Lietuvoje sveikas ir aktyvus senėjimas

ES skatina socialines inovacijas kaip vis didėjančios svarbos sąvoką ir naujų bei kūrybingų socialinių ir visuomeninių iššūkių sprendimų šaltinį. Tai apima naujų būdų vyresnių žmonių aktyvumui paiešką. Parama teikiama išankstinio naujų iniciatyvų finansavimo, sėkmingų nedidelės apimties projektų didinimo rėmimo ir dalijimosi geros praktikos bei novatoriškų idėjų regioniniu ir nacionaliniu mastu iniciatyvų forma.

Lietuvoje sveikas ir aktyvus senėjimas taip pat yra socialinės įtraukties strategijos dalis. Senėjančioje visuomenėje vis aktualesnė tampa ne tik socialinė senų žmonių apsauga, bet ir jų švietimas bei konsultacijos. Per socialines paslaugas patenkinami svarbiausi senolių poreikiai, užtikrinantys jiems galimybę kuo ilgiau gyventi savo namuose.

Visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi tampant realybe, atsiranda vyresnių žmonių aktyvumo galimybė vystant ir palaikant įgūdžius bei kompetencijas, kurių žmonėms reikia darbe ir pilnaverčiam visuomeniniam gyvenimui. Už švietimo strategiją atsako valstybės narės, tačiau ES dirba remdama įnašą, kurį švietimas gali užtikrinti realizuojant bendruosius ES ekonominius ir socialinius tikslus senstančios visuomenės kontekste. Švietimas ir mokymai (ET) 2020 užtikrina strateginę šio europinio bendradarbiavimo struktūrą.

Kiekybinis tyrimas parodė, jog Druskininkų bendruomenės senjorams aktualu patenkinti dvasinius, ryšio su gamta ir bendruomene poreikius. Tai atspindi ir darbe analizuoti gerontologijos, psichologijos, socialinio darbo mokslo tyrimai.

Senolių poreikių (lankyti pamaldas, kapus, pasivaikščioti gryname ore, lankytis svečiuose ar priimti svečius, prižiūrėti gėlyną ar augintinį ir kt.) patenkinimui savivaldybės neturi pakankamai resursų, tačiau yra galimybių organizuoti ir teikti šias paslaugas kitais būdais.

Daugeliui senų žmonių aktualūs savirealizacijos, naudingumo bendruomenei klausimai, kuriuos spręsti galima sutelktoje ir aktyvioje bei socialiai išprususioje bendruomenėje.

REKOMENDACIJOS

Druskininkų bendruomenės senjorams alternatyvias socialines paslaugas teikti pasitelkiant bendruomenę, savanorius, nevyriausybines organizacijas.

Inicijuoti alternatyvių (papildomų) poreikių pripažinimą socialinėmis reikmėmis, būtinomis norint užtikrinti sėkmingą senėjimą.

Organizuoti informacijos apie papildomus poreikius bei galinčius šiuos poreikius padėti patenkinti duomenų bazės sudarymą ir priežiūrą. Taip pat rinkti informaciją apie tai, kokias socialines naudas bendruomenei gali teikti pagyvenę asmenys ir kam šios senjorų paslaugos (veiklos) būtų reikalingos.

Tam tikslui savivaldybių socialinių paslaugų centrai ar kitos socialinės įstaigos galėtų steigti socialinio darbo vadybininko ar kuratoriaus pareigybę, kurios tiesioginis darbas būtų burti bendruomenę, rinkti informaciją ne tik apie senų žmonių poreikius, bet ir apie žmones bei organizacijas, kurie galėtų padėti šiuos poreikius patenkinti.

ŠALTINIŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS

1.             Active ageing solodarity between generations. A statistical portrait of the European Union 2012 p.7.

2.             Allport G.W. Tapsmas. Vilnius, 1998.

3.      Bagdonienė L., Hopenienė R. Paslaugų marketingas ir vadyba: vadovėlis. Kaunas: Technologija, 2005.

4.      Baršauskienė V., Leliūgienė I. Sociolkultūrinis darbas bendruomenėje. Kaunas: Technologija; 2001.

5.      Bond, J. Ageing Society an introduction to social gerontology. London etc: Sage. 2007.

6.      Dėl socialinių paslaugų planavimo metodikos patvirtinimo (Nutarimas 2006 m. lapkričio 15 d. Nr. 1132). Valstybės žinios. 2006, Nr. 17-589.

7.      Dėl socialinių paslaugų priežiūros departamento prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo (ministro įsakymas 2006 m. liepos 1 d. Nr. A1-182). [žiūrėta 2013 m. balandžio 19 d.]. prieiga per internetą: http://tar.tic.lt

8.      Druskininkų savivaldybės plėtros 2004-2013 metų strateginis planas. [žiūrėta 2013 m. balandžio 15 d.]. Prieiga per internetą: www.infodruskininkai.lt

9.      EYAA 2012-Europa. Prieiga per internetą: europa.eu/ey2012/BlobServlet%3FdocId%3D7366%26langId%3D..., [žiūrėta: 2013 m. gegužės 10 d.]

10.  ES įnašas į vyresnių žmonių aktyvumą ir kartų solidarumą. Liuksemburgas: Europos sąjungos leidinių biuras, 2012 p.6.

11.  Europos socialinė chartija. Lietuvos Respublikos Seimas 1996-05-03// Valstybės žinios, 2001, Nr.49-1704.

12.  Eurostato tyrimas dėl vyresnių žmonių aktyvumo. Prieiga per internetą: http://europa.eu

13.  Gvaldaitė L., Švedaitė B. Socialinio darbo metodai. Vilnius, VU, 2005.

14.        Harper, S. Ageing societies: myths, challenges and opportunities. London. A Hodder Arnold Publication, 2006.

15.        Johnson L. C. Socialinio darbo praktika. Vilnius, 2001, P. 21-24.

16. Kardelis, K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. 2-asis pataisytas ir papildytas leidimas. Kaunas, 2002. p. 34.

17. Lazutka R., Žalimienė L., Miklionienė S., Andrejevą L., Skučienė D. Pagyvenusių ir senų žmonių gerovė. Lietuvos politikos strategijos metmenys. STI, Vilnius, 2004, p.55-78.

18.     Legkauskas V. Socialinė psichologija. Vilnius. Vaga. 2008, - 90-104.

19.  Lemme BH. Suaugusiojo raida. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2003.

20.  Lietuvos gyventojų politikos metmenys. Sudarė V.Stankūnienė: Prieiga per internetą: http://www.demografija.lt/users/www/uploaded/mografijos/turiniai/LTgyvpolstrategmetm2 004.pdf, (žiūrėta 2012 gegužės 6

21.      Lietuvos Respublikos Konstitucija // Valstybės žinios. 1992, Nr. 33-1014.

22. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d.
įsakymas Nr. A1- 94 „Senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės
globos poreikio nustatymo metodika"//Valstybės žinios. 2006, Nr.43-1570.

23. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įgyvendinimo įstatymas//Valstybės žinios.1996,
Nr.104-2368.

24.  Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas// Valstybės žinios. 2006 sausio 19 d. Nr. X-493.

25.  Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (1994 m. liepos 7 d. Nr. I-533). Valstybės žinios. 1994 Nr. 55-1049

26.      Lietuvos statistikos departamentas. Nuoroda internete http://www.stat.gov.lt

27. LR Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (2011 m. gruodžio
1 d. Nr. XI-1772). [interaktyvus]. [žiūrėta 2013 m. balandžio 19 d.]. Prieiga per internetą:
www.lrs.lt

28.         Marcel Spierts. Balansavimas ir aktyvinimas. Metodiškai organizuotas sociokultūrinis darbas. VU Specialiosios psichologijos laboratorija. Vilnius, 2003.

