Stiprus ekonominis ir socialinis pagrindas kaimo vietovėms vystytis

Žemės ūkio veikla yra stiprus ekonominis ir socialinis pagrindas kaimo vietovėms vystytis. Siekiant darnaus vystymosi, žemės ūkis turi būti plėtojamas pagal tam tikrus principus ir taisykles, kurios padeda valdyti kaimo vietovės pokyčius. Pasiektas tyrimo tikslas - suformuotas žemės ūkio poveikio kaimo vietovių vystymuisi stiprinimo koncepcinis modelis. Straipsnyje pateiktas šiuolai­kinių kaimo vietovių ir daugiafunkcinio žemės ūkio funkcijų sugretinimas bei apibrėžiami jų vys­tymo privalumai. Empiriniam tyrimui atlikti pasirinktas pusiau standartizuotas individualus inter­viu, statistinės analizės bei lyginamosios analizės metodai. Iš viso analizuotas 21 atvejis, t. y. ap­klaustas - 21 ūkininkas. Tyrimas atliktas Jurbarko rajone ir Pagėgių savivaldybėje. Nustatyti stiprūs tarpusavio ryšiai tarp žemės ūkio ir kaimo vietovių funkcijų. Nemaža dalis funkcijų yra harmonin­gos ir papildo viena kitą. Stipriausias bendras ryšys yra tarp žemės ūkio ir kaimo vietovių krašto­vaizdžio puoselėjimo, tradicinių amatų vystymo, paveldo puoselėjimo, maisto kokybės užtikrinimo bei tinkamos kokybės gamtos išteklių palaikymo. Žemės ūkio teigiamo poveikio modelis turėtų būti diegiamas pagal darnaus vystymo principus. Būtina kurti kaimo plėtros veikėjų kolektyvinį žinoji­mą, nuolatinę komunikaciją ir horizontalius bei vertikalius bendradarbiavimo ryšius, stiprinti kaimo vietovių gyvybingumą, didinti gyventojų užimtumą ir pajamų stabilumą.

Raktiniai žodžiai: žemės ūkio poveikis, daugiafunkcinis žemės ūkis, šiuolaikinės kaimo vie­tovės funkcijos, pokyčių valdymas.

JEL kodas: J24, M19, O21.

Įvadas

Žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymasis yra susiję glaudžiais tarpusavio ry­šiais. Nuo seniausių laikų žemės ūkio veikla yra svarbi kaimo vystymui, vietos gy­ventojams bei jų gyvenimo kokybei. Vykstant pokyčiams, vieni ūkiai išnyksta, kiti -išsiplečia. Pastaruosius dvidešimt metų kaimo vietovėse ūkininkų nebelikę tiek daug, kiek buvo prieš dešimtmetį. Žemės ūkio funkcijos ir vaidmuo pastebimai pasikeitė, tai dar labiau pakeitė šios veiklos poveikį darniam kaimo vietovių vystymui.

1 Bartas Giedraitis dėkoja už Lietuvos mokslo tarybos projekto „Studentų mokslinės veiklos skati­nimas" (VP1-3.1-ŠMM-01-V-02-003) paramą. Projektas yra finansuojamas pagal Žmogiškųjų iš­teklių plėtros veiksmų programos 3 prioritetą „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas" iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

Nepaisant žemės ūkio poveikio kaimo vietovių vystymuisi, jo daugiafunkciš-kumo valdymo tyrimų aktualumo, ši tema yra mažai nagrinėta ir šalies, ir užsienio mokslininkų. Kaimo vietovėse dominuojanti žemės ūkio veikla yra ekonominis ir so­cialinis pagrindas šioms teritorijoms vystytis. Žemės ūkis sukuria didelį kiekį gėrybių ir turi svarbų poveikį kaimiškajam regionui bei jo vystymui, kuris gali būti atsklei­džiamas per vykdomas funkcijas. Tačiau siekiant, kad žemės ūkio poveikis būtų tei­giamas (pageidaujamas), sukurtų kuo mažiau neigiamų efektų, reikalinga laikytis tam tikrų principų valdant žemės ūkio veiklą.

Tyrimo objektas - žemės ūkio ir kaimo vietovių funkcijos.

Tyrimo tikslas - suformuoti žemės ūkio poveikio kaimo vietovių vystymuisi stiprinimo koncepcinį modelį.

Tyrimo uždaviniai:

•       atlikti žemės ūkio funkcijų teorinę analizę, atskleidžiant jų poveikį darniam kaimo vietovių vystymuisi;

•       ištirti žemės ūkio poveikį kaimo vietovių vystymui Jurbarko rajone ir Pagė­gių savivaldybėje;

•    sugretinti žemės ūkio ir kaimo vietovių funkcijas.

