Pasaulyje mėsos suvartojimas vienam gyventojui išaugo nuo 35,2 iki 41,9 kg

Per pastaruosius dešimtmečius maisto vartojimo modeliuose stebimi žymūs pa­sikeitimai. Viena iš ryškiausių krypčių - didėjantis mėsos ir jos produktų vartojimas. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO) statistikos tarnybos (FAOSTAT) duomenimis, 2009 m., palyginti su 1994 m., pasaulyje mėsos suvartoji­mas vienam gyventojui išaugo nuo 35,2 iki 41,9 kg, arba 19 proc. Per šį laikotarpį jis padidėjo daugelyje Europos šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Mėsos suvartojimo padidėji­mas Lietuvoje buvo didžiausias tarp visų šiuo metu ES-27 priklausančių šalių.

Neigiamas mėsos, ypač raudonosios, vartojimo augimo poveikis aplinkai yra pripažintas (FAO, 2006). Per didelis mėsos vartojimas yra nepalankus ir žmonių sveikatai (Walker, 2005), todėl mėsos vartojimo mažinimas yra viena iš maisto dar­naus vartojimo krypčių (Kjasrnes, 2010; Lefin, 2009), o mėsos ir atskirų jos rūšių var­tojimo kitimas - vienas iš pažangos, siekiant maisto darnaus vartojimo, rodiklių (OECD, 2001; ETC/SCP, 2010).

Daugelyje šalių gyventojų suvartojamas mėsos ir jos produktų kiekis yra žymiai didesnis už rekomenduojamą mitybos specialistų. Mokslininkai rekomenduoja, kad mėsos suvartojimas vienam gyventojui per dieną šalyse, kur gaunamos didelės paja­mos (šiuo metu sudarantis 225 g), turėtų sumažėti, o šalyse, kur vyrauja mažos paja­mos (50 g), - padidėti iki 90 g (tai sudarytų apie 33 kg per metus) (McMichael, 2007). Vartotojai turėtų būti skatinami vietoj jautienos ar kiaulienos rinktis paukštieną.

Siekiant pakeisti mėsos vartojimą, būtina analizuoti mėsos ir atskirų jos rūšių vartojimo pokyčius ir nustatyti svarbiausius jiems įtakos turinčius veiksnius.

Tyrimo tikslas. Išanalizavus mėsos vartojimo pokyčius ir nustačius jiems įta­kos turinčius veiksnius, įvertinti mėsos vartojimo ir pagrindinių ekonominių, sociali­nių ir demografinių veiksnių priklausomybę Lietuvoje.

Tyrimas sudarytas iš 3 pagrindinių dalių. Pirmojoje pateikta mokslinių tyrimų, kuriuose nagrinėjami mėsos vartojimo pokyčiai įvairiose šalyse ir nustatomi juos są­lygojantys veiksniai, analizė. Antrojoje - išnagrinėti mėsos vartojimo pokyčiai Lietu­voje 1994-2011 m. ir nustatytos juos nulėmusios pagrindinės priežastys, o trečiojo­je - įvertintas ryšių tarp mėsos vartojimo ir pagrindinių ekonominių, socialinių ir de­mografinių veiksnių stiprumas Lietuvoje per 1994-2010 m. laikotarpį.

Tyrimo metodika. Vadovaujantis mokslinių tyrimų, kuriuose nagrinėjami mė­sos vartojimo pokyčiai įvairiose šalyse ir nustatomi šiems pokyčiams įtaką darantys veiksniai, rezultatais, atlikta vykdytų tyrimų ir mokslinės literatūros analizė. Nagrinė­jant mėsos vartojimo pokyčius Lietuvoje 1994-2011 m. ir nustatant juos nulėmusias pagrindines priežastis, taikyta Lietuvos statistikos departamento ir FAOSTAT statis­tinių duomenų analizė ir sisteminimas. Siekiant įvertinti ryšių tarp mėsos vartojimo ir pagrindinių ekonominių, socialinių ir demografinių veiksnių stiprumą Lietuvoje 1994-2010 m., naudota statistinė koreliacinė analizė. Visų veiksnių reikšmės nustaty­tos vadovaujantis Europos Sąjungos statistikos tarnybos (EUROSTAT), Pasaulio banko, Lietuvos statistikos departamento duomenų bazių informacija ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo (2010 m.) duomenimis.

Tyrimo rezultatai

Tyrimai, kuriuose nagrinėjami mėsos vartojimo pokyčiai ir nustatomi jiems įtakos turintys veiksniai. Pagal ekonomikos teoriją, pagrindiniai veiksniai, tu­rintys įtakos maisto produktų vartojimui, yra pajamos ir kainos. Augant pajamoms, daugiau pinigų bus išleidžiama maisto produktų pirkimui. Kylant tam tikro maisto produkto kainai, kitiems veiksniams nekintant, šio produkto vartojimas greičiausiai sumažės. Tyrimuose, kuriuose nagrinėjami mėsos vartojimo pokyčiai ir nustatomi šiems pokyčiams įtaką darantys veiksniai, pajamos ir kainos analizuojamos kaip pa­grindiniai veiksniai, nulemiantys mėsos paklausą. Nors šie veiksniai yra labai svar­būs, tačiau tik pagal juos vertinti mėsos paklausą nėra tikslu. Taigi mėsos vartojimą sąlygojančių veiksnių visuma papildoma socialiniais-ekonominiais ir demografiniais veiksniais (pvz., amžius, lytis, išsimokslinimas, socialinis sluoksnis ir kt.). Įvertinti visų paminėtų veiksnių įtaką mėsos vartojimui yra neįmanoma, todėl tyrimuose pasi­rinkti tik tam tikri ir vertinama jų įtaka mėsos arba atskirų jos rūšių vartojimui. Labai svarbūs yra ir vartotojų mėsos pirkimo elgsenai įtakos turintys veiksniai (pvz., skonis, kokybė, saugumas, patogumas, poveikis sveikatai, aplinkai, gyvūnų gerovė ir kt.).

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrime „Namų ūkių vartojimas: tendencijos, poveikis aplinkai ir politiniai sprendimai" (OECD, 2001) nagrinėjamos maisto vartojimo struktūros Austrijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) 1970-1998 m., apibrėžiami šioms struktūroms įtakos turintys ekonominiai, demografiniai, socialiniai ir kultūriniai veiksniai. Mėsos vartojimas vienam gyventojui per metus didėjo visose šalyse, išskyrus Lenkiją, kurio­je dėl subsidijų vartotojams panaikinimo ir reformos gamybos sektoriuje XX a. 9 de­šimtmečio pabaigoje pasikeitė mėsos gamyba ir pakilo mažmeninės kainos. Jautienos vartojimas mažėjo, o kiaulienos ir paukštienos - išaugo. Vartotojų susirūpinimas sveikata ir mityba bei paklausa patogumui buvo svarbiausi veiksniai, skatinę paukš­tienos, o taip pat įvairių rūšių mėsos skerdienos dalių, iš kurių paruošti patiekalus už­trunka mažiau laiko, paklausą.

M. M. Haley (2001) analizavo mėsos vartojimo pokyčius JAV 1970-2000 m., kur mėsos vartojimas vienam gyventojui per metus JAV didėjo. Jautienos vartojimas mažėjo, o paukštienos - didėjo. Pagrindiniai veiksniai, nulėmę šiuos pokyčius - kai­nos (paukštienos kainos žemesnės), pasikeitę vartotojų prioritetai (paukštienos varto­jimas palankesnis sveikatai) ir galimybės turėti daugiau laisvo laiko (paukštiena grei­čiau paruošiama).

M. H. Gossard ir R. York (2003) atliko tyrimą, kuriame, pasinaudodami duo­menimis apie 1994-1996 m. gyventojų suvartotus maisto produktus JAV, nustatė, kad: vyrai, palyginti su moterimis, daugiau suvartoja mėsos, ypač jautienos; labiau iš­silavinę, vyresni ir aukštesnio socialinio statuso gyventojai mėsos valgo mažiau; pa­jamos neturi įtakos mėsos suvartojimui, išskyrus jautieną (kuo pajamos didesnės, tuo daugiau jos suvartojama).

M. McCarthy ir kt. (2003) tyrė kiaulienos ir paukštienos vartojimui įtakos tu­rinčius veiksnius Airijoje. Per 1980-2000 m. laikotarpį paukštienos vartojimas šalyje padidėjo 2 kartus iki 30 kg vienam gyventojui. Šį augimą galėjo nulemti vartotojų suvokimas, kad paukštiena yra tinkamesnė ir palankesnė sveikatai mėsos rūšis nei raudonoji mėsa, o taip pat mažos šios rūšies mėsos mažmeninės kainos ir greitas pa­ruošimas. Kiauliena išliko labiausiai vartojama mėsos rūšis Airijoje - jos vartojimas sudarė apie 38 kg vienam gyventojui per metus. Vartotojų apklausos rezultatai paro­dė, kad, lyginant paukštieną ir kiaulieną, vartotojų nuomone, paukštiena yra skanes­nė, tinkamesnė ir palankesnė sveikatai bei pigesnė, o kiauliena - saugesnė. Vartotojų požiūriai į paukštieną ir kiaulieną turėjo įtakos ketinimui vartoti šių rūšių mėsą. Paukštienos atveju svarbiausi vartotojų požiūrio veiksniai - poveikis sveikatai, val­gymo malonumas, saugumas ir kaina, mažiau svarbūs - poveikis aplinkai ir gyvūnų gerovė. Kiaulienos atveju svarbiausi vartotojų požiūrio veiksniai - poveikis sveikatai, valgymo malonumas, saugumas ir gyvūnų gerovė, mažiau svarbūs - poveikis aplin­kai ir kaina.

L. Kubičkova ir V. Šerhantova (2005) analizavo mėsos ir jos produktų varto­jimo pokyčius Čekijoje 1989-2003 m. Per šį laikotarpį mėsos ir jos produktų varto­jimas šioje šalyje ženkliai pasikeitė. Tam įtakos turėjo kainos ir veiksniai, nesusiję su kainomis. Antrinių duomenų analizė parodė, kad jautienos vartojimas mažėjo, o paukštienos - didėjo. Pagrindinis veiksnys, nulėmęs šiuos pokyčius - vartotojų gyve­nimo būdo pasikeitimas, siekiant sveikiau maitintis. Apibendrinus vartotojų apklau­sos rezultatus patvirtinta, kad mėsos vartojimo pokyčius nulėmė vartotojų polinkis į sveiką gyvenimo būdą.

Europos teminio centro darnaus vartojimo ir gamybos klausimais (ETC/SCP) tyrime „Pažanga, siekiant darnaus vartojimo ir gamybos Europoje" (ETC/SCP,

2011), kaip vienas iš darnaus maisto vartojimo rodiklių, analizuojamas atskirų mėsos rūšių vartojimo vienam gyventojui per metus kitimas senosiose ES-15 šalyse 1992­2009 m. ir naujosiose ES-12 šalyse 2003-2009 m. Per 1992-2009 m. laikotarpį ES-15 šalyse mėsos vartojimas vienam gyventojui per metus išliko santykinai stabilus. Paskutiniaisiais metais nežymiai išaugo paukštienos ir jautienos vartojimas. Mėsos paklausa išliko santykinai stabili, nežiūrint į tai, kad pajamos per šį laikotarpį nuolat augo, t. y. mėsos vartojimas nepriklausė nuo ekonominio augimo. 2009 m., palyginti su 2003 m., ES-12 šalyse jautienos vartojimas (2003 m. sudaręs mažiau kaip pusę ES-15 šalių suvartojimo, t. y. 9 kg), dar sumažėjo 50 proc. ES-12 šalių gyventojai per metus vidutiniškai suvalgė tik vieną ketvirtadalį jautienos kiekio, kurį suvalgė ES-15 šalių gyventojai. Ši kryptis greičiausiai buvo susijusi ne su didesniu sąmoningumu dėl raudonosios mėsos vartojimo neigiamo poveikio sveikatai arba aplinkai, o su aukštomis jautienos kainomis. Kiaulienos ir paukštienos vartojimas ES-12 šalyse išli­ko stabilus ir buvo beveik to paties lygio, kaip ir ES-15 šalyse.