Gyventojai dažnai renkasi pigesnius maisto produktus

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis mūsų sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais Europos šalyse

atliktų gyventojų mitybos tyrimų duomenys rodo, deja, blogėjančią gyventojų mitybos būklę, kuri sąlygoja reikšmingą nutukimo, kraujotakos sistemos ligų, cukrinio diabeto, onkologinių ligų paplitimo didėjimą. Gyventojai dažnai renkasi pigesnius, biologiškai mažiau vertingus, greitai paruošiamus maisto produktus, o tai daro neigiamą įtaką jų sveikatai. Subalansuoto maitinimosi problema labai aktuali šiuolaikinėje visuomenėje, kai produktų pasiūla yra didžiulė, tačiau jų kokybė ne visada atitinka organizmo poreikius. Todėl Pasaulio sveikatos organizacijos priimtoje Pasaulinėje strategijoje dėl dietos, fizinio aktyvumo ir sveikatos valstybės narės skatinamos imtis visų priemonių, kad skatinti visuomenę sveikai maitintis ir sumažinti lėtinių neinfekcinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Būtent sveika ir tinkama mityba gali aprūpinti žmogų energija ir gyvybinei organizmo veiklai reikalingomis maistinėmis medžiagomis bei užtikrinti normalų vystymąsi, nuolatinį kūno ląstelių atsinaujinimą, teikti veikliąsias medžiagas, o neatitinkanti fiziologinių organizmo poreikių mityba gali būti antsvorio ir nutukimo priežastis bei nulemti įvairių ligų, visų pirma kraujotakos sistemos ligų, vėžio ir kt. atsiradimą [33].

Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad žmonės maitinasi nesveikai: vartoja perdaug gyvulinės kilmės produktų ir per mažai vaisių bei daržovių, todėl su maistu gaunama daug riebalų, ypač sočiųjų riebiųjų rūgščių, cholesterolio ir per mažai angliavandenių bei maistinių skaidulų. Nesveikos mitybos pasekmės - nutukimas, sukeliantis daugelį ligų ir net mirčių nuo širdies ligų, vėžio ar kitų lėtinių ligų [64].

Lietuvos suaugusiųjų žmonių gyvensenos ir faktiškos mitybos tyrimo duomenimis, Lietuvos suaugusiųjų žmonių mityba yra nesveika. 1997 m. Lietuvos gyventojų maisto racione riebalai sudarė 44proc. paros maisto davinio energetinės vertės, Kauno apskrities gyventojų- 43proc. [31]. Kartotiniame tyrime, atliktame 2002 m., nustatė, kad gyventojai gauna mažiau energijos iš riebalų nei 1997 m. atliktame tyrime (2002 m. -39 proc., 1997 m.-44 proc.), tačiau ir šis skaičius viršija rekomenduojamą kiekį (iki 30 proc. paros maisto davinio energijos). Lietuvos gyventojai su maistu gavo 390 mg cholesterolio per parą, nors jo rekomenduojama paros norma iki 300 mg. Mityboje taip pat per daug sočiųjų riebalų rūgščių. Lietuvos gyventojai valgė per mažai vaisių ir daržovių abiejuose tyrimuose. Maisto ruošimui aliejų naudojo 57 proc. respondentų 1997 m. (vietoj aliejaus rinkosi sviestą ar taukus), o 2002 m. jų padaugėjo iki 83 proc.. Kartotinio tyrimo metu nustatyta, kad pagamintą maistą papildomai sūdo net 51,3 proc. vyrų ir 45,1 proc. moterų [79]. Natrio chlorido nemažai yra pačiuose produktuose, todėl papildomai sūdyti maistą reikėtų kuo mažiau.

PSO rekomenduoja, kad kiekvienas žmogus kasdien suvalgytų bent 400 g daržovių ir vaisių [78]. Tačiau pagal PSO duomenis daržovių ir vaisių vartojimas Europos valstybėse yra daug mažesnis ir tik Pietų Europos valstyvių (Graikijos, Ispanijos) gyventojai suvalgo tiek, kiek rekomenduojama [70]. NORBAGREEN tyrimas (2002 m.) buvo atliktas aštuonioms Šiaurės Europos ir Baltijos valstybių gyventojams. Šio tyrimo duomenimis 90 proc. Lietuvos gyventojų turėtų valgyti daugiau daržovių ir vaisių [46]. FINBALT tyrimo metu, kuris analizuoja 10 metų pokytį (nuo 1998 m. iki 2008 m.) Suomijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, paaiškėjo, kad suomiai daugiau vartoja šviežių daržovių nei Baltijos šalių gyventojai. Didžiausias augimas nuo 1998 m. iki 2008 m. buvo nustatytas Lietuvos vyrų (1998 m. 12 proc., o 2008 m. 24 proc.) ir moterų (1998 m. 21 proc., o 2008 m. 31 proc.) tarpe (1.1.3.1. pav.), kurie šviežias daržoves valgė kasdieną. Per tiriamąjį laikotarpį šviežių daržovių vartojimas nepakito Suomijoje moterų tarpe. Didėjimo tendencija, proporcingai vyrų ir moterų, vartojusių šviežios daržovės kasdien, buvo nustatyta Estijoje ir Latvijoje [18].

1.1.3.1.  pav. Moterų dalis, valgančių šviežias daržoves kasdien,    10- ties metų laikotarpyje [18].

FINBALT tyrimo metu respondentų taip pat buvo klausiama, kokio tipo riebalus (sviestą, riebalų mišinį ar margariną) jie dažniausiai tepa ant duonos. Išanalizavus gautus duomenis paaiškėjo, kad Baltijos šalių gyventojų dalis, tepusių sviestą ant duonos, didėjo su amžiumi. Latvijoje ir Lietuvoje gyventojų dalis naudojusių sviestą ant duonos buvo labiau paplitusi tarp išsilavinusių vyrų ir moterų. Beveik pusė (56 proc.) Lietuvos vyrų ir 57 proc. moterų, turinčių aukštajį išsilavinimą, pranešė tepantys sviestą ant duonos. Tarp mažiau išsilavinusių lietuvių dalis vyrų ir moterų buvo 44 proc. ir 45 proc. atitinkamai. Lietuvos moterų dalis, naudojusių sviestą ant duonos, tendencingai didėjo 10-ties metų laikotarpyje ir

1.1.3.2.    pav. Moterų dalis, tepusių sviestą ant duonos, 10- ties metų laikotarpyje [18].

FINBALT tyrimas parodė, kad maisto įpročiai Suomijoje yra sveikesni nei trijose Baltijos šalyse. Suomiai šviežių daržovių valgė dažniau ir ant duonos tepė sviestą rečiau, taip pat rečiau valgė mėsos produktus nei žmonės Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje [18].