Po nepriklausomybės atkūrimo vystėsi nauji socialiniai ir ekonominiai
santykiai, kurie labai veikė šeimų biudžetą. 1999m. namų biudžetų tyrimo
duomenimis, šalyje skurdo 16 proc. gyventojų. Žymiai blogesnės gyvenimo sąlygos
nustatytos šeimose, kuriose auga vaikai ir yra tik vienas iš tėvų, taip pat daugiavaikėse šeimose. Kadangi tikslios apibrėžties kas yra daugiavaikė šeima neturime, todėl
gausia laikoma šeima, auginančia tris ir daugiau vaikų
Analizuojant 1999 metų
tyrimų duomenis galime teigti, kad pasikeitusios ekonominės sąlygos lėmė
vartojimui skirtų lėšų mažėjimą. Šeimos, kurios augino du vaikus, vartojimui
galėjo skirti 11 proc. mažiau lėšų negu vidutiniškai, o auginančios tris ir
daugiau vaikų -net 40 proc. mažiau (Socialinė apsauga Lietuvoje, LR Statistikos
departamentas, 2000).
Skurdo tyrimų rezultatai
ir daugiavaikių šeimų, apsijungusių į nevyriausybines organizacijas siekis
pagerinti vaikų materialinį išlaikymą, paskatino šeimų rėmimo politiką. Nuo
1997 m. lapkričio 1d. pradėta mokėti pašalpas šeimoms, auginančioms tris ir
daugiau vaikų. Teigtina, kad tai yra vienintelė pašalpa šeimai, auginančiai
4-uris ir daugiau vaikų, kuri nepriklauso nuo šeimos pajamų dydžio. Daugiavaikė
šeima, nepriklausomai nuo pajamų dydžio naudojasi dar viena lengvata t.y. pusė
kainos vaiko išlaikymui ikimokyklinėje įstaigoje.
Nors LR Santuokos ir
šeimos kodekso III sk. 22str. teigiama, kad: „Valstybė remia šeimas (ypač
gausias), auginančias ir auklėjančias vaikus...), drąsiai galime teigti, kad
valstybė remia visas šeimas, auginančias vaikus, tačiau turinčias mažas
pajamas. Dažnai į šią grupę, dėl mažų pajamų, patenka ir daugiavaikės šeimos Ši
šeimų grupė naudojasi valstybės parama, visomis socialinėmis lengvatomis, vaikų
nemokamu maitinimu mokyklose.
Daugiavaikės šeimos,
kurių tėvai dirba, tačiau jos pagal gaunamas pajamas netelpa į valstybės
išlaikytinių rėmus, turi už viską mokėti pačios (jos negauna socialinių
pašalpų, kompensacijų už šildymo ir karšto vandens išlaidas, nemokamo maitinimo
vaikams
42
mokyklinėse įstaigose ir išlaikymo savaitiniuose darželiuose). Todėl
teigtina, kad gaudama pašalpas ir įvairias lengvatas nedirbanti šeima turi
nemažesnes pajamas, negu vidutinė dirbanti daugiavaikė šeima. Tokia valstybės
politika smukdo dorų, dirbančių daugiavaikių šeimų tėvų autoritetą, nes skatina
kitas šeimas nedirbti. Kyla klausimas kokias vertybines orientacijas nedirbanti
šeima gali įdiegti savo vaikams, kokia iš to bus nauda visuomenei ir kokią
ateities kartą matysime Lietuvoje.
2. AUKLĖJIMO ŠEIMOJE TYRIMAS
2.1. Tyrimo eiga ir organizavimas
Kaip žinia, Lietuvoje yra atlikta daug įvairių šeimos institucijos
tyrimų. Mokslininkai sociologai pažymi, kad didžiausios vertybės - vaikų
atsisako vis daugiau šeimų, motyvuodamos tuo, kad vaikus išlaikyti yra labai
brangu, o ypač kai jie auga. Manoma, kad ši vertybė yra labai svarbi dorų,
daugiavaikių šeimų tėvams, dėl vaikų atsisakiusiems karjeros, geresnės padėties
visuomenėje. Organizuojant tyrimą buvo numatyta ištirti šeimos gyvenimo
organizavimą ir vaikų auklėjimo galimybes 20 dorų daugiavaikių šeimų nustatant
sėkmingo auklėjimo prielaidas
Pirmame tyrimo etape,
pateikiant anketas, buvo apklausti ikimokyklinių ir mokyklinių įstaigų pedagogai, ugdantys 20-ies tyrime dalyvavusių pilnų daugiavaikių šeimų vaikus. Tyrimas buvo
organizuojamas norint nustatyti minėtų šeimų vaikų bendravimo su pedagogais ir
bendraamžiais ypatumus, jų elgesį ugdymo institucijose, sužinoti vaikų
teigiamus ir neigiamus charakterio bruožus (savybes), išsiaiškinti ar dažnai ir
kokiais klausimais tėvai domisi bendraudami su pedagogais, susipažinti su vaikų
mokymosi rezultatais ir mokymosi sunkumais, su kuriais susiduria vaikai.
Siekiant įvertinti sėkmingo auklėjimo prielaidas, anketoje buvo pateikti
klausimai apie vaiko šeimos materialines sąlygas, tėvų ir vaikų dvasinį ryšį.
Pedagogams buvo pateiktos 52 anketos ir surinkta informacija leido daryti kai kurias išvadas vaikų
iš daugiavaikių šeimų auklėjimo ypatumams nustatyti.
Antrame tyrimo etape interviu metodo pagalba buvo kalbama su daugiavaikių šeimų tėvais (tėčiais ir
mamomis) apie tai, kokiose šeimose jie augo, kokias vertybes atsinešė iš savo
šeimos ir kokias vienas kitame įžvelgė kurdami savo šeimas. Domėjimasis šeimų
gyvenimo organizavimu, tradicijomis, vaikų auklėjimo ypatumais, padėjo
įvertinti auklėjimo stilių ir metodus, vyresnių vaikų nusikalstamumo
prevencines galimybes. Atviro pokalbio metu šeimos turėjo galimybę atskleisti
valstybės šeimos politikos trūkumus, teikti pasiūlymus kaip spręsti
daugiavaikių šeimų klausimus.
Trečiame tyrimo etape
susipažinimas su 20-ies socialinės rizikos
šeimų, auginančių 4 ir daugiau
vaikų, bylomis Vaikų teisių apsaugos tarnyboje, suteikė galimybę sužinoti jų
požiūrį į šeimos gyvenimo organizavimą ir auklėjimą. Lyginamoji analizė
atskleidė skirtumus ir leido padaryti išvadas.
Dokumentų analizė padėjo įvertinti socialinę daugiavaikės šeimos padėtį visuomenėje,
pajamas, pašalpas, socialines lengvatas teikiamas šeimai, susipažinti su
įsidarbinimo,
44
šeimų rėmimo ir būsto įsigijimo problemomis. Tai suteikė galimybę
nustatyti dorų daugiavaikių šeimų padėties visuomenėje statusą ir kriterijus,
pagal kuriuos jos vertinamos visuomenėje.
Stebėjimo metodas suteikė galimybę įvertinti šeimų gyvenimo ir vaikų auklėjimo juose
prioritetus, palyginti daugiavaikės šeimos gyvenimo organizavimo ypatumus su
socialinės rizikos šeimomis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą