Sveikatinimo programų įgyvendinimui silpnybių, stiprybių, grėsmių ir galimybių analizė

Socialinės reklamos poveikio sveikatinimo programų įgyvendinimui SSGG analizė

Stipriosios savybės (privalumai):

1)   Vidutinės gyvenimo trukmės rodiklis Lietuvoje per pastaruosius tris metus gerėjo.

2)   Valstybinė Ligonių Kasa prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos Lietuvoje įgyvendina 6 ligų prevencines programas, pagal kurias atitinkamo amžiaus ir lyties asmenys gali pasitikrinti sveikatą nemokamai.

3)   LR Sveikatos apsaugos ministerijos 2012-2014 m. strateginiame veiklos plane numatyta Visuomenės sveikatos stiprinimo programa, kurios viena iš įgyvendinimo priemonių - socialinių reklamų apie sveikatinimo programų įgyvendinimą kūrimas.

4)   NTAKD ir kitų organizacijų kuriami socialiniai bukletai moksleiviams ir jų tėvams apie narkotikų ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo žalą yra labai tinkamai ir paprastai parašyti.

Silpnosios savybės (trūkumai):

1)   Lietuvoje sveikatos apsaugos sistema nėra
visiškai skaidri, solidari ir efektyvi. Tai
sąlygojo pavėluotas privalomuoju socialiniu
draudimu grįstos sveikatos apsaugos sistemos
įvedimas.

2)     Vidutinės gyvenimo trukmės rodiklis
Lietuvoje yra vienas blogiausių ES.

3)   Trūksta socialinių reklamų apie alkoholio
vartojimo žalą, nes nėra šias problemas
kuruojančių asociacijų.

4)      Nėra socialinės reklamos apie vyrų sergamumo kraujagyslių ir širdies ligomis prevencijos programas, yra tik apie moterų.

5)      Nėra socialinių reklamų apie nutukimo grėsmę, mažai socialinių reklamų, skirtų sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimui.      

Iš viso yra nustatytos 6 stiprybės, po 8 silpnybes bei galimybes ir 4 socialinės reklamos poveikio sveikatinimo įgyvendinimui grėsmės.

2.4. Socialinės reklamos panaudojimo, įgyvendinant prevencines sveikatinimo programas, plėtros galimybės Lietuvos sveikatos apsaugos politikos kontekste

Pradedant tyrimą, buvo laikomasis prielaidos, kad įgyvendinant prevencines sveikatinimo programas Lietuvoje, socialinė reklama naudojama nepakankamai efektyviai, pasitvirtino, nes

socialinės reklamos Lietuvoje nėra skiriamos visoms sveikatos problemoms spręsti (nėra socialinių reklamų nutukimo problemoms spręsti; dabartiniu metu ryškėjančių ligų -virškinamojo trakto bei kvėpavimo sistemos ligų - problemoms spręsti ir pan.), ne visos tikslinės grupės apimamos (nėra socialinės reklamos, skirtos vyrų kraujagyslių bei širdies ligų prevencijai, yra tik moterų; sveikos mitybos bei fizinio aktyvumo skatinimo socialinės iniciatyvos daugiausiai skiriamos moksleiviams, nėra paliečiamos kitos amžiaus ir socialinės grupės), socialinių reklamų viešinimui pasirenkama per mažai arba netinkamos vietos bei įrankiai (sveikos mitybos skatinimo socialines reklamas galima pamatyti tik internete ir poliklinikoje; žalingų įpročių prevencijos socialines reklamas - lauko stenduose arba autobusų stotelėse ir pan.).

Socialines reklamas dažniausiai užsako valstybinės institucijos (LR Sveikatos ministerija, Valstybinė Ligonių Kasa, kitos institucijos), miestų savivaldybės, jas kuria ir vykdo arba patys užsakovai, arba įvairios reklamos agentūros.

Atlikus socialinių reklamų poveikio, įgyvendinant prevencines sveikatinimo programas tyrimą, galima apibrėžti socialinės reklamos panaudojimo plėtros galimybes, skiriamas konkrečioms institucijoms ar asmenims šalies ar Šiaulių miesto mastu. Visos rekomendacijos apie plėtros galimybes skirtos LR Sveikatos ministerijai, Šiaulių miesto savivaldybei (kitoms savivaldybėms), socialines reklamas užsakančioms institucijoms.

Reikia skirti didesnį finansavimą įvairioms viešosioms institucijoms, asociacijoms ir kitoms suinteresuotoms grupėms, užsakančioms socialines reklamas, skirtas sveikatinimo programų įgyvendinimui. Finansavimas turi būti didesnis dėl to, kad šiuo metu patys užsakovai bei iniciatoriai, dažnai neturėdami marketinginių bei psichologinių įgūdžių, kuria socialines reklamas. Tikslinės ir efektyvios socialinės reklamos turi būti kuriamos marketingo specialistų, bendraujant su gydytojais, psichologai, netgi tikslinių grupių atstovais (pavyzdžiui, anoniminiais alkoholikais ar narkomanais ir pan.).

Turi būti sukurta atitinkamų institucijų ar asociacijų socialinė reklama prieš alkoholio vartojimą, o ne aludarių asociacijų sukurta socialinė reklama, nes šiuo metu lauko stenduose sutinkamos socialinės reklamos prieš alkoholio vartojimą vairuojant yra sukurtos būtent šių asociacijų. Vykdydamos tokią veiklą, šios asociacijos ne pasiekia efekto, kad žmonės nevartotų alkoholio, o tik pasididina savo reitingus.

Socialines reklamas reikia kurti taip, kad jos negąsdintų, o šokiruotų (stipri lietuviška socialinė reklama yra su „išskridusia" per langą mergaite, nes automobilyje važiuojant jai nebuvo prisegti saugos diržai, tačiau užsienyje yra ženkliai stipresnių socialinių reklamų, kurios tikrai šokiruoja), turėtų originalų pateikimą (socialinių reklamų kūrime reikia panaudoti kuo įvairesnių bei originalesnių idėjų, įrankių, pavyzdžiui, socialinė reklama, vykdoma flash mobo pagrindu) ir būtų reklamuojamos dažnai bei visur (pasiektų kuo didesnę auditorijos dalį).

Kuriant socialinę reklamą tekstu reikia nurodyti, kokia sveikatos problema yra sprendžiama (kaip tai yra nurodyta tiek moterų krūties vėžio prevencijos, tiek vyrų prostatos vėžio prevencijos socialinėse reklamose) ir kur kreiptis, ieškant pagalbos (analogiškų reklamų pavyzdys ir ŽIV/AIDS ligų prevencijos socialinės reklamos).

Būtina sukurti socialinę reklamą, skirtą vyrų kraujagyslių bei širdies ligų prevencijai, nes šiuo metu yra sukurta tik socialinė reklama, skirta moterų kraujagyslių ir širdies ligų prevencijai.

Būtina sukurti socialines reklamas, skirtas nutukimo prevencijai, sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimo socialines reklamas, apimančias įvairias amžiaus ir socialines grupes. Šiuo metu tokios socialinės reklamos ir iniciatyvos yra viešinamos tik mokyklose ir mokinių tarpe (tam tikros programos, kaip „Sveikatiada" ir kt.), o plakatas su sveikos mitybos piramide - mokyklose, poliklinikose, internete, taigi jos skirtos tik mokyklinio amžiaus atstovams. Būtina sukurti stiprią ir efektyvią socialinę reklamą, skatinančią visų amžiaus ir socialinių grupių atstovus sveikai gyventi, maitintis ir sportuoti.

Socialinėse reklamose reikia kuo labiau susieti žalingų įpročių vartojimą su tikimybe susirgti įvairiomis ligomis, nes socialinės reklamos poveikio tyrimas parodė, kad žmonės kraujagyslių bei širdies ligas laiko tiesiog „senatvine liga" bei nemano, kad to galima išvengti. Didelio mirtingumo nuo minėtų ligų rodiklis (didesnis nei ES) rodo, kad Lietuvos gyventojai tiesiog nesirūpina savo sveikata dėl informacijos, laiko ar pinigų stokos. Todėl lygiagrečiai būtina didinti prevencinių sveikatinimo programų, skirtų įvairaus amžiaus bei socialinių grupių žmonėms pasitikrinti sveikatą nemokamai, skaičių, įvesti virškinamojo trakto bei kvėpavimo sistemos ligų prevencines sveikatos tikrinimosi programas ir sukurti jas propaguojančias socialines reklamas.

Galima teigti, kad tik efektyvi, stipri, dažnai kartojama ir tikslingai viešinama socialinė reklama bei apimanti kuo didesnį sveikatos problemų ir tikslinės grupės narių skaičių, pasieks geriausią rezultatą, ir taip bus padidinta vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje.

IŠVADOS

Atlikus bakalauro darbo „Socialinės reklamos poveikio analizė prevencinių sveikatinimo programų įgyvendinimo kontekste " tyrimą, galima padaryti tokias išvadas:

S S ocialinė reklama yra informacijos sklaida siekiant stiprinti, propaguoti socialinę gerovę, vykdyti socialinę politiką ar atkreipti visuomenės dėmesį į socialines problemas ir pakeisti jos elgseną socialiai pageidautina linkme, naudojant tas pačias priemones bei technikas, kaip ir komercinėje reklamoje. Pagrindinės socialinės reklamos funkcijos yra informuoti, įtikinėti, skatinti ir priminti visuomenei apie aktualias socialines problemas.

S S ocialinė reklama yra panaši į komercinę reklamą tuo aspektu, kad tai yra rašytinė ir vaizdinė informacija, tačiau socialinė reklama yra specifinė ir nukreipta į žmonių emocijas, siekia paveikti jų jausmus, priversti susimąstyti dėl vadinamųjų bendrųjų klausimų, atkreipti dėmesį į aktualius socialinius klausimus, o komercinė reklama yra orientuota į organizacijos pelno didinimą.

S Socialinės reklamos kūrimo proceso etapai yra panašūs į komercinės reklamos kūrimo etapus: planavimo, žinių kūrimo ir plėtojimo, testavimo, įgyvendinimo bei įvertinimo ir grįžtamojo ryšio. Socialinės reklamos nauda yra dvejopa - tiesioginė visuomenei ir netiesioginė valstybei, savivaldybei, viešojo administravimo institucijai arba verslo subjektui.

S Mokslinėje literatūroje skiriami du pagrindiniai reklamos poveikio vartotojui modeliai - AIDA ir emocinis. Vertinant socialinės reklamos poveikį, AIDA modelis pasireiškia pateikiant šokiruojančius socialinės reklamos vaizdus, kuriais siekiama atkreipti dėmesį, nustebinti ir sukrėsti visuomenę, paveikti vartotojų nuomonę ir nulemti jų norą vienaip ar kitaip elgtis bei patraukti žiniasklaidos dėmesį. Emocinio poveikio modelis naudojamas socialinėje reklamoje tuomet, kai socialinė reklama pateikiama vartotojui netikėta forma (sužadinamos emocijos), nurodoma, su kokia socialine problema kovojama ir koks efektyvus sprendimas siūlomas (priverčia vartotoją mąstyti), įtikinama, kad tai yra vienintelis teisingas sprendimas (suformuojamas požiūris) ir paveikiamas vartotojas veikti (apsisprendžia).

S Viešoji politika yra suprantama kaip valstybės valios išraiška, o socialinė politika yra viešųjų institucijų vykdoma politika, skirta teisiškai reguliuoti visuomenės poreikius, kylančias problemas. Viena iš viešosios politikos sričių - sveikatos apsauga, užtikrinanti kokybiškas prieinamas medicinines paslaugas visiems piliečiams, apimanti ligų prevenciją, piliečių švietimą asmens higienos ir sveikatinimo klausimais, ankstyvąją ligų diagnostiką, infekcijų plitimo kontrolę, sveikatinimo programų įgyvendinimą bei viešinimą.