Tyrimo metodika. Daugiafunkcinio žemės ūkio modelis gali būti integruotas į kaimo vietovės vystymą ir valdomas, grindžiant darnios plėtros principais. Siekiant išanalizuoti ir įvertinti žemės ūkio veiklos daromą poveikį kaimo vietovių vystymui, buvo pasitelktos daugiafunkcinio žemės ūkio (Mettepenningen, 2011; Marsden, 2008; Vaznonis, 2012; Treinys, 2005; 2006; Huylenbroeck, 2003) ir naujosios kaimo vietovių funkcijos (Jasaitis, 2006). Ūkininko ūkio atliekamos žemės ūkio funkcijos buvo sugretintos su šiuolaikinėmis kaimo vietovių funkcijomis bei įvertinamas jų ry­šys. Atliekant empirinį tyrimą buvo siekiama nustatyti žemės ūkio poveikį Jurbarko rajono ir Pagėgių savivaldybės kaimo vietovių vystymui. Šiam tyrimui atlikti pasi­rinktas pusiau standartizuotas individualus interviu, statistinės analizės bei lyginamo­sios analizės metodai. Iš viso analizuotas 21 atvejis, t. y. apklaustas - 21 ūkininkas. Pagrindiniai klausimai, į kuriuos buvo siekiama gauti atsakymus, buvo susiję su kai­mo vietovės bei daugiafunkcinio žemės ūkio funkcijų plėtojimu, apėmė kaimo vieto­vių gyvybingumo palaikymą, gyventojų užimtumo ir stabilių pajamų užtikrinimą, ap­linkosaugos reikalavimų užtikrinimą, maisto kokybės užtikrinimą bei kitų kaimo vie­tovės pokyčių valdymą.

Žemės ūkio vykdomų funkcijų poveikiui nustatyti tikslingai buvo sudaryta plė­tojamų funkcijų (žemės ūkio ir kaimo vietovės) matrica, kuri leidžia lyginti funkcijas tarpusavyje. Surinkta informacija apie ūkius buvo lyginama su kaimo vietovių funk­cijomis. Sugretinus funkcijas ryšio stiprumas buvo vertinamas penkių balų sistemoje: 0 - ryšys nepastebėtas; 0,1-1 - labai silpnas ryšys; 1,1-2 - silpnas ryšys; 2,1-3 -daugiau stiprus nei silpnas ryšys; 3,1-4 - stiprus ryšys; 4,1-5 - labai stiprus ryšys.

v

Žemės ūkio poveikio kaimo vietovių vystymuisi teoriniai aspektai

Apibendrinant mokslininkų (Stoner, 1999; Kairienė, 2006; Vaill, 1989; Akoff, 1981; Atkočiūnienė, 2004) pateikiamas vystymosi sampratas, išryškėja pagrindiniai požymiai, kurie parodo šio kintamo proceso sąlygas. Visas vystymo procesas parem­tas vientisumu, kryptingumu, sanglauda ir negrįžtamumu, kuris verčia plėtotis, tobu­lėti ir gyvuoti toliau tiek organizacijai, tiek bendruomenei, tiek apibrėžtai gyvenama­jai teritorijai - kaimo vietovei.

Analizuojant kaimo vietovės vystymąsi, svarbu išskirti šios vietovės funkcijas, kurių vykdymas gali užtikrinti darnumą ir tolygumą. Nuolatinis funkcijų vykdymo atnaujinimas ir pritaikymas prie dinamiškos išorinės aplinkos yra svarbus siekiant darnaus kaimo vystymo. Keičiantis kaimo plėtros veikėjų elgsenai, keičiasi ir kaimo vietovių funkcijos. Išskirdamas kaimo vietovės funkcijas J. Jasaitis (2006) pažymi, kad šiuolaikinė kaimo vietovė turėtų atlikti apgyvendinimo, kraštovaizdžio puoselė­jimo, tinkamos gamtos išteklių kokybės palaikymo, relaksacijos ir reabilitacijos, edu­kacinę, etnografinę, ūkinės veiklos įvairinimo funkcijas. Šių funkcijų realizavimas XXI a. gali nukreipti vietovės vystymąsi darnumo link, palaikyti gyvybingumą ir už­tikrinti kaimo vietovių tvarumą.

Mokslininkai, analizuojantys žemės ūkio vaidmenį kaimo vietovėse, pasiskirs­tę į dvi grupes. Savo tyrimuose D. Vidickienė (2007), nagrinėdama užsienio autorių darbus, pažymi, jog vienas ryškiausių naujojo tūkstantmečio bruožų, kurį sutartinai pabrėžia daugelis ekspertų - mažėjantis žemės ūkio vaidmuo ekonomikoje. Kaimo vietovės negalima sutapatinti su žemės ūkiu, nes joje be žemės ūkio gali dominuoti kitos, taip pat svarbios ekonominės veiklos.

Daugiafunkcinį žemės ūkį tiek Europoje, tiek Lietuvoje tyrinėja nemažai mokslininkų (Mettepenningen, 2011; Marsden, 2008; Vaznonis, 2012; Treinys, 2005;

Bendrojoje žemės ūkio politikoje daug dėmesio skiriama gamtos išsaugojimui, tradicijoms, ekonominės veiklos įvairinimui. Politika iš dalies orientuota į daugia­funkcinio žemės ūkio modelį, kuris sudaro naujas galimybes vietovės vystimuisi (1 pav.). G. Huylenbroeck (2007), moksliniuose tyrimuose pažymima, kad Vakarų Europos šalyse vyksta perėjimas nuo gamybos link vartojimo, ypatingą dėmesį ski­riant neprekinei gamybai. Pagrindiniai būsimos Bendrosios žemės ūkio politikos re­formos tikslai yra patikimas ir pakankamas maisto produktų tiekimas, tausus gamtos išteklių valdymas ir tvari kaimo vietovių plėtra.