Ekonomikos sektorius prisideda ir padeda vystytis kaimiškajai vietovei

Žemės ūkis kaip stiprus ekonomikos sektorius prisideda ir padeda vystytis kaimiškajai vietovei. Tai tokia ekonominė veikla, kuri skatina plėtoti ir socialinius poreikius kaimo vietovėse. Žemės ūkio sektoriaus poveikis kaimo vietovės darniam vystymui yra ir didelis, ir svarbus. Siekiant stiprinti kaimo vietovių gyvybingumą, privalu šį poveikį valdyti ir kreipti jį teigiama linkme. Anot mokslininkų E. Mettepenningen, L. Messely ir kt. (2012), intensyvus žemės ūkis galėtų būti puikiu pradiniu tašku, siekiant skatinti kaimo vietovės ekonomikos vystymą. Maži ir viduti­niai ūkiai didina kaimo vietovės patrauklumą ir gyvybingumą bei socialinių poreikių vystimąsi, palaiko ekonominį ir socialinį stabilumą. Galima daryti prielaidą, jog že­mės ūkio veikla per ilgą laiko tarpą yra tapusi daugiafunkcine, nepriklausomai nuo to, kaip ji yra plėtojama. Europos Sąjungos taisyklės ir principai žemės ūkio veiklą krei­pia daugiafunkciškumo linkme.

T. Marsden ir R. Sonnino (2008) teigimu „Žemės ūkio daugiafunkcinis pobū­dis yra kapitalo kaupimo strategija, suvokiama kaip ūkininko pajamos iš žemės ir ne žemės ūkio veiklos. Remiantis šiuo požiūriu, daugiafunkcinio žemės ūkio vystymo strategija traktuojama kaip išgyvenimo strategija, kuri padeda mažiau produktyviems ūkiams konkuruoti rinkoje".

Didelius žemės plotus dirbantys ūkininkai neretai savo veiklose neranda vietos kitoms veikloms, kai tuo metu nedideli ir vidutiniai ūkiai savo veiklas kreipia būtent tom kryptim, kurios suteikia tam tikrą konkurencingumą ir pranašumą. „Vietoje „kie­kybės žemiausia kaina" pirmaeilę svarbą įgyja kiti dalykai - maisto kokybė, vartotojo sveikata ir gyvulių gerovė, biologinės įvairovės <...> išsaugojimas, kaimo kraštovaiz­džio bei aplinkos išteklių vertė, taip pat šeimos ūkių, vietinių kultūrų bei kaimo tradi­cijų išsaugojimas" (Treinys, 2006). Remiantis M. Treinys, V. Vinciūnienė, V. Vi-tunskienė ir kt. (2006) bei T. Marsden ir R. Sonnino (2008) galima teigti, kad nedide­li ir vidutiniai ūkiai, siekdami būti konkurencingi rinkoje bei pasinaudodami nedide­lių objektų pranašumais gali plėtoti daugiafunkciškumą žemės ūkio veikloje ir tuo pačiu prisidėti prie darnaus kaimo vietovių vystymo.

Remiantis T. Marsden ir R. Sonnino (2008) požiūriu, galima daryti prielaidą, jog žemės ūkio veiklos daugiafunkciškumas yra taip pat dalis ir kaimo vietovės dau-giafunkciškumo:

•      užtikrinti pajamas ir užimtumo galimybes žemės ūkyje;

•      prisidėti prie visuomenės poreikių ir lūkesčių tenkinimo;

•      panaudoti ir tuo pačiu saugoti kaimo vietovių išteklius.

Įvairūs literatūros šaltiniai pateikia skirtingus, tačiau atspindinčius tas pačias tendencijas daugiafunkcinio žemės ūkio modelius. Analizuojant mokslininkų (Mette­penningen, 2011; Marsdeno, 2008; Vaznonis, 2012; Treinys, 2005; 2006; Huylenb-roeck, 2003; 2007) modelius bei teorinius daugiafunkcinio žemės ūkio aspektus pas­tebima, jog žemės ūkio veikla yra skirstoma į prekines ir neprekines gėrybes. Preki­nės gėrybės apima pagrindinę žemės ūkio veiklos funkciją - maisto ir pluošto gamy­bą. Neprekinės gėrybės sudaro visas tolimesnes galimybes darniai plėtoti ūkinę veiklą ir kaimo vietovės vystymąsi. Neprekinėms gėrybėms priskiriama kaimo vietovių gy­vybingumo palaikymo, gyventojų užimtumo ir stabilių pajamų užtikrinimo, aplinko­

saugos reikalavimų užtikrinimo bei maisto kokybės užtikrinimo funkcijos. Vienos ar kitos funkcijos palaikymas ūkyje sukuria didesnę vertę jo įgyvendinamiems tikslams.