S Programinio valdymo, kuris apibrėžiamas kaip strateginis valdymas, vykdomas per tiksliai suplanuotas programas, dėka yra kuriamos ir įgyvendinamos prevencinės sveikatinimo programos, kurios formuoja teigiamą asmenų požiūrį į sveikatos stiprinimą, sveiką gyvenimo būdą.

S Socialinės reklamos paskirtis - padėti viešąją politiką vykdančioms viešojo administravimo institucijoms efektyviai spręsti visuomenėje kylančias socialines problemas. Socialinė reklama gali būti naudojama socialinės apsaugos, žalos prevencijos, aplinkos apsaugos bei visuomenės iniciatyvų ir įsitraukimo srityse.

S Lietuvoje sveikatos apsaugos sistema nėra visiškai skaidri, solidari ir efektyvi. Tai sąlygojo pavėluotas privalomuoju socialiniu draudimu grįstos sveikatos apsaugos sistemos įvedimas Lietuvoje. Tai yra viena iš mažo finansavimo, skirto socialinių reklamų kūrimui, priežasčių.

S Vidutinės gyvenimo trukmės rodiklis Lietuvoje yra vienas blogiausių ES, daugiausia gyventojų Lietuvoje miršta nuo kraujagyslių ir širdies sistemos ligų, onkologinių ligų bei išorinių mirties priežasčių.

S LR Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendina tris pagrindines visuomenės sveikatos stiprinimo priemones: visuomenės sveikatos sauga (radiacinė sauga, vaikų ir jaunimo sveikata, žalingų veiksnių prevencija - rūkymo, alkoholio, narkomanijos prevencija, traumatizmo profilaktika, psichikos sveikatos stiprinimas, ŽIV/AIDS ligos), ligų prevencija (moterų krūties, gimdos kaklelio vėžio, vyrų prostatos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų prevencija, storosios žarnos ankstyvosios diagnostika ir vaikų dantų dengimas silantinėmis medžiagomis), mityba bei fizinis aktyvumas.

S Prevencinių sveikatinimo programų įgyvendinimui Lietuvoje yra skirta nemažai socialinių reklamų, bukletų, akcijų bei iniciatyvų. Visos jos yra inicijuojamos atitinkamą socialinę problemą sprendžiančių institucijų, asociacijų, klubų, draugijų. Daugiausia socialinių reklamų yra skirta onkologinių ligų prevencijai, rūkymo, alkoholio vartojimo prevencijai; pastaruoju metu daugėja socialinių reklamų, skirtų narkotikų vartojimo prevencijai, ŽIV/AIDS ligų prevencijai, tačiau mažai socialinių reklamų yra skirtų kraujotakos ir širdies ligų prevencijai, nutukimo problemai ir mažo fizinio aktyvumo lygio problemai visuomenėje spręsti.

S Lietuvoje ir Šiauliuose tiksliausiai yra atpažįstamos rūkymo, alkoholio vartojimo ir onkologinių ligų prevencijos socialinės reklamos, visiškai nėra atpažįstamos kraujagyslių ir širdies ligų prevencijos bei fizinio aktyvumo socialinės reklamos.

Sveiką gyvenimo būdą vedantys ir žalingų įpročių neturintys asmenys labiau atpažįsta socialines reklamas apie sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimą. S Jautriausiai tikslinę grupę veikia socialinė reklama apie rūkymo žalą, tikėtina, kad ilgainiui tokie asmenys gali mesti rūkyti. Socialinėse reklamose apie žalingų įpročių prevenciją trūksta susietumo tarp žalingų įpročių vartojimo ir tikimybės susirgti onkologinėmis, kraujospūdžio bei kitomis ligomis. Žmonės nelinkę susieti kraujagyslių ir širdies ligų su dažna žmonių mirtingumo priežastimi. Sveiką gyvenimo būdą vedantys ir žalingų įpročių neturintys asmenys dažniau paiso socialinių reklamų apie sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimą bei skatina paisyti savo šeimą. Žalingų įpročių turintys asmenys reaguoja į tokias socialines reklamas, tačiau nepakeičia savo gyvenimo būdo, o sergantys asmenys dažniausiai tokias socialines reklamas ignoruoja.