29.         Miežytė-Tijūšienė J., Bulotaitė L. Pensinio amžiaus žmonių socialinis aktyvumas bei psichologinė savijauta. Gerontologija 2012; 13(4):199-205.

30. Mockus A. Sėkmingo senėjimo patyrimas (Žvalgomasis tyrimas). Psichologijos patyrimai:
klausimai ir atsakymai: konferencijos medžiaga. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2011.

31.  Mockus A., Žukaitė A. Sėkmingas senėjimas: psichologinis aspektas. Gerontologija 2012; 13(4):228-234.

32.  Nacionalinė gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategija //Valstybės žinios. 2004, Nr. 95 (1)-3501.

33.  Pajamų garantijų įstatymas (1991 m. Nr. I-618). [žiūrėta 2013 balandžio 19 d.]. prieiga per internetą: www.lrs.lt

34.  Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje. Vilnius, 1999, 2000, 2001,2002-2003

35. Socialinė gerontologija: ištakos ir perspektyvos. Mokymo knyga. Sud. Nijolė Večkienė.
VDU Socialinio darbo institutas, Kaunas. 2004.

36.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinis pranešimas 2010-2011 metų. [interaktyvus]. [žiūrėta 2013 m. sausio 16 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.socmin.lt/index.php?-1351634479>

37.  Socialinės paramos koncepcija (1994 m. gegužės 13 d.). Valstybės žinios, 1994, Nr. 36-653.

38.         Socialinių paslaugų katalogas // Valstybės žinios, 2006. Nr. A1 -93.

39.         Socialinių paslaugų poreikio asmeniui nustatymo principų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr.A1-146 2004 m.//Valstybės žinios. 2004,

Nr. 88-3256.

40.         Šurkienė G., Stukas R., Alekna V., Melvidaitė A. Populiacijos senėjimas kaip visuomenės sveikatos problema. Gerontologija 2012; 13(4):235-239.

41.         Templeton J. M. Gyvenimo dėsniai. Vilnius, 2003.

42.         Trimakas K. A. Asmenybės raida gyvenime. Vilnius, 1997.

43.         Valantiejus A. Socialinė struktūra: nuo makro prie mikro modelių. Vilniaus universitetas/ Socialinių tyrimų institutas. - Vilnius: VU leidykla, 2007. - 372 p.

44.  Valstybinio socialinio draudimo įstatymas (2003 m. lapkričio 18 d. Nr. I-1336). [žiūrėta 2013 balandžio 19 d.]. prieiga per internetą: www.socmin.lt

45.  Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymas (2005 m. gegužės 19 d. Nr. X-209). Žin.

2005 Nr. 71-2555.

46.      Vengerienė B. Paslaugų vadyba. Vilnius: VU leidykla, 2006.

47. Žalimienė L. Socialinės paslaugos. Mokomoji knyga. VU Specialiosios psichologijos
laboratorija. Vilnius, 2003. - 180 p.

48.  Žmogaus socialinė raida. Vyr. red. Jolanta Rimkutė. Vilnius, Homo Liber. 2001.

49.  Žukauskienė R. Raidos psichologija. Vilnius, Margi raštai. 2002. - 342-352 p.

SANTRAUKA

Darbe siekiama išanalizuoti Druskininkų pagyvenusių bendruomenės narių alternatyvių socialinių paslaugų poreikį. Remiantis socialinio darbo, gerontologijos ir psichologijos moksliniais tyrimais, buvo nustatyta tokių socialinių ryšių ir poreikių svarba, kaip ryšys su gamta, tikėjimu ir bendruomeniniai ryšiai. Anketinės apklausos metu buvo ištirtas bendruomenės senjorų (150 asmenų) požiūris į šių poreikių patenkinimo aktualumą ir galimybes gauti pagalbą alternatyvių socialinių paslaugų pavidalu. Kadangi poreikiai buvo nustatyti, aptarti preliminarūs šių poreikių patenkinimo variantai, orientuoti į bendruomenės sutelktumą, savanorišką ir nevyriausybinių organizacijų veiklą ir galimybė vykdyti šių veiklų organizavimą bei koordinavimą Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centre.

