CAPM modelio testavimui bus naudojamos 20 Lietuvos firmų akcijos

Lietuvos nacionalinėje vertybinių popierių biržoje (NVPB) kiekvieną dieną yra prekiaujama Lietuvos firmų akcijomis. Nacionalinė vertybinių popierių birža - tai įmonė besiverčianti vertybinių popierių biržos veikla. Ši veikla sudaro sąlygas susitikti asmenims, ketinantiems pirkti, parduoti ar kitaip perleisti vertybinius popierius, kurie patvirtina dalyvavimą akciniame kapitale, bei suteikia teisę gauti dividendų, palūkanų ar kitų pajamų. Biržą galima apibrėžti ir kaip gerai organizuotą vertybinių popierių rinką, kur koncentruojasi šių popierių paklausa ir pasiūla .

CAPM modelio testavimui bus naudojamos 20 Lietuvos firmų akcijos