REKOMENDACIJOS

Rekomendacijos apie socialinių reklamų plėtros galimybes, įgyvendinant prevencines sveikatinimo programas, yra skirtos LR Sveikatos ministerijai, Šiaulių miesto savivaldybei (kitoms savivaldybėms), socialines reklamas užsakančioms institucijoms.

•   Reikia skirti didesnį finansavimą įvairioms viešosioms institucijoms asociacijoms ir

kitoms   suinteresuotoms   grupėms,   užsakančioms   socialines   reklamas,   skirtas

sveikatinimo programų įgyvendinimui. S Turi būti sukurta atitinkamų institucijų ar asociacijų socialinė reklama prieš alkoholio

vartojimą, o ne aludarių asociacijų sukurta socialinė reklama. S Socialines reklamas reikia kurti taip, kad jos negąsdintų, o šokiruotų, turėtų originalų

pateikimą ir būtų reklamuojamos dažnai bei visur. S Kuriant socialinę reklamą tekstu reikia nurodyti, kokia sveikatos problema yra

sprendžiama ir kur kreiptis, ieškant pagalbos. S Būtina sukurti socialinę reklamą, skirtą vyrų kraujagyslių bei širdies ligų prevencijai. S Būtina sukurti socialines reklamas, skirtas nutukimo prevencijai, sveikos mitybos ir

fizinio aktyvumo skatinimo socialines reklamas, apimančias įvairias amžiaus ir

socialines grupes.

S Socialinėse reklamose reikia kuo labiau susieti žalingų įpročių vartojimą su tikimybe

susirgti įvairiomis ligomis. S Būtina didinti prevencinių sveikatinimo programų,  skirtų įvairaus amžiaus bei

socialinių grupių žmonėms, skaičių bei sukurti atitinkamas socialines reklamas. S Reikia įvesti virškinamojo trakto bei kvėpavimo sistemos ligų prevencines sveikatos

tikrinimosi programas bei sukurti atitinkamas socialines reklamas.

LITERATŪRA

1.            Albaekas, E. (2004). Ekspertizė ir viešoji politika: keisti sugulovai?. Vilnius.

2.            Ambler, T. (2000). Persuasion, Pride and Prejudice. International Journal of Advertising, 19, p. 299-315.

3.            Anderson, J. (1994). Public Policymaking. Boston: Princetone.

4.            Andreasen, A. R. (2006). Social marketing in the 21^st century. Thousand Oaks, CA: Sage Publications.

5.            Arimavičiūtė, M. (2005). Viešojo sektoriaus institucijų strateginis valdymas. Vilnius: MRU.

6.            Bakanauskaitė, V., O'Connor, J. (2008). Public health development in the Baltic countries (1992-2005): from problems to policy. European Journal of Public Health, 18 (6).

7.            Bakanauskas, A. (2004). Marketingo komunikacija. Mokomoji knyga. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

8.            Baran, S. J., Davis, D. K. (2009). Mass communication theory: Foundations, ferment, and future (5th ed.). Boston: Wadsworth Cengage Learning.

9.            Barry, Th. E. (2002). In Defense of the Hierarchy of Effects: A Rejoinder to Weilbacher. Journal of Advertising Research, 42, p. 44-47.

10.        Cheng, H., Kotler, Ph., Lee, N., R. (2009). Social Marketing for Public Helath. An Introduction. Jones and Bartlett Publishers, LLC.

11.        Coreil, J., Bryant, C. A., Hemderson, J. N. (2001). Social and behavioral foundations of public health. Thousands Oaks, CA: Sage Publications.

12.        Čeikauskienė, M. (1997). Reklama ir firmos Įvaizdis. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas.

13.        Čereška, B. (2004). Reklamos teorija ir praktika. Vilnius: Homo liber.

