Fiksuotas valiutos kursas - tai valiutos kurso valdymo metodas

Fiksuotas valiutos kursas - tai valiutos kurso valdymo metodas, kai valdžia arba centrinis bankas kišasi į valiutų rinkų funkcionavimą, pririšdamas nacionalinės valiutos kursą prie kitos šalies valiutos. Fiksuotas valiutos kursas sumažina neapibrėžtumo riziką importuotojams ir eksportuotojams. Tai pat didesnė pinigų politikos disciplina padeda valstybei išlaikyti žemą infliacijos lygį, kas ilguoju laikotarpiu padeda išlaikyti žemą palūkanų normą ir skatinti tarptautinę prekybą bei investicijas. Tačiau valstybės pasirinkusios fiksuotą valiutos kursą netenka monetarinės politikos kaip įrankio, kuris yra svarbus siekiant kontroliuoti pagrindinius šalies makroekonomikos rodiklius t.y. nedarbo lygį ir infliaciją. Pagrindinis, valstybės pasirinkusios fiksuotą valiutos kursą, monetarinės politikos tikslas yra išlaikyti pasirinktą fiksuotą kursą.

Remiantis teorija, valiutos mechanizmo pasirinkimas priklauso nuo keleto veiksnių t.y. šalies ekonomikos dydžio ir atvirumo, išsivystymo lygio, politinių tikslų, pagrindinių prekybos partnerių. Lietuva nuo 1994 metų savo nacionalinę valiutą litą pririšo prie dolerio, o nuo 2002 metų lito bazinė valiuta tapo euras.

Tyrimo aktualumas. Po to kai 1970-ųjų metų pradžioje žlugo Bretton Woods valiutų sistema, fiksuoto ir lankstaus valiutos kurso mechanizmai yra lyginami ir kelia susidomėjimą tarp daugelio ekonomistų. Ši problema yra aktuali ir plačiai diskutuojama, kadangi nėra vieno vienintelio valiutos kurso rėžimo, kuris tiktų visoms valstybėms esant skirtingai ekonominei situacijai pasaulyje. Po pasaulinės finansinės krizės optimalaus valiutos mechanizmo pasirinkimo klausimas sulaukia dar daugiau dėmesio. Keletas autorių Lee J.W. ir Shin K. (2009) įrodė, kad esant gamybos arba realios palūkanų normos šokams pasaulyje, šalys kurių valiutos kursas yra „plaukiojantis" pasiekia makroekonominių rodiklių atsigavimą lengviau. Taigi galima daryti prielaidą, kad Lietuvai palaikant fiksuotą valiutos kursą, jos ekonomika prasidėjus finansinei krizei buvo didesnėje recesijoje ir atsigavo lėčiau negu šalys palaikančios „plaukiojantį" valiutos kursą.

Šio darbo objektas yra fiksuotas valiutos kursas Lietuvoje.

Tyrimo problema. Kokią įtaką fiksuotas valiutos kursas darė Lietuvos ekonomikai?

Pagrindinis šio darbo tikslas yra išanalizuoti fiksuoto valiutos kurso privalumų ir trūkumų įtaką Lietuvos ekonomikai ir įvertinti ar bendra valiuta - euras būtų naudinga.

Nustatytam tikslui pasiekti numatoma įgyvendinti šiuos uždavinius:

1.             Palyginti  skirtingus valiutos kurso režimus, identifikuoti pagrindinius jų privalumus ir trūkumus.

2.             Išanalizuoti Lietuvos pinigų politikos raidą ir dabartį.

3.             Teorinių modelių susijusių su fiksuotu valiutos kursu analizė, jų įtakos ekonomikai identifikavimas.

4.             Išanalizuoti fiksuoto valiutos kurso privalumų ir trūkumų įtaką ekonomikai.

5.             Remiantis optimalios valiutos zonos kriterijais, įvertinti ar bendra valiuta - euras būtų naudinga.

Nagrinėjant šio darbo objektą svarbu pasirinkti tinkamą tyrimo metodiką, kuri padėtų pasiekti darbo tikslą ir pateikti aktualią ir naudingą informaciją šia tema. Šiame darbe bus atliekama mokslinės literatūros analizė, sintezė, norminių ir teisinių dokumentų analizė, bei kitų mokslininkų atliktų tyrimo rezultatų apibendrinimas. Tai pat bus analizuojami statistiniai duomenys, bus vertinama kaip keitėsi tam tikri makroekonominiai rodikliai, lyginama tarpusavį ir su kitomis šalimis. Darbe naudojami literatūros šaltiniai - įvairūs moksliniai straipsniai ir publikacijos.

Tyrimo reikšmingumas ir naujumas. Šis magistro darbas identifikuoja fiksuoto valiutos kurso esminius privalumus ir trūkumus ir kaip tai įtakojo Lietuvos ekonomiką įvairiais laikotarpiais. Panašaus pobūdžio tyrimų šia tema nėra daug, o ypač apimančių krizės laikotarpį ir po jos. Dėl šių priežasčių darbo reikšmingumas yra didelis. Atlikus tyrimą bus galima pateikti pasiūlymus apie Lietuvos valiutos režimo ateitį, kadangi Lietuva netolimoje ateityje planuoja įsivesti eurą.

Pirmoje darbo dalyje analizuojami skirtingi valiutos kurso mechanizmai, jų privalumai ir trūkumai t.y. fiksuoto valiutos kurso, plaukiančio kurso ir valiutų sąjungos teoriniai aspektai. Toliau nagrinėjama monetarinė politikos raida ir dabartis Lietuvoje bei Mandelo-Flemingo modelis siekiant nustatyti fiskalinės ir monetarinės politikos įtaką ekonomikai esant fiksuotam valiutos kursui. Tai pat pateikiamas optimalios valiutos zonos modelis (OVZ) bei nurodomi kriterijai kuriuos turi atitikti valstybės siekiančios bendros valiutos. Antroje darbo dalyje analizuojamas Lietuvos atvejis t.y. kaip fiksuotas valiutos kurso režimas įtakojo ekonomiką, kokie buvo privalumai ir trūkumai. Trečioje darbo dalyje, remiantis pirmoje darbo dalyje pateiktais OVZ kriterijais įvertinama ar Lietuva yra OVZ su euro šalimis ir ar jei būtų naudinga įsivesti bendrą Europos Sąjungos valiutą.