Atlikus floristinius-fitocenotinius tyrimus inventorizuotos 68 makrofitų rūšys

1.     2001-2003 metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais Mūšos upėje atlikus floristinius-fitocenotinius tyrimus inventorizuotos 68 makrofitų rūšys, priskiriamos 2 skyriams, 27 šeimoms, 49 gentims: Equisetophyta - 1 rūšis, Magnoliophyta - 67 rūšys (30 Liliopsida ir 37 Mktgnoliopsida rūšys).

2.     Induočių floros sistematinis spektras apima 26 šeimas: vyrauja Cyperaceae (13.24 %), Poaceae (11,71 %), Lamiaceae (8,82 %), Ranunculaceae (7,35 %), Polygonaceae (5,88 %), Apiaceae, Scrophulariaceae ir Lemnaceae (4,41 %) šeimų rūšys. Visos šios aukščiau išvardintos šeimos apjungia daugiau kaip pusę (60,28 %) visų rūšių.

3.     Sudarytas biologinis rūšių spektras; pagal biomorfas rūšys pasiskirstė taip: helofitų inventorizuotos 55, nimfeidų - 3, potameidų - 5, limneidų -1, pleustofitų -4 rūšys.

4.     Didžiausius plotus aukštupyje užima Phragmites australis ir Schoenoplectus lacustris rūšys. Vidurupyje sudaro didžiausius sąžalynus ir formuoja bendrijas Phragmites autralis, Sparganium erectum, o žemupyje vyrauja Ceratophyllum demersum ir Potamogeton pectinatus.

5.     Rūšys auga iki 2 metrų gylio. Didelis užžėlimas makrofitais ir eutrofikacijos požymiai ryškūs visoje upėje, bet labiausiai eutrofikuotas upės aukštupys.

6.     Mūšos upės bendrijų hierarchinė sistema apima 15 sintaksonų, priklausančių 3 klasėms, 4 eilėms ir 4 sąjungoms.

7.     Potamogetonetea Tx. et Preising 1942 klasės bendrijos (1 eilė, 1 sąjunga, 2 asociacijos) paplitusios tose Mūšos upės vagos vietose, kur ne ryškūs vandens lygio svyravimai. Vyrauja Potamogetonetum pectinati, Myriophylletum spicati asociacijos.

8.     Phragmitetea australis Tx. et Preising 1942 klasės bendrijos (2 eilės, 2 sąjungos, 10 asociacijų bei 2 berangės bendrijos) užima didžiausius plotus, sukelia upės pakrančių, taip pat seklios upės vagos, kurioje žemas vandens lygis vasarą, užžėlimą.

9.     Lemnetea minoris Koch et Tx. 1954 in Tx. 1955 klasės bendrijos (1 eilė, 1 sąjunga, 1 asociacija) retos, charakterizuojamos smulkių pleustofitų rūšimis, nėra būdingos tekančiai vagos atkarpai, bet pasitaiko ramiose upės įlankose. Visgi šio tipo bendrijos prisideda prie upės eutrofikacijos proceso.

SANTRAUKA

Darbe pateikiama Lietuvos upių makrofitų tyrinėtojų svarbiausių darbų analizė, upių ir jų augalijos klasifikacija bei jų užžėlimo tipai.

Mūšos upė botaniniu požiūriu nėra tirta. Upės versmės yra takoskyrinės Mūšos Tyrelio pelkės vakariniuose pakraščiuose, apie 5 km į pietus nuo Juodeikių (Taminskas, 1997). Tirta augalija Mūšos upės ilgyje iki santakos su Nemunėliu - 157 km.

Botaniniai tyrimai vykdyti pagal bendrą makrofitų tyrimo metodiką (Katanskaja, 1981). Bendrijų išskyrimui naudota J. Braun-Blanquet (1964) arba vadinamos Ciuricho-Monpeljė (franko-šveicariškos) mokyklos augalijos tyrimo ir klasifikavimo principai. Sintaksonų išskyrimui naudoti augalijos sąvadai (Pott, 1992).

Makrofitų bendrijos Mūšos upėje sudaro iki 4 m pločio juostas. Didesnius plotus upėje užima Potamogetonetum pectinati, Phragmitetum australis, Typhetum angustifoliae, Phalaridetum arundinacea asociacijų bendrijos.

Siekiant išsiaiškinti įvairių makrofitų ekologinių rūšių grupių ir jų formuojamų bendrijų išsidėstymą, Mūšos upėje buvo atlikti augalijos profiliai.

Mūšos upėje inventorizuotos 68 makrofitų rūšys, priklausančios 26 šeimoms, 49 gentims. Didžiausia rūšine įvairove pasižymi Cyperaceae (9 rūšys), Poaceae (8 rūšys), Lamiaceae (6 rūšys), Ranunculaceae (5 rūšys), Polygonaceae (4 rūšys), Apiaceae, Scrophulariaceae ir Lemnaceae (po 3 rūšis) šeimos. Sudaryta helofitų bendrijų hierarchinė sintaksonų sistema, apimanti Lemnetea minoris, Potamogetonetea pectinati, Phragmitetea australis klasės bendrijas. Iš viso išskirtos 13 asociacijų bei 2 berangės bendrijos (Lemnetea - 1 ass., Phragmitetea 10 ass., Potamogetonetea - 2 ass.).