14.        Černiauskas, G., Murauskienė, L., Tragakes, E. (2000). Health Care Systems in Transition: Lithuania. European Observatory on Health Care Systems.

15.        Černiauskas, G., Panovas, I. (2010). Sveikatos sistemos finansavimas: medicinos paslaugų ir prekių rinkos. Lietuvos sveikatos sektorius amžių sandūroje. Vilnius: Sveikatos ekonomikos centras.

16.        Davis, Ch. (2010). Understanding the legacy: health financing systems in the. USSR and central and eastern Europe prior to Transition. Implementing Health Financing Reforms: Lessons from countries in transition. European Observatory on Health Systems and Policies.

17.        Dikčius, V. (2005). Marketingo tyrimai: teorija ir praktika. Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija.

18.        Dvorak, J., Kaselis, M. (2011). Veiklos planavimo ir programų vertinimo pokyčių trajektorijos Lietuvos viešajame administravime. Politikos mokslų almanakas, T. 9 [interaktyvus] [žiūrėta 2013-03-20]. Prieiga per internetą: <http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:J. 04~2011~ISSN_2029-0225.V_9.PG_99-116>

19.        Eddell, J. A., Burke, M. C. (1993). The impact and memorability of adinduced feelings: Implications for brand equity. Brand Equity and Advertising: Advertising's Role in Building Strong Brands. Erlbaum Associates, Hillsdale, p. 195-212.

20.         Edutainment. (2009). Merriam-Webster, An Encyclopedia Britannica company [interaktyvus] [žiūrėta 2012-12-15]. Prieiga per internetą: <Error! Hyperlink reference not valid.>.

21.         Gordon, W. (2006). What Do Consumers Do Emotionally with Advertising? Journal of Advertising Research, 46, p. 2-10.

22.         Gruževskis, B. (2002). Žmogaus socialinė raida. Užimtumas. Metodinė medžiaga. Vilnius: Justitia.

23.         Gudžinskas, L. (2012). Lietuvos ir Estijos sveikatos apsaugos raida: panašios sąlygos, skritingi rezultatai.

24.         Įspėjimas dėl Focus grupių. (2011). Sociali sociologija. [interaktyvus] [žiūrėta 2013-01-15]. Prieiga per internetą: <http://sociologai.lt/2011/ispejimas-del-focus-grupiu/>.

25.         Jokubauskas, D. (2003). Reklama ir jos poveikis vartotojui. Vilnius: Reklamos studija InSpe.

26.         Jucevičius, R. (1998). Strateginis organizacijų vystymas: monografija. Kaunas: Technologija.

27.         Kardelis, K. (2002). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Judex leidykla.

28.         Kotler, Ph., Armstrong, G., Saunders, J., Wong, V. (2003). Rinkodaros principai. Kaunas: Poligrafija ir Informatika.

29.         Kotler, Ph., Roberto, N., Lee, N. (2002). Social Marketing Improving the Quality of Life. Sage Publications, 2nd ed. [interaktyvus] [žiūrėta 2012-11-30]. Prieiga per internetą: <http://books.google.com/books?hl=lt&lr=&id=IIw8xqlMP8QC&oi=fnd&pg =PP13&dq=social+marketing+kotler&ots=wX3_Y9mJqv&sig=EVYVYBfaFtvcvnGrRnGk amlDrWw#PPP7,M1>.

30.         Kotler, Ph., Lee, N. (2005). Corporate social responsibility: Doing the most good for your company and your csause. Hoboken, NJ: John Wiley and Sons.

31.         Kotler, Ph., Lee, N. (2008). Social marketing: Influencing behaviors for good, 3rd ed. Thousand Oaks, CA: Sage Publications.

32.         Lane, J., E. (2000). New Public Management. London: Routledge.

33.         Lazutka, R. (2005). Socialinė politika ir socialdemokratija. Vakarietiška socialdemokratija Lietuvoje: ar pavyks ištrūkti iš nomenklatūrų gniaužtų: konferencijos medžiaga.

34.         Le Doux J. (1998). The Emotional Brain. London: Weidenfeld and Nicolson.

35.         Lietuvos Respublikos Konstitucija // Valstybės žinios, 1992, Nr. 33.

36.         Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymas // Valstybės žinios, 2000-07-31, Nr. 64-1937.

37.         Lietuvos Respublikos Tabako kontrolės įstatymas // Valstybės žinios, 1995-12-20, Nr. 11­281. Aktuali redakcija 2003-11-20.

38.         Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. kovo 14 d. įsakymas Nr. V-203 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2012-2014 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo" // Valstybės žinios, 2012-12-31, Mr. V-1214.

39.         Lietuvos Statistikos departamento prie LR Vyriausybės rodiklių duomenų bazė [interaktyvus]         [žiūrėta                          2013-04-01].                                        Prieiga                    per                                      internetą: <http://www. stat.gov. lt/lt/pages/view/?id= 1126&PHP SESSID=83aa0a61a 156eafffd2bd8dc

1de6ab2c>.

40.      Lietuvos sveikatos programa, patvirtinta LR Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-
833 // Valstybės žinios, 1998, Nr. 64-1842

41.         Ling, J. C., Franklin, B.A., Lindsteadt, J. F., Gearon, S.A.N. (1992). Social marketing: Its place in public health. Annual Review of Public health, 13, p. 341-362.

42.         Luobikienė, I. (2010). Sociologinių tyrimų metodika : mokomoji knyga. 7 pataisyta ir papildyta laida. Kaunas: Technologija.

43.         MacFadyen, L., Stead, M., Hastings, G.A. (1999). Synopsis of Social Marketing. [interaktyvus] [žiūrėta 2012-11-30]. Prieiga per internetą: <http://www.ism.stir.ac.uk/ pdf_docs/social_marketing.pdf>.

44.         Mažeikis, G. (2006). Alternatyvus pilietinis ugdymas ir socialinė raida. Problemos 2006 m., priedas. [interaktyvus] [žiūrėta 2012-11-30]. Prieiga per internetą: <www.leidykla.eu/fileadmin/Problemos/2006_priedas/Gintautas_Mazeika.pdf>.

45.         Merson, M.H., Black, R.E., Mills, A.J. (2006). International public health: Diseases, programs, systems, and policies. Sudbury, M.A.: Jones and Barlett Publishers.

46.         Mirties priežastys (išankstiniai duomenys). Higienos institutas. Sveikatos informacijos centras. [interaktyvus] [žiūrėta 2013-03-15]. Prieiga per internetą: <http://www.hi.lt/images/Isankstiniai%20duomenys_2012%281%29.pdf>.

47.         Nutbeam, D. (2000). Health literacy as a public health goal: a challenge for contemporary health education and communication strategies into the 21st century. Health Promotion International, Nr. 15, p. 259-267.

48.         Pajuodis, A. (2002). Prekybos marketingas. Vilnius: Eugrimas.

49.         Paškevičiūtė K. (2012). Šokiruojant reklama. Ar ji tinka verslui? Vadovas, Nr. 3, psl. 15-16.

50.         Pranulis, V., Pajuodis, A., Urbonavičius, S., Virvilaitė, R. (2000). Marketingas. Vilnius: The Baltic Press.

51.         Plessis, E. D., Brown, M. (2005). The advertised mind: ground-breaking insights into how our brains respond to advertising. London: Kogan page. [interaktyvus] [žiūrėta 2012-12­15]. Prieiga per internetą: <http://www.amazon.com/Advertised-Mind-Groundbreaking-Insights-Advertising/dp/074945024X#_>.

52.         Preventing child maltreatment: a guide to taking action and generating evidence. (2006). World Health Organization and International Society for Prevention of Child Abuse and Neglect. [interaktyvus] [žiūrėta 2012-12-15]. Prieiga per internetą: <http://whqlibdoc.who.int/publications/2006/9241594365_eng.pdf> .

53.         Pruskus, V. (2003). Verslo socialinė ir etinė atsakomybė rinkodaros aspektu. Verslas: teorija ir praktika, 4(1), p. 23-24. Vilnius: Technika.

