymosi tikslus.

2.   Nustatyti stiprūs tarpusavio ryšiai tarp žemės ūkio ir kaimo vietovių funkci­jų. Nemaža dalis funkcijų yra harmoningos ir papildo viena kitą. Stipriausias bendras ryšys yra tarp žemės ūkio ir kaimo vietovių kraštovaizdžio puoselėjimo, tradicinių amatų vystymo, paveldo puoselėjimo, maisto kokybės užtikrinimo bei tinkamos ko­kybės gamtos išteklių palaikymo. Šių ir visų likusių funkcijų bendras vystymas pagal darnumo principus tiesiogiai ir netiesiogiai daro teigiamą poveikį Jurbarko rajono ir Pagėgių savivaldybės vystymuisi.

3.   Pagrindinės žemės ūkio funkcijos sukuria septynias poveikio kaimo vietovių vystymui grupes. Visos poveikio grupės veikia įgyvendinant daugiafunkcinio žemės ūkio modelį. Integruotai plėtojant pagrindines funkcijas, žemės ūkio poveikis kaimiš­kosiom vietovėm bus teigiamas ir sukurs sąlygas darniai vystyti kaimiškąją vietovę. Sudarytas modelis gali būti taikomas ir kitose Lietuvos kaimo vietovėse teigiamam žemės ūkio funkcijų poveikiui kaimo vystymui stiprinti.

4.   Žemės ūkio teigiamo poveikio modelis turėtų būti diegiamas pagal darnaus vystymo principus, būtinas abipusis supratimas tarp veikėjų apie siekiamo rezultato svarbą. Ūkininkams svarbu suvokti esamą ir ateities situaciją, vykdomų funkcijų svarbą kaimo, rajono, šalies vystymuisi. Būtina kurti kaimo plėtros veikėjų kolekty­vinį žinojimą, reikalinga nuolatinė komunikacija ir horizontalus bei vertikalus ben­dradarbiavimas, veiksmingas bendras socialinis kapitalas kaimo vietovių gyvybin­gumo palaikymo, gyventojų užimtumo ir stabilių pajamų užtikrinimo, aplinkosaugos reikalavimų užtikrinimo, maisto kokybės užtikrinimo bei kaimo vietovės pokyčių valdymo srityse.

Literatūra

1.  Hasund, K. P. (2013). Indicator-based agri-environmental payments: A payment-by-
result model for public goods with a Swedish application. -

http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0264837712000452 [2012 11 20].

2.   Huylenbroeck, G., Durand, G. (2003). Multifunctional Agriculture: A New Paradigm for European Agriculture and Rural Development. - GB: Ashgate.

3.   Huylenbroeck, G., Vandermeulen, V., Mettepenningen E., Verspecht, A. (2007). Multi-functionality of Agriculture: A Review of Definitions, Evidence and Instruments. -http://landscaperesearch.livingreviews.org/Articles/lrlr-2007-3 [2013 01 20].

4.   Jasaitis, J. Šurkuvienė, S. (2006). Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų kūrimas // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. Mokslo straipsnių rinkinys. Nr. 7.

5.   Marsden, T., Sonnino, R. (2008). Rural development and the regional state: Denying multi­functional agriculture in the UK // Journal of Rural Studies. -

http://www.swslim.org.uk/documents/themes/LT17-rural-development-regional-state.pdf [2012 11].

6.  Mettepenningen, E., Messely, L. ir kt. (2012). Multifunctionality and local identity as pa-
radigms for a sustainable and competitive agriculture. -

http://www.ruraalnetwerk.be/sites/default/files/activiteitenverslag_files/Proceedings_contactforum_ MUSICAL.pdf [2012 11 20].

7.  Treinys, M. (2002). Europinis žemės ūkio modelis // Mano ūkis. Nr. 5.

8.   Treinys, M., Vinciūnienė, V., Vitunskienė, V. ir kt. (2006). Žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos modeliavimas. 2006 m. ataskaita. - Akademija: LŽŪU.

9.   Vaill, P. B. (1989). Managing as a performing art: New ideas for a world of chaotic change. - San Francisco: Jossey-Bass Inc.

10.   Vidickienė, D. (2007). Žemės ūkio vaidmuo dvidešimt pirmojo amžiaus kaimo politiko­je // Žemės ūkio mokslai. - Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos leidykla.

11.   Rossing, W. A. H. (2007). Integrative modelling approaches for analysis of impact of multifunctional agriculture: A review for France, Germany and The Netherlands // Agriculture, Ecosystems and Environment. No. 120 (1).