Raktiniai žodžiai: senolis, poreikis, socialinės paslaugos, pagalba asmens namuose, gerontologinis socialinis darbas.

Žmonių, perkopusių 60 metų Pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai daugėja. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m. pagyvenę (60-74 metų amžiaus) ir seni (virš 75 metų amžiaus) žmonės sudarė 23,6 proc. visos gyventojų populiacijos. Gyventojų senėjimas - viena svarbiausių laikmečio problemų, stipriai įtakojanti šalies ekonomiką, socialinę politiką, sveikatos apsaugos sistemą ir kitas visuomenės gyvenimo sritis. Populiacijos senėjimas įgalina kuo nuodugniau tirti individo senėjimo procesą socialiniu, fizinės sveikatos, psichologiniu aspektais ir ieškoti bendrų bei individualių vardiklių, kaip šį procesą padaryti visapusiškai pozityvesniu.

Žmogus yra tarsi trimatis - fizinė, sąmoninga ir socialinė būtybė, todėl mokslinėje literatūroje paprastai skiriami trys jo raidos aspektai: fizinis, psichinis ir socialinis.

Fizinis senėjimas kasdieniniam gyvenime dažniausiai asocijuojasi su išoriniais individo senėjimo požymiais, sveikatos būkle. Mokslininkai žmogaus fizinę raidą nagrinėja gilindamiesi į kūno organų, motorinių sugebėjimų pakitimus bei sveikatos būklę įvairiais amžiaus tarpsniais.

Psichinė raida apima žmogaus proto ir pažinimo sugebėjimų, mąstymo ir kalbos ypatumus skirtingais gyvenimo etapais. Gerontologijoje reikšminga raidos psichologija, kurios klasiku laikomas, ir kurioje asmenybė nagrinėjama visą gyvenimą.

Trečioji žmogaus raidos dalis - socialinė raida, tyrinėjanti žmogaus gyvenimą kaip visumą, ar kurį nors gyvenimo etapą keliais požiūriais, analogiškais bendrosios sociologijos paradigmoms.

Tiek fiziniai, tiek psichologiniai ar socialiniai žmogaus raidos (senėjimo) aspektai veikia individo, kaip bendruomenės ir visuomenės nario gyvenimą. Su amžiumi didėja priklausymas nuo kitų ir pagalbos poreikis. Ir atvirkštinė priklausomybė - atidavimas silpsta.

Socialinių paslaugų tikslas - padėti žmogui kuo ilgiau gyventi visavertį gyvenimą, savarankiškai rūpintis savimi dalyvauti visuomenės gyvenime.

Šiuo metu veikiantis Socialinių paslaugų įstatymas ir Socialinių paslaugų katalogas reglamentuoja ir standartizuoja socialines paslaugas, kurias gali pagyvenę, seni ar neįgalūs asmenys gauti savo namuose. Pasaulinė praktika turi pavyzdžių, kaip galima plėsti šių paslaugų asortimentą, kad būtų patenkinti kuo įvairesni svarbūs poreikiai.

Darbo tikslas - išnagrinėti alternatyvių (papildomų) socialinių paslaugų pagyvenusiems ir seniems bendruomenės nariams poreikio Druskininkų savivaldybėje dinamiką.

Uždaviniai:

1. Nustatyti alternatyvių (papildomų) socialinių paslaugų pagyvenusiems žmonėms poreikį.

2.  Išanalizuoti teikiamų socialinių paslaugų pagyvenusiems žmonėms struktūrą ir alternatyvių socialinių paslaugų teikimo perspektyvas.

3.  Išnagrinėti turimus resursus ir apžvelgti papildomų paslaugų inicijavimo galimybes.

Vilnius pedagogical universit, Social comunication institut.-Vilnius, 2013.