54.         Raipa, A. (1999). Strateginis planavimas viešajame administravime. Viešasis administravimas. Kaunas: Technologija.

55.         Raipa, A. (2002). Viešoji politika ir viešasis administravimas: raida, struktūra ir sąveika. Viešoji politika ir administravimas, 1, p. 11-20.

56.         Raipa, A. (2007) Viešoji politika ir analizė. Viešojo administravimo politinis kontekstas. Viešasis administravimas. Kaunas: Technologija.

57.         Rosen, G. (1993). A history of public health. Baltimore: Johns Hopkins University Press.

58.         Schultz, D., Schultz, H. (2004). IMC-The next generation: Five steps for delivering value and measuring returns using communication. New York: McGraw-Hill.

59.         Smelser, N. L. (1994). Sociology. UNESCO: sponsored programmes and publications.

60.         Springett, J. (1998). Practical Guidance on Evaluating Health Promotion. Copenhagen: World HEalth Organization.

61.         Stoner, J. A. F., Freeman, R.E., Gilbert, D.R., Jr. (2000). Vadyba. Vilnius, 2000.

62.         Toleikienė, R., Karpinaitė, K. (2008). Socialinė reklama - viešojo administravimo institucijų socialinės atsakomybės vykdymo priemonė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 1, p. 193-199.

63.         Tucker, C. (2012). Social Advertising. Massachusetts Institute of Technology: Management Science. [interaktyvus] [žiūrėta 2012-12-10]. Prieiga per internetą: <http://ssrn.com/abstract=1975897>.

64.         Učkorienė, R. (2008). Reklamos funkcijos. Metodinė mokymo priemonė.

65.         Valackienė A. (2007). Sociologinis tyrimas. Kaunas: Technologija.

66.         Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta LR Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 // Valstybės žinios, 2002, Nr. 113-5029.

67.         Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. [interaktyvus] [žiūrėta 2013­04-05]. Prieiga per internetą: <http://www.vlk.lt/vlk/lt/?page=info&id=139>.

68.         Vasiliauskas, A. (2002). Strateginis valdymas. Vilnius.

69.         Vėžio informacijos centras. [interaktyvus] [žiūrėta 2013-04-06]. Prieiga per internetą: <http://www.vuoi.lt/index.php?943367220>.

70.         Visuomenės sveikata. LR Sveikatos apsaugos ministerija. [interaktyvus] [žiūrėta 2013-04­05]. Prieiga per internetą: <http://www.sam.lt/go.php/Visuomenes_sveikata>.

71.         Vorobėjus, P. Š. (2004). Visuomenės dėmesys. Socialinės reklamos komercinė nauda. Reklamos ir marketingo idėjos, 7, p. 24-27.

72.         Vveinhardt, J., Tamutienė, L. (2005). Smulkių reklaminių spaudinių efektyvumo įvertinimas socialiniu aspektu. Profesinės studijos: teorija ir praktika, Nr. 1, p. 86-92.

73.         Žvirblis, A. (2000). Modernusis marketingas. Vilnius: Žuma.

74.         Wade, L. (1972). The Elements of Public Policy. Ohio: C.Mervill Publishing Company.

75.         Weinreich, N. K. (1999). Hands-on Social Marketing: a Step by Step Guide. Sage Publications. [interaktyvus] [žiūrėta 2012-12-04]. Prieiga per internetą: <http://books.google.com/books?id=g8iiKZulTtEC&printsec=frontcover&dq=social+marke ting&as_brr=3#v=onepage&q=&f=false>.

76.         Weinreich, N. K. (2006). What is social marketing? [interaktyvus] [žiūrėta 2012-12-15]. Prieiga per internetą: <http://www.social-marketing.com/Whatis.html>.

77.         World Health Organization (2000). World health report 2000. Health systems: improving performance. Geneva: WHO.

78.         Venue, y., BepHeT, „ZĮsoo, Mopiiapra, C. (2001). PemaMa - npunuunu u npaumuua. CaHKT-neTepôypr: nirrep.