Galime didžiuotis savo
mažame krašte turėdami apie 29000 upių ir upelių, ilgesnių kaip ketvirtadalis
kilometro. Sudėjus išeitų beveik 64000 kilometrų ilgio juosta, bet didesnė kaip
70 proc. jos dalis tektų mažiesiems upeliams. Mūsų šalies vienam kvadratiniam
kilometrui tenka beveik 1 kilometras upės vagos, todėl vandens trūkumo mes
nejuntame
(Kavaliauskas, 1990).
Lietuvoje vandens augalams augti labai palankios sąlygos.
Priskaičiuojama apie 150 vandens augalų rūšių, negalinčių gyventi be vandens.
Tai be galo įvairi ir plataus paplitimo grupė.
Vandens augalai gamtoje
atlieka labai svarbų vaidmenį valydami vandenį, didindami deguonies kiekį
vandenyje, sugerdami anglies dioksidą, iš neorganinių medžiagų gamindami
organines, kaupdami saulės energiją. Tačiau per dideli jų sąžalynai užtamsina
vandenis, sukelia deguonies trūkumą, turi neigiamos įtakos vandens faunai. Be
to, masiškai augdami ir palaipsniui besiplėsdami vandens augalai sukelia
vandens telkinių eutrofikaciją, dėl to jie seklėja ir užpelkėja.
Upių augalijos tyrimai
yra labai svarbūs norint apibūdinti ir pažinti vandens augalus kaip vieną iš
svarbiausių biotinių vandens telkinių komponentų. Ypač augalijos reikšmė išauga
esant intensyviai antropogeninei veiklai, kuri susijusi su biogeninių elementų
paėmimu ir vandens telkinių apsivalymu. Visgi perdaug išsivysčiusi vandens
augalija upėse turi neigiamą poveikį: dėl jų formuojasi seklumos, kaupiasi dumblo
nuosėdos, kurios turi įtakos upės vagos hidrodinaminiams procesams, taip pat
kitų upių slėnio komponentų stabilumui. Be to, mirusi augalijos masė dar ir
antriniu būdu užteršia vandenį.
Mūsų krašto upių augalija
yra labai mažai tyrinėta floristiniu, ir ypač fitocenologiniu požiūriu, nors
vandens augalijos struktūros ir funkcionavimo tyrimai yra svarbi Lietuvos
augalijos studijų dalis. Siekiant užpildyti šią spragą šio darbo tyrimo objektu
buvo pasirinkta iki šiol botaniniu požiūriu mažai tirta Mūšos upė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą