Žemės ūkio veikla yra stiprus ekonominis ir socialinis pagrindas kaimo
vietovėms vystytis. Siekiant darnaus vystymosi, žemės ūkis turi būti plėtojamas
pagal tam tikrus principus ir taisykles, kurios padeda valdyti kaimo vietovės
pokyčius. Pasiektas tyrimo tikslas - suformuotas žemės ūkio poveikio kaimo
vietovių vystymuisi stiprinimo koncepcinis modelis. Straipsnyje pateiktas
šiuolaikinių kaimo vietovių ir daugiafunkcinio žemės ūkio funkcijų
sugretinimas bei apibrėžiami jų vystymo privalumai. Empiriniam tyrimui atlikti
pasirinktas pusiau standartizuotas individualus interviu, statistinės analizės
bei lyginamosios analizės metodai. Iš viso analizuotas 21 atvejis, t. y. apklaustas
- 21 ūkininkas. Tyrimas atliktas Jurbarko rajone ir Pagėgių savivaldybėje.
Nustatyti stiprūs tarpusavio ryšiai tarp žemės ūkio ir kaimo vietovių funkcijų.
Nemaža dalis funkcijų yra harmoningos ir papildo viena kitą.
Stipriausias bendras ryšys yra tarp žemės ūkio ir kaimo vietovių kraštovaizdžio
puoselėjimo, tradicinių amatų vystymo, paveldo puoselėjimo, maisto kokybės
užtikrinimo bei tinkamos kokybės gamtos išteklių palaikymo. Žemės ūkio teigiamo
poveikio modelis turėtų būti diegiamas pagal darnaus vystymo principus. Būtina
kurti kaimo plėtros veikėjų kolektyvinį žinojimą, nuolatinę komunikaciją ir
horizontalius bei vertikalius bendradarbiavimo ryšius, stiprinti kaimo vietovių
gyvybingumą, didinti gyventojų užimtumą ir pajamų stabilumą.
Raktiniai žodžiai: žemės ūkio poveikis,
daugiafunkcinis žemės ūkis, šiuolaikinės kaimo vietovės funkcijos, pokyčių
valdymas.
JEL kodas: J24,
M19, O21.
Įvadas
Žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymasis yra susiję glaudžiais
tarpusavio ryšiais. Nuo seniausių laikų žemės ūkio veikla yra svarbi kaimo
vystymui, vietos gyventojams bei jų gyvenimo kokybei. Vykstant pokyčiams,
vieni ūkiai išnyksta, kiti -išsiplečia. Pastaruosius dvidešimt metų kaimo
vietovėse ūkininkų nebelikę tiek daug, kiek buvo prieš dešimtmetį. Žemės ūkio
funkcijos ir vaidmuo pastebimai pasikeitė, tai dar labiau pakeitė šios veiklos
poveikį darniam kaimo vietovių vystymui.
1 Bartas Giedraitis dėkoja už Lietuvos mokslo tarybos
projekto „Studentų mokslinės veiklos skatinimas" (VP1-3.1-ŠMM-01-V-02-003)
paramą. Projektas yra finansuojamas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros
veiksmų programos 3 prioritetą „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas" iš Europos
socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
|
Nepaisant žemės ūkio poveikio kaimo vietovių vystymuisi, jo
daugiafunkciš-kumo valdymo tyrimų aktualumo, ši tema yra mažai nagrinėta ir
šalies, ir užsienio mokslininkų. Kaimo vietovėse dominuojanti žemės ūkio veikla
yra ekonominis ir socialinis pagrindas šioms teritorijoms vystytis. Žemės ūkis
sukuria didelį kiekį gėrybių ir turi svarbų poveikį kaimiškajam regionui bei jo
vystymui, kuris gali būti atskleidžiamas per vykdomas funkcijas. Tačiau
siekiant, kad žemės ūkio poveikis būtų teigiamas (pageidaujamas), sukurtų kuo
mažiau neigiamų efektų, reikalinga laikytis tam tikrų principų valdant žemės
ūkio veiklą.
Tyrimo objektas - žemės ūkio ir kaimo vietovių funkcijos.
Tyrimo tikslas - suformuoti žemės ūkio poveikio kaimo vietovių vystymuisi stiprinimo
koncepcinį modelį.
Tyrimo uždaviniai:
•
atlikti žemės ūkio
funkcijų teorinę analizę, atskleidžiant jų poveikį darniam kaimo vietovių
vystymuisi;
•
ištirti žemės ūkio
poveikį kaimo vietovių vystymui Jurbarko rajone ir Pagėgių savivaldybėje;
• sugretinti žemės ūkio ir kaimo vietovių funkcijas.
Tyrimo metodika. Daugiafunkcinio žemės ūkio modelis gali būti integruotas į kaimo
vietovės vystymą ir valdomas, grindžiant darnios plėtros principais. Siekiant
išanalizuoti ir įvertinti žemės ūkio veiklos daromą poveikį kaimo vietovių
vystymui, buvo pasitelktos daugiafunkcinio žemės ūkio (Mettepenningen, 2011;
Marsden, 2008; Vaznonis, 2012; Treinys, 2005; 2006; Huylenbroeck, 2003) ir
naujosios kaimo vietovių funkcijos (Jasaitis, 2006). Ūkininko ūkio atliekamos
žemės ūkio funkcijos buvo sugretintos su šiuolaikinėmis kaimo vietovių
funkcijomis bei įvertinamas jų ryšys. Atliekant empirinį tyrimą buvo siekiama
nustatyti žemės ūkio poveikį Jurbarko rajono ir Pagėgių savivaldybės kaimo
vietovių vystymui. Šiam tyrimui atlikti pasirinktas pusiau standartizuotas
individualus interviu, statistinės analizės bei lyginamosios analizės metodai.
