Šiuolaikinėje visuomenėje vis didesnį vaidmenį vaidina socialinė
reklama, kuri mokslinėje literatūroje dažnai įvardijama kaip nekomercinė
reklama. Daugeliu atvejų socialinės reklamos skelbimus kuria ir išplatina
institucijos (pavyzdžiui, Atviros Lietuvos fondas, Sveikatos apsaugos
ministerija ir kt.), nekomercinės reklamos tikslais o jų reklamuojamas objektas
tampa jų gyvavimo misija.
Socialinės reklamos
ištakos siejamos su valdžios atstovų skleidžiama informacija, kuria buvo
siekiama keisti gyventojų elgseną tam tikrais klausimais. Socialinė rinkodara
vystėsi kartu su komercine rinkodara. 1951 m. G. D. Wieber pasiūlė rinkodaros
principus pritaikyti teigiamų socialinių pokyčių visuomenėje siekimui.
Socialinė rinkodara vystėsi sveikatos švietimo srityje besivystančiose šalyse
(MacFadyen, Stead, Hastings, 1999). XX a. 9-ame dešimtmetyje socialinė
rinkodara perkeliama į akademinį lygį - mokslininkai plačiai ėmė kalbėti apie
socialinę rinkodarą jos principus, gerąją praktiką, vystė šios disciplinos
teoriją. XX a. pab. ėmė kurtis socialinės rinkodaros moksliniai centrai bei
katedros. XXI a. pradžioje socialinę reklamą pradėjo naudoti tokiose srityse
kaip aplinkos apsauga, eismo saugumas, vaikų prievarta ir išnaudojimas
(Kotler ir kt., 2002).
Socialinės reklamos apibrėžimai nėra labai populiarūs įvairioje
literatūroje, pavyzdžiui, tokiuose šaltiniuose, kaip Lietuvių kalbos,
Dabartinės lietuvių kalbos ir Tarptautinių žodžių žodynuose socialinės reklamos
apibrėžimo iš viso nėra.
Mokslinėje literatūroje
socialinė reklamos apibrėžimai taip pat skiriasi tam tikrais aspektais. Socialinė reklama gali būti suvokiama kaip „interneto pagalba kuriama reklama, kuri apima
interneto naudotojų sąveiką,
reiškiančią, kad vartotojai sutiko viešintis; viešinimas apima vartotojo
nuotraukos, vardo, pavardės ir kitų duomenų paviešinimą (pagrindiniai
socialiniai tinklai - Facebook, LinkedIn ir kt.)" (Tucker, 2012, p. 2).
Pagal R. Učkorienę (2008), „socialinė reklama
- tai rašytinė, vaizdinė,
garsinė informacija, kuria siekiama remti nepelno siekiančių organizacijų
vykdomą socialinės apsaugos, sveikatos, aplinkos apsaugos, švietimo, kultūros
politikos ir mokslo nuostatas" (p. 9). G. Mažeikis (2006) teigia, kad „socialinė reklama yra tikslinė įtikinėjimo priemonė, skatinanti keisti socialines
nuostatas, elgesį, vertybes konkrečiu atveju". Anot V. Pruskaus (2003), „socialinė reklama - provokuojanti, šokiruojanti, emociškai sukrečianti reklama; tai
informacija, kurią valdžios atstovai skleidžia tarp gyventojų, siekdami tam
tikros elgsenos" (p. 23). R. Toleikienė, K. Karpinaitė (2008) socialinę reklamą apibrėžia kaip „vieną iš priemonių viešojo administravimo institucijoms
vykdyti socialinę politiką" (Toleikienė, Karpinaitė, 2008, p. 1). Vienas
labiausiai baigiamojo darbo tyrimo kontekstą atspindinčių socialinės reklamos
apibrėžimų pateikiamas Lietuvos Respublikos Socialinės tabako kontrolės
įstatyme, kur nurodoma, kad „socialinė reklama
- socialinės gerovės, t.y.
sveikos gyvensenos, sveikatos stiprinimo, ligų ir žalingų sveikatai įpročių
profilaktikos propagavimas bet kokiomis reklamos formomis ir priemonėmis
(Lietuvos Respublikos ... , 2003).
Darbo autorės nuomone,
susisteminus literatūroje pateikiamą socialinės reklamos interpretaciją, galima
teigti, kad socialinė reklama pirmiausia apibrėžiama kaip nekomercinė reklama,
kurios tikslas - stiprinti visuomeninę socialinę gerovę ir skleisti
sveikatinimo idėjas (sveika gyvensena, sveikatos stiprinimas, ligų ir žalingų
sveikatai įpročių profilaktika), atkreipti dėmesį į egzistuojančias visuomenėje
socialines problemas, vykdyti socialinę politiką. Socialinė reklama visuomenei
yra pateikiama nekomercinė forma apie valstybės, savivaldybių, viešųjų
institucijų ar visuomeninių organizacijų bei asmenų vykdomą socialinės
apsaugos, sveikatos, aplinkos apsaugos, švietimo, kultūros, mokslo ir panašią
politiką bei jos įgyvendinimo priemones.
Pagrindinis socialinės
reklamos tikslas - informuoti visuomenę apie tam tikras egzistuojančias problemas bei
paskatinti ją veikti, t.y. atlikti reklamoje inicijuojamą veiksmą, pavyzdžiui,
užsisegti saugos diržus, liautis smurtauti, atsisakyti žalingų įpročių ir pan.
(Toleikienė, Karpinaitė, 2008). Yra bent keli būdai, kuriais galima paveikti
žmonių elgesį, įsitikinimus, požiūrį, tačiau populiariausias - bandymas
apeliuoti į žmogaus emocijas, jausmus. Paprastai tai perteikiama per
šokiruojančius socialinių reklamų vaizdus. Pirmasis socialinės reklamos
pavyzdys buvo JAV visuomenės organizacijos Amerikos pilietinės asociacijos
socialinė reklama 1906 m., raginanti, kad nebūtų niokojamas Niagaros krioklys (Plessis, Brown, 2005, p. 9).
Daug Lietuvos mokslininkų savo publikacijose nurodo
šias svarbiausias socialinės reklamos
savybes:
-
socialinė reklama
pasižymi teisingumu; tai pasireiškia visų žinių, pateiktų reklaminiame plakate,
tikrumu (Čeikauskienė, 1997, p. 41-42);
-
socialinė reklama
yra planinga, t.y. visa reklaminė veikla yra planuojama, vertinamas reklaminės
veiklos efektyvumas (Čeikauskienė, 1997, p. 41-42);
-
socialinė reklama
turi pasiekti ne kurį nors individą, o tam tikrą visuomenės dalį, į kurią ji
yra orientuota (Pranulis ir kt., 2000, p. 295);
-
socialinei
reklamai būdingas viešumas, minėta reklama atvira visiems, kurie ja yra
suinteresuoti, kurie nori ir geba ją priimti bei suvokti; socialinė reklama
gali paveikti ir viešąją nuomonę (Žvirblis, 2000, p. 105);
Y. yemic ir kt. (2001) teigia,
socialinę reklamą galima skirstyti į tokias rūšis:
-
politinė reklama;
-
socialinių
priemonių reklama;
-
labdarystės
reklama (Raudonasis kryžius);
-
vyriausybės
reklama (parkų ir poilsio departamentai);
-
nekomercinių
organizacijų speciali reklama (muziejai, simfoniniai orkestrai);
-
asociacijų reklama
(Lietuvos visuomenės sveikatos asociacija).
Darbo autorės nuomone,
pagal aukščiau pateiktą klasifikaciją, labiausiai atitinkanti darbe nagrinėjama
socialinės reklamos sritis yra socialinių priemonių reklama (susijusi su
alkoholio, narkotikų vartojimo, rūkymo prevencija ir pan.) bei asociacijų
reklama, kuria siekiama pateikti neigiamas asociacijas gyventojams,
nesirūpinantiems savo sveikata, t.y. prevencines sveikatinimo programas
propaguojanti reklama (pavyzdžiui, rožinio kaspino reklama - kova su moterų
krūties vėžiu, arba melsvojo kaspino reklama - kova su vyrų prostatos vėžiu ir
pan.). Iš dalies darbe analizuojama socialinė reklama siejasi ir su labdarystės
reklama, pavyzdžiui, „Maisto banko" vykdomos socialinės reklamos akcijos,
kuriomis prašoma aukoti maisto nepasiturintiems žmonėms, ypatingai vaikams,
taip gerinant jų sveikatos būklę.
Išnagrinėjus Lietuvos
mokslininkų pateiktas sampratas, galima teigti, kad socialinės reklamos reikšmę
ir svarbą rodo jos atliekamos funkcijos (žr. 1 lent.). Darbo autorė pastebi,
lietuvių autorių moksliniuose darbuose socialinė reklama apima visas komercinės
reklamos funkcijas, jos tarpusavyje integruojasi, persipina. Socialinė reklama
daro įtaką jos vartotojams tik tada, jei ji atskleidžia paslaugos vartojamąsias
savybes, praneša gyventojams reikalingą ir naudingą informaciją apie vykdomas
prevencines sveikatinimo programas (informuoja), keičia visuomenės požiūrį į
esamus sveikatos apsaugos reiškinius (įtikinėja), ragina spręsti sveikatos
apsaugos problemas (skatina) bei nuolat primena klientams apie esamas arba
galimas sveikatos apsaugos problemas (primena).
1 lentelė
Socialinės reklamos funkcijos
pagal įvairius Lietuvos autorius
Funkcijos
|
Pagrindimas
|
Autorius
|
INFORMAVIMAS
|
Socialinė reklama
turtina gyventojų žinias, supažindina su mokslo ir technikos pasiekimais,
informuoja, auklėja, šviečia.
|
Čereška, 2004
|
Socialinė reklama
suteikia žmonėms informaciją apie jų socialines galimybes, apie sprendžiamos
socialinės problemos pasekmes.
|
Bakanauskas, 2004
|
|
ĮTIKINĖJIMAS
|
Socialinė reklama,
naudodama tam tikrus reklamos metodus (plakatus, šūkius, nemokamus atvirukus,
šiuolaikinį meną, kultūrinius renginius ir kt.) įtikinėja visuomenę keistis,
keičiant požiūrį į tam tikrus socialinius reiškinius.
|
Čereška, 2004; Učkorienė, 2008
|
SKATINIMAS
|
Skatinimo funkcija
ragina spręsti problemas: skatina saugoti aplinką, kovoti su netinkamais
reiškiniais, keistis, atsikratyti žalingų įpročių (narkotikų, alkoholio,
rūkymo) bei nesveiko gyvenimo būdo. Skatinimas atliekamas atvira forma
(raginama įsigyti prekes, pasitikrinti sveikatą), įsivaikinti, burtis pagal
bendrus interesus ir tikslus, sprendžiant socialines problemas) ir
netiesiogine forma (demonstruojami patrauklūs vaizdai, naudojami dėmesį
patraukiantys garsai ar siužetai, simpatingi reklamos žinutės herojai, kurie
kelia pasitikėjimą).
|
Bakanauskas, 2004;
Toleikienė,
Karpinaitė (2008)
|
PRIMINIMAS
|
Socialinė reklama
primena žmogui apie pamirštamus dalykus - vairuotojų nedrausmingumą keliuose,
pavojingą elgesį su gamta, požiūrį išsaugant architektūrą, istorinius
paminklus, pagarbą savo miestui, solidarumą valstybinėms ir savivaldybių
socialinėms tarnyboms, pagalbą seniems žmonėms ir pan.
|
Jokubauskas,
2003;
Toleikienė, Karpinaitė, 2008; Učkorienė, 2008
|
Šaltinis: sudaryta darbo
autorės
Pasak J. Vveinhardt ir L. Tamutienės (2005), socialinė reklama turi
atsakyti į klausimą, kaip ji atlieka savo funkcijas, tenkinant gyventojų
poreikius, juos formuojant, plečiant žinias apie šiandieninėje visuomenėje
egzistuojančias socialines problemas. Tuo tarpu rusų autoriai socialinės
reklamos funkcijas apibrėžia taip (yejuic ir kt., 2001):
1.
Pastovių elgesio
normų formavimas - antialkoholinė propaganda, rūkymo atsisakymas, kitų
sveikatos elgesio elementų propagavimas; piliečių susibūrimas pagal bendrus
interesus ir tikslus, sprendžiant socialines problemas, pavyzdžiui, sergančiųjų
įvairiomis ligomis asociacijos, klubai ir pan.
2.
Teigiamų
socialinio elgesio stereotipų, aprūpinančių pilietinės visuomenės pagrindus,
formavimas, pavyzdžiui, požiūris išsaugant medinę architektūrą, istorinius
paminklus.
3.
Valstybių ir
savivaldybių socialinių tarnybų teigiamo įvaizdžio sudarymas, pavyzdžiui,
„Motinystė ir vaikystė"; pagarbių santykių moterims, nusprendusioms tapti
motinomis, formavimas; vaikų apsauga nuo smurto; kova su valkatavimu.
4.
Valdžios
visuomeninių ir verslo organų susijungimas sprendžiant socialines problemas,
pavyzdžiui, „Mylimiausias miestas"; elgesio stereotipų, vienijančių ne tik
miesto gyventojus sprendžiant miesto problemas, bet ir prisidėjusių prie
ypatingos atmosferos, jungiančios dvasines, istorines ir kultūrines vertybes,
formavimas.
5. „Grįžtamojo ryšio" tarp valdžios ir žmonių formavimas,
pavyzdžiui, pagalba seniems žmonėms, pensininkams, ryšių tarp kartų
suderinimas.
Taigi, išnagrinėjus tiek
lietuvių, tiek užsienio autorių nuomones, darbo autorė teigia, kad socialinės
reklamos funkcijos yra orientuotos į socialinio elgesio stereotipų keitimą ar
formavimą, siekį pakeisti gyventojų ar visuomenės elgesį socialiai norima
linkme, bet naudojant tas pačias priemones ir technikas, kaip ir komercinės
reklamos atveju.
Susisteminus informaciją,
pateiktą apie socialinę reklamą, ją galima apibrėžti taip: socialinė reklama
yra informacijos sklaida siekiant stiprinti, propaguoti socialinę gerovę,
vykdyti socialinę politiką ar atkreipti visuomenės dėmesį į socialines
problemas ir pakeisti jos elgseną socialiai pageidautina linkme, naudojant tas
pačias priemones bei technikas, kaip ir komercinėje reklamoje. Apibendrinant
šiame skyrelyje išsakytus teiginius, galima akcentuoti, kad socialinė reklama
apima platų spektrą aktualių šiandieninės visuomenės problemų. Socialinė
reklama tiek moksliniame lygmenyje, tiek norminiuose dokumentuose įvardijama
kaip kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji priemonė. Pagrindinės socialinės
reklamos funkcijos yra informuoti, įtikinėti, skatinti ir priminti visuomenei
apie aktualias socialines problemas. Tačiau vis dėl to egzistuoja ir tam tikri
skirtumai tarp socialinės ir komercinės reklamos.
1.1.2.
Skirtumų tarp socialinės ir komercinės reklamos analizė
Dirbant rinkos ekonomikos
sąlygomis, kai konkurencija yra svarbiausia žmonių veiklos progreso varomoji
jėga, visi verslo dalyviai yra priversti įdėmiau susipažinti su reklamos
pagrindais ir juos taikyti kasdieninėje veikloje. Reklama apima beveik visas
žmogaus veiklos sritis, jos veikla yra labai plati. Didžiausias dėmesys
mokslinėje literatūroje skiriamas komercinei reklamai, kuri padeda realizuoti
pagamintą, gaminamą ar būsimą produktą - prekę, paslaugą, idėją, tačiau
nagrinėjamos ir kitos reklamos rūšys. Kaip jau buvo minėta, reklama, kurią kaip
poveikio priemonę naudoja valstybė, viešosios institucijos ar visuomeninės
organizacijos, siekdamos viešosios politikos ar socialinės politikos
įgyvendinimo tikslų, yra vadinama socialinė reklama. Tačiau socialinės reklamos
teorinė samprata ir mokslas apie socialinę reklamą kilo iš teorinės komercinės
reklamos sampratos, todėl būtina palyginti socialinės bei komercinės reklamos
teorijas, rasti jų skirtumus ir panašumus.
„Reklama - tai užsakovo apmokamas neasmeniškas informacijos apie prekes, paslaugas
ir idėjas skleidimas pasirinktai auditorijai, siekiant užsakovo numatytų
tikslų" (Pajuodis, 2002, p. 279). P.Š. Vorobėjus (2004) teigia, kad „reklama - tai informacijos priemonių kryptingas naudojimas, apimanti tokią
veiklą, kuri leidžia žodžiu ar vizualinių priemonių pagalba informuoti
gyventojus apie organizaciją, taip pat apie jos siūlomas prekes, paslaugas ar
idėjas, skatinti pirkimą ar vartojimą. Reklama remiasi rinkos tyrimais ir
jungia: gaminamos produkcijos, teikiamų paslaugų, parduodamų prekių, pačios
organizacijos reklamavimą bei kitas priemones, nukreiptas į apimčių didinimą ar
paklausos skatinimą" (p. 17). Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme
pateikiamas toks šios sąvokos apibrėžimas: „reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija,
susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti
įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto
įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą" (Lietuvos
Respublikos..., 2000). Apibendrinant pateiktus komercinės reklamos apibrėžimus,
galima daryti išvadą, kad komercinė reklama yra kuriama ir parduodama tam, kad
vartotojas būtų skatinamas pirkti reklamuojamą prekę ar paslaugą, t.y. imtis
veiksmų.
Tuo tarpu socialine
reklama yra siekiama pakeisti žmonių požiūrį į egzistuojančias problemas,
nelikti joms abejingais. Ji turi priversti žmogų mąstyti, paveikti jų pasąmonę
bei jausmus taip, kad žmonės fiksuotų aktualias problemas ir imtųsi atitinkamų
veiksmų sprendžiant jas (Jokubauskas, 2003). Pasak B. Gruževskio (2002), žmogus
turi turėti galimybę naudotis tokiomis socialinės vertybėmis, į kurias
dažniausiai yra nukreipta socialinė reklama: įgyti žinių; aprūpinti ištekliais
normaliam gyvenimui; ilgai ir sveikai gyventi. Socialinė reklama yra daug
sudėtingesnė nei komercinė, nes socialinės reklamos tikslas - visuomenės gerovė
bei jos narių geresnė gyvenimo kokybė, tuo tarpu komercinės reklamos tikslas -
pelnas (MacFadyen, Stead, Hastings, 1999).
Darbo autorės nuomone,
socialine reklama norima spręsti socialines problemas ilgalaikėje perspektyvoje
ir siekti, kad jos nepasikartotų, kad būtų sukurtos naujos socialinės vertybės.
Taigi, svarbiausias socialinės reklamos vaidmuo ir skirtumas nuo komercinės
reklamos yra priversti žmones susimąstyti ar nuolatos mąstyti apie supančias
įvairias gyvenimo problemas ir pasiūlyti būdus, kaip tas problemas spręsti.
D. Jokubauskas (2003)
pateikia tokius pagrindinius komercinės ir nekomercinės (socialinės) reklamos
bruožus (žr. 2 lent.).
Darbo autorė pastebi, kad
komercinė reklama yra orientuota į parduodamas prekes ar paslaugas, o socialinė
reklama - į žmogaus moralę, elgesį. Pagrindinis komercinės reklamos tikslas yra
pelno siekimas, o socialinės - individo ar visuomenės elgesio kaita socialiai
norima linkme. Tikslinė grupė komercinės reklamos atveju yra ta, kuri perka
organizacijos kuriamas prekes ar paslaugas, konkurentai - tie, kurie gamina tas
pačias ar panašias prekes ir paslaugas. Tuo tarpu socialinės reklamos tikslinė
grupė - ta, kur socialinė problema yra didžiausia, o konkurentai - esamas netinkamas
individo ar visuomenės elgesys.
2 lentelė
Pagrindiniai socialinės
ir komercinės reklamos skirtumai
Komercinė reklama
|
Nekomercinė (socialinė)
reklama
|
1. Pirkėjų srautų didinimas.
|
1.
Pirkėjų, norinčių gauti
smulkesnę informaciją, skatinimas.
|
2. Lojalumo skatinimas tam tikram prekės ženklui.
|
2. Socialinių problemų populiarinimas.
|
3. Vartotojiškų tendencijų keitimas.
|
3. Elgesio modulių pakeitimas.
|
4. Prekių paklausos didinimas.
|
4. Politinių pažiūrų aiškinimas.
|
5. Pasakojimas apie prekių savybes ir kokybę. Prekės
įvaizdžio gerinimas.
|
5. Teigiamos visuomenės nuomonės sukūrimas tam tikru
klausimu.
|
6. Visuomenės informavimas apie prekę.
|
6. Visuomenės informavimas apie naują socialinę
srovę (judėjimą).
|
7. Priminimas visuomenei apie brangaus pirkimo
laiką.
|
7.
Priminimas žmonėms apie
dar vieno aukojimo
nekomerciniams tikslams būtinybę.
|
Šaltinis: sudaryta darbo
autorės pagal Jokubauskas D., 2003; Kotier ir kt., 2003
Taigi, apibendrinant
komercinės ir socialinės reklamos sampratas, galima teigti, kad socialinė
reklama yra panaši į komercinę reklamą tuo aspektu, kad tai yra rašytinė ir
vaizdinė informacija, tačiau palyginus komercinės ir socialinės reklamos
bruožus nustatyta, kad jos yra orientuotos į skirtingus tikslus. Socialinė
reklama yra specifinė ir nukreipta į žmonių emocijas, siekia paveikti jų
jausmus, priversti susimąstyti dėl vadinamųjų bendrųjų klausimų, atkreipti
dėmesį į aktualius socialinius klausimus, o komercinė reklama yra orientuota į
organizacijos pelno didinimą.
1.1.3.
Socialinės reklamos kūrimo procesas ir naudos gavėjai
Kuriant veiksmingą bei
efektyvią socialinę reklamą, naudojami tie patys įrankiai, kaip ir kuriant
komercinę reklamą: atliekamas vartotojų tyrimas, rinkos analizė, rinkos
segmentacija, strategijos parengimas ir pan.
Prieš pradedant kurti
socialinę reklamą pirmiausia reikia identifikuoti socialinę problemą, į kurią bus atkreiptinas visuomenės ar tikslinės grupės dėmesys. Tam
tikslui turi būti atliekami sociologiniai tyrimai, nustatyti problemos mastai
ir kt. (Weinreich, 1999). Taigi, šiame etape išsiaiškinama, kas sukėlė
socialinę problemą, kaip ir kokiose socialinėse grupėse (tikslinėse grupėse) ji
plinta, kokie veiksmai buvo arba yra daromi, siekiant išspręsti šią problemą ir
pan. Pagal N. K. Weinreich (1999), socialinės reklamos procesas susideda iš
penkių etapų: 1. Planavimo etapo metu atliekama rinkos segmentacija, apibrėžiama tikslinė grupė ir jos
ypatumai, nustatomos visuomeninės grupės, kurios gali daryti įtaką tikslinių
grupių nariams, analizuojama, kokiomis priemonėmis ir kaip sudominti bei
paveikti tikslinės grupės narius,
susisteminami atliktų tyrimų duomenys,
statistinė informacija, išskiriami pagrindiniai socialinės problemos ir
jos aplinkos aspektai. Tuomet
pradedama kurti reklamos
strategija, kurioje numatomi tikslai, uždaviniai, išskiriamos konkrečios
veiklos, kaip bus siekiama užsibrėžto tikslo.
2.
Žinių kūrimo ir
plėtojimo etape kuriama socialinė
reklama, pasirenkama, kokiais kanalais ji bus perduota tikslinei grupei
(pavyzdžiui, spauda, televizija, lauko stendais ir pan.), kokiu dažnumu ji bus
transliuojama ir kt.
3.
Sukurtos
socialinės reklamos testavimo etape naudojami tie patys tyrimo metodai kaip ir komercinėje rinkodaroje -
grupinė diskusija, tikslinės grupės kiekybinis tyrimas, eksperimentas ir t.t.
4.
Įgyvendinimo etape
sukurta socialinė reklama
yra transliuojama pasirinktais kanalais iš anksto suplanuotu laiku.
5.
Įvertinimo ir
grįžtamojo ryšio etape vyksta
socialinės reklamos įvertinimas, pakartotinai atliekami tyrimai, probleminės
situacijos analizė.
Nauda iš socialinės reklamos gali būti dvejopa - tiesioginė ir
netiesioginė. Pagrindiniai socialinės reklamos naudos gavėjai nurodyti schemoje
(žr. 1 pav.).
Visuomeninė,
kiekvienas asmuo
Tiesioginė nauda
Komercinės įmonės
![]() |
Savivaldybė
Socialinės reklamos naudos gavėjai
Reklamos agentūros
Netiesioginė nauda
Viešojo adm inistravimo
institucijos
Verslo subjektai
1 pav. Socialinės reklamos
naudos gavėjai
Šaltinis: sudaryta darbo
autorės pagal Vorobėjus P. Š., 2004.
Galima teigti, kad tiesioginę naudą iš socialinės reklamos gauna
visuomenė ir kiekvienas asmuo (individas). Pagerėjus visuomenės ar atskirų
asmenų gyvenimo sąlygoms, t.y. išsprendus arba sumažinus socialinę problemą,
netiesioginę naudą gauna savivaldybė bei valstybė ir viešojo administravimo
institucijos, nes joms reikia skirti mažiau lėšų socialinių problemų sprendimų ar
jų pasekmių likvidavimui bei sprendimui.
Verslo subjektai, t.y.
komercinės organizacijos, remdamos socialinę reklamą, taip pat gauna
netiesioginę naudą, nes yra populiarinamas jų vardas, o reklamos agentūros,
kurdamos socialinės reklamos kampanijas, gauna tiesioginę naudą - pajamas arba
netiesioginę naudą - vardo populiarinimą.
Taigi, socialinės
reklamos kūrimo proceso etapai yra panašūs į komercinės reklamos kūrimo etapus:
planavimo, žinių kūrimo ir plėtojimo, testavimo, įgyvendinimo bei įvertinimo ir
grįžtamojo ryšio. O socialinės reklamos nauda yra dvejopa - tiesioginė
visuomenei ir netiesioginė valstybei, savivaldybei, viešojo administravimo
institucijai arba verslo subjektui.
1.1.4.
Socialinės reklamos poveikio ypatumai
Nors poveikio sąvoka įvairių mokslų bei veiklos sričių yra
interpretuojama skirtingai, reklamos mokslo ir praktinės veiklos požiūriu
poveikio reiškinys yra kone svarbiausias reklamos vertę rinkoje nusakantis
elementas. Užsienio mokslininkų literatūroje teigiama, kad socialinės reklamos poveikis skirstomas pagal du kriterijus - laiką ir visuomenės lygį (MacFadyen,
Stead,
Hastings, 1999)
(žr. 2 pav.).
|
Mikro (individas)
|
Mezo
(grupė, organizacija)
|
Makro (visuomenė)
|
Trumpalaikis poveikis
|
Elgesio pasikeitimas
|
Normų, administraciniai pasikeitimai
|
Politikos pasikeitimas
|
Ilgalaikis
poveikis
|
Gyvenimo būdo pasikeitimas
|
Organizacinis pasikeitimas
|
„ Socialinė-kultūrinė evoliucija"
|
2 pav. Socialinės reklamos
poveikis
Šaltinis: sudaryta darbo
autorės pagal MacFadyen, Stead, Hastings, 1999
Analizuojant socialinės reklamos poveikį pagal visuomenės lygmens
kriterijų, išskiriami trys galimi poveikio variantai, priklausomai nuo to,
kokiame lygmenyje įvyko socialinis pokytis. Mikro lygmens pokytis yra tada, kai
socialinė reklama ir (ar) kitos poveikio priemonės pasiekia tam tikrą individą,
jis pakeičia savo mąstymą ar elgesį tam tikroje probleminėje situacijoje. Mezo
lygmens pokytis įvardijamas, kai socialinė reklama paveikia tam tikrą
visuomenės grupę ar organizaciją, makro lygmens - poveikis, kuris pasiekia visą
visuomenę. Socialinės reklamos poveikis, be visuomenės lygmens kriterijaus,
gali būti analizuojamas ir laiko atžvilgiu. Pagal šį kriterijų, poveikis gali
būti ilgalaikis ir trumpalaikis.
Tam, kad socialinės reklamos poveikis būtų atskleistas teoriniame
kontekste, būtina išsamiai išanalizuoti poveikį vartotojui, t.y. minėtąjį mikro
lygmenį. Žinomiausias reklamos poveikio pakopų modelis (kai reklama vartotoją
sudomina) vadinamas AIDA: Attention -atkreipti dėmesį; Interest - išlaikyti susidomėjimą; Desire - sužadinti norą; Action - sukelti veiksmą (žr. 3 pav.).
Dėmesys (Attention)
Susidomėjimas (Interest)
Noras (Desire)
Veiksmas (Action)

dovanų, naudoti kitas
pardavimų skatinimo technikas, sukelti emocijas, pabrėžiant siūlomos
paslaugos/produkto svarbą vartotojui, jo šeimai, artimųjų ratui, sveikatai,
finansinei gerovei ir pan. (Ambler, 2000, p. 300).
Dalis reklamos poveikio
teorijų ir tyrimų sutelkia dėmesį į emocinį reklamos turinį ir galimybes
reklama stimuliuoti vartotojo jausmus. Ankstyvasis emocinio poveikio modelis parodo, kad informacijos apmąstymas sukelia jausmus, šie suformuoja
arba pakeičia požiūrį į tam tikrą prekę, ir taip galutiniame etape atsiranda
(yra sukuriamas) noras įsigyti produktą/paslaugą (Gordon, 2006). Šiuolaikinės
emocinio poveikio teorijos pateikia nuomonę, kad jausmai gali paveikti
vartotoją anksčiau nei mintys, nuo jausmų prasideda požiūrio formavimasis,
kuris galiausiai veda į veiksmą (žr. 4 pav.).
Jausmai
Sąmoningas mąstymas
Požiūris
Sprendimas
![]() |
Galima daryti išvadą, kad AIDA poveikio modelis gali būti puikiai
pritaikomas socialinės reklamos atveju.
Dažniausiai socialinės
reklamos užsakovai yra nevyriausybinės organizacijos ar valstybės institucijos,
globojančios vaikus, kovojančios su žiauriu elgesiu (prieš žmones ir gyvūnus),
nesaugiu vairavimu, narkotikų ir alkoholio priklausomybėmis, renkančios aukas
nuo katastrofų nukentėjusioms šalims, ginančios žmonių teises organizacijos ir
pan. Nors tyrimai rodo, kad šokiruojančios reklamos naudojimą socialinėje
srityje vartotojai priima tolerantiškiau, nei komercinių reklamų atveju, tačiau
ne visada šoką sukelianti socialinė reklama būna veiksminga (Paškevičiūtė,
2002). Kad turėtų poveikį vartotojui, šokiruojanti socialinė reklama privalo:
S tikroviškus vaizdus pateikti netikėta forma, naudoti informaciją iš patikimų
šaltinių ir
kalbėti apie realiai
egzistuojančias problemas, taip sukeliant vartotojų emocijas; S aiškiai išreikšti
socialinę žinią: su kokia problema ji kovoja ir kokį efektyvų jos sprendimą
siūlo - priversti vartotoją mąstyti apie socialinę problemą; S įtikinti žmones, kad jie pasirenka patys ir kad šis pasirinkimas yra
vienintelis teisingas -
taip suformuojant vartotojo požiūrį į socialinę problemą; S naudoti informaciją iš patikimų šaltinių ir kalbėti apie realiai
egzistuojančias problemas; S paveikti vartotoją, o ne versti elgtis, taip priverčiant vartotoją pačiam apsispręsti
(Paškevičiūtė, 2002).
Minėti aspektai atspindi
emocinio poveikio modelio dedamąsias - emocijas, mąstymą, požiūrio suformavimą
ir paties vartotojo apsisprendimą veikti, pavyzdžiui, sudalyvauti prevencinėje
sveikatinimo programoje, t.y. pasitikrinti sveikatą.
Apibendrinant reikia
teigti, kad mokslinėje literatūroje skiriami du pagrindiniai reklamos poveikio
vartotojui modeliai — AIDA ir emocinis, gali būti pritaikomi socialinės
reklamos poveikio kontekste. Vertinant socialinės reklamos poveikį AIDA modelis
pasireiškia pateikiant šokiruojančius socialinės reklamos vaizdus, kuriais
siekiama atkreipti dėmesį, nustebinti ir sukrėsti visuomenę, paveikti vartotojų
nuomonę ir nulemti jų norą vienaip ar kitaip elgtis bei patraukti žiniasklaidos
dėmesį. Emocinio poveikio modelis naudojamas socialinėje reklamoje tuomet, kai
socialinė reklama pateikiama vartotojui netikėta forma (sužadinamos emocijos),
nurodoma su kokia socialine problema kovojama ir koks efektyvus sprendimas
siūlomas (priverčia vartotoją mąstyti), įtikinama, kad tai yra vienintelis
teisingas sprendimas (suformuojamas požiūris) ir paveikiamas vartotojas veikti
(apsisprendžia). Tačiau tam, kad būtų įgalinama socialinė reklama, būtina
suformuoti jos tikslus — programas, pagal kurių pobūdį (pvz. prevenciją)
apibrėžiamos problemos ir jų šalinimo arba mažinimo uždaviniai.
Kas darbo autorius?
AtsakytiPanaikinti