Turime apie 29000 upių ir upelių, ilgesnių kaip ketvirtadalis kilometro

Galime didžiuotis savo mažame krašte turėdami apie 29000 upių ir upelių, ilgesnių kaip ketvirtadalis kilometro. Sudėjus išeitų beveik 64000 kilometrų ilgio juosta, bet didesnė kaip 70 proc. jos dalis tektų mažiesiems upeliams. Mūsų šalies vienam kvadratiniam kilometrui tenka beveik 1 kilometras upės vagos, todėl vandens trūkumo mes nejuntame

(Kavaliauskas, 1990).

Lietuvoje vandens augalams augti labai palankios sąlygos. Priskaičiuojama apie 150 vandens augalų rūšių, negalinčių gyventi be vandens. Tai be galo įvairi ir plataus paplitimo grupė.

Vandens augalai gamtoje atlieka labai svarbų vaidmenį valydami vandenį, didindami deguonies kiekį vandenyje, sugerdami anglies dioksidą, iš neorganinių medžiagų gamindami organines, kaupdami saulės energiją. Tačiau per dideli jų sąžalynai užtamsina vandenis, sukelia deguonies trūkumą, turi neigiamos įtakos vandens faunai. Be to, masiškai augdami ir palaipsniui besiplėsdami vandens augalai sukelia vandens telkinių eutrofikaciją, dėl to jie seklėja ir užpelkėja.

Upių augalijos tyrimai yra labai svarbūs norint apibūdinti ir pažinti vandens augalus kaip vieną iš svarbiausių biotinių vandens telkinių komponentų. Ypač augalijos reikšmė išauga esant intensyviai antropogeninei veiklai, kuri susijusi su biogeninių elementų paėmimu ir vandens telkinių apsivalymu. Visgi perdaug išsivysčiusi vandens augalija upėse turi neigiamą poveikį: dėl jų formuojasi seklumos, kaupiasi dumblo nuosėdos, kurios turi įtakos upės vagos hidrodinaminiams procesams, taip pat kitų upių slėnio komponentų stabilumui. Be to, mirusi augalijos masė dar ir antriniu būdu užteršia vandenį.

Mūsų krašto upių augalija yra labai mažai tyrinėta floristiniu, ir ypač fitocenologiniu požiūriu, nors vandens augalijos struktūros ir funkcionavimo tyrimai yra svarbi Lietuvos augalijos studijų dalis. Siekiant užpildyti šią spragą šio darbo tyrimo objektu buvo pasirinkta iki šiol botaniniu požiūriu mažai tirta Mūšos upė.