Iš viso analizuotas 21 atvejis, t. y. apklaustas - 21 ūkininkas. Pagrindiniai
klausimai, į kuriuos buvo siekiama gauti atsakymus, buvo susiję su kaimo
vietovės bei daugiafunkcinio žemės ūkio funkcijų plėtojimu, apėmė kaimo vietovių
gyvybingumo palaikymą, gyventojų užimtumo ir stabilių pajamų užtikrinimą, aplinkosaugos
reikalavimų užtikrinimą, maisto kokybės užtikrinimą bei kitų kaimo vietovės pokyčių
valdymą.
Žemės ūkio vykdomų funkcijų poveikiui nustatyti tikslingai buvo
sudaryta plėtojamų funkcijų (žemės ūkio ir kaimo vietovės) matrica, kuri
leidžia lyginti funkcijas tarpusavyje. Surinkta informacija apie ūkius buvo
lyginama su kaimo vietovių funkcijomis. Sugretinus funkcijas ryšio stiprumas
buvo vertinamas penkių balų sistemoje: 0 - ryšys nepastebėtas; 0,1-1 - labai
silpnas ryšys; 1,1-2 - silpnas ryšys; 2,1-3 -daugiau stiprus nei silpnas ryšys;
3,1-4 - stiprus ryšys; 4,1-5 - labai stiprus ryšys.
v
Žemės ūkio
poveikio kaimo vietovių vystymuisi teoriniai aspektai
Apibendrinant mokslininkų (Stoner, 1999; Kairienė, 2006; Vaill, 1989;
Akoff, 1981; Atkočiūnienė, 2004) pateikiamas vystymosi sampratas, išryškėja
pagrindiniai požymiai, kurie parodo šio kintamo proceso sąlygas. Visas vystymo
procesas paremtas vientisumu, kryptingumu, sanglauda ir negrįžtamumu, kuris
verčia plėtotis, tobulėti ir gyvuoti toliau tiek organizacijai, tiek
bendruomenei, tiek apibrėžtai gyvenamajai teritorijai - kaimo vietovei.
Analizuojant kaimo
vietovės vystymąsi, svarbu išskirti šios vietovės funkcijas, kurių vykdymas
gali užtikrinti darnumą ir tolygumą. Nuolatinis funkcijų vykdymo atnaujinimas
ir pritaikymas prie dinamiškos išorinės aplinkos yra svarbus siekiant darnaus
kaimo vystymo. Keičiantis kaimo plėtros veikėjų elgsenai, keičiasi ir kaimo
vietovių funkcijos. Išskirdamas kaimo vietovės funkcijas J. Jasaitis (2006)
pažymi, kad šiuolaikinė kaimo vietovė turėtų atlikti apgyvendinimo,
kraštovaizdžio puoselėjimo, tinkamos gamtos išteklių kokybės palaikymo,
relaksacijos ir reabilitacijos, edukacinę, etnografinę, ūkinės veiklos
įvairinimo funkcijas. Šių funkcijų realizavimas XXI a. gali nukreipti vietovės
vystymąsi darnumo link, palaikyti gyvybingumą ir užtikrinti kaimo vietovių
tvarumą.
Mokslininkai, analizuojantys žemės ūkio vaidmenį kaimo vietovėse,
pasiskirstę į dvi grupes. Savo tyrimuose D. Vidickienė (2007), nagrinėdama
užsienio autorių darbus, pažymi, jog vienas ryškiausių naujojo tūkstantmečio
bruožų, kurį sutartinai pabrėžia daugelis ekspertų - mažėjantis žemės ūkio
vaidmuo ekonomikoje. Kaimo vietovės negalima sutapatinti su žemės ūkiu, nes
joje be žemės ūkio gali dominuoti kitos, taip pat svarbios ekonominės veiklos.
Daugiafunkcinį žemės
ūkį tiek Europoje, tiek Lietuvoje tyrinėja nemažai mokslininkų
(Mettepenningen, 2011; Marsden, 2008; Vaznonis, 2012; Treinys, 2005;
|
Bendrojoje žemės ūkio politikoje daug dėmesio skiriama gamtos išsaugojimui, tradicijoms, ekonominės veiklos įvairinimui. Politika iš dalies orientuota į daugiafunkcinio žemės ūkio modelį, kuris sudaro naujas galimybes vietovės vystimuisi (1 pav.). G. Huylenbroeck (2007), moksliniuose tyrimuose pažymima, kad Vakarų Europos šalyse vyksta perėjimas nuo gamybos link vartojimo, ypatingą dėmesį skiriant neprekinei gamybai. Pagrindiniai būsimos Bendrosios žemės ūkio politikos reformos tikslai yra patikimas ir pakankamas maisto produktų tiekimas, tausus gamtos išteklių valdymas ir tvari kaimo vietovių plėtra.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą