Valstybės parama daugiavaikėms šeimoms

Po nepriklausomybės atkūrimo vystėsi nauji socialiniai ir ekonominiai santykiai, kurie labai veikė šeimų biudžetą. 1999m. namų biudžetų tyrimo duomenimis, šalyje skurdo 16 proc. gyventojų. Žymiai blogesnės gyvenimo sąlygos nustatytos šeimose, kuriose auga vaikai ir yra tik vienas iš tėvų, taip pat daugiavaikėse šeimose. Kadangi tikslios apibrėžties kas yra daugiavaikė šeima neturime, todėl gausia laikoma šeima, auginančia tris ir daugiau vaikų

Analizuojant 1999 metų tyrimų duomenis galime teigti, kad pasikeitusios ekonominės sąlygos lėmė vartojimui skirtų lėšų mažėjimą. Šeimos, kurios augino du vaikus, vartojimui galėjo skirti 11 proc. mažiau lėšų negu vidutiniškai, o auginančios tris ir daugiau vaikų -net 40 proc. mažiau (Socialinė apsauga Lietuvoje, LR Statistikos departamentas, 2000).

Skurdo tyrimų rezultatai ir daugiavaikių šeimų, apsijungusių į nevyriausybines organizacijas siekis pagerinti vaikų materialinį išlaikymą, paskatino šeimų rėmimo politiką. Nuo 1997 m. lapkričio 1d. pradėta mokėti pašalpas šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų. Teigtina, kad tai yra vienintelė pašalpa šeimai, auginančiai 4-uris ir daugiau vaikų, kuri nepriklauso nuo šeimos pajamų dydžio. Daugiavaikė šeima, nepriklausomai nuo pajamų dydžio naudojasi dar viena lengvata t.y. pusė kainos vaiko išlaikymui ikimokyklinėje įstaigoje.

Nors LR Santuokos ir šeimos kodekso III sk. 22str. teigiama, kad: „Valstybė remia šeimas (ypač gausias), auginančias ir auklėjančias vaikus...), drąsiai galime teigti, kad valstybė remia visas šeimas, auginančias vaikus, tačiau turinčias mažas pajamas. Dažnai į šią grupę, dėl mažų pajamų, patenka ir daugiavaikės šeimos Ši šeimų grupė naudojasi valstybės parama, visomis socialinėmis lengvatomis, vaikų nemokamu maitinimu mokyklose.

Daugiavaikės šeimos, kurių tėvai dirba, tačiau jos pagal gaunamas pajamas netelpa į valstybės išlaikytinių rėmus, turi už viską mokėti pačios (jos negauna socialinių pašalpų, kompensacijų už šildymo ir karšto vandens išlaidas, nemokamo maitinimo vaikams

42

mokyklinėse įstaigose ir išlaikymo savaitiniuose darželiuose). Todėl teigtina, kad gaudama pašalpas ir įvairias lengvatas nedirbanti šeima turi nemažesnes pajamas, negu vidutinė dirbanti daugiavaikė šeima. Tokia valstybės politika smukdo dorų, dirbančių daugiavaikių šeimų tėvų autoritetą, nes skatina kitas šeimas nedirbti. Kyla klausimas kokias vertybines orientacijas nedirbanti šeima gali įdiegti savo vaikams, kokia iš to bus nauda visuomenei ir kokią ateities kartą matysime Lietuvoje.

2. AUKLĖJIMO ŠEIMOJE TYRIMAS

2.1. Tyrimo eiga ir organizavimas

Kaip žinia, Lietuvoje yra atlikta daug įvairių šeimos institucijos tyrimų. Mokslininkai sociologai pažymi, kad didžiausios vertybės - vaikų atsisako vis daugiau šeimų, motyvuodamos tuo, kad vaikus išlaikyti yra labai brangu, o ypač kai jie auga. Manoma, kad ši vertybė yra labai svarbi dorų, daugiavaikių šeimų tėvams, dėl vaikų atsisakiusiems karjeros, geresnės padėties visuomenėje. Organizuojant tyrimą buvo numatyta ištirti šeimos gyvenimo organizavimą ir vaikų auklėjimo galimybes 20 dorų daugiavaikių šeimų nustatant sėkmingo auklėjimo prielaidas

Pirmame tyrimo etape, pateikiant anketas, buvo apklausti ikimokyklinių ir mokyklinių įstaigų pedagogai, ugdantys 20-ies tyrime dalyvavusių pilnų daugiavaikių šeimų vaikus. Tyrimas buvo organizuojamas norint nustatyti minėtų šeimų vaikų bendravimo su pedagogais ir bendraamžiais ypatumus, jų elgesį ugdymo institucijose, sužinoti vaikų teigiamus ir neigiamus charakterio bruožus (savybes), išsiaiškinti ar dažnai ir kokiais klausimais tėvai domisi bendraudami su pedagogais, susipažinti su vaikų mokymosi rezultatais ir mokymosi sunkumais, su kuriais susiduria vaikai. Siekiant įvertinti sėkmingo auklėjimo prielaidas, anketoje buvo pateikti klausimai apie vaiko šeimos materialines sąlygas, tėvų ir vaikų dvasinį ryšį. Pedagogams buvo pateiktos 52 anketos ir surinkta informacija leido daryti kai kurias išvadas vaikų iš daugiavaikių šeimų auklėjimo ypatumams nustatyti.

Antrame tyrimo etape interviu metodo pagalba buvo kalbama su daugiavaikių šeimų tėvais (tėčiais ir mamomis) apie tai, kokiose šeimose jie augo, kokias vertybes atsinešė iš savo šeimos ir kokias vienas kitame įžvelgė kurdami savo šeimas. Domėjimasis šeimų gyvenimo organizavimu, tradicijomis, vaikų auklėjimo ypatumais, padėjo įvertinti auklėjimo stilių ir metodus, vyresnių vaikų nusikalstamumo prevencines galimybes. Atviro pokalbio metu šeimos turėjo galimybę atskleisti valstybės šeimos politikos trūkumus, teikti pasiūlymus kaip spręsti daugiavaikių šeimų klausimus.

Trečiame tyrimo etape susipažinimas su 20-ies socialinės rizikos šeimų, auginančių 4 ir daugiau vaikų, bylomis Vaikų teisių apsaugos tarnyboje, suteikė galimybę sužinoti jų požiūrį į šeimos gyvenimo organizavimą ir auklėjimą. Lyginamoji analizė atskleidė skirtumus ir leido padaryti išvadas.

Dokumentų analizė padėjo įvertinti socialinę daugiavaikės šeimos padėtį visuomenėje, pajamas, pašalpas, socialines lengvatas teikiamas šeimai, susipažinti su įsidarbinimo,

44

šeimų rėmimo ir būsto įsigijimo problemomis. Tai suteikė galimybę nustatyti dorų daugiavaikių šeimų padėties visuomenėje statusą ir kriterijus, pagal kuriuos jos vertinamos visuomenėje.

Stebėjimo metodas suteikė galimybę įvertinti šeimų gyvenimo ir vaikų auklėjimo juose prioritetus, palyginti daugiavaikės šeimos gyvenimo organizavimo ypatumus su socialinės rizikos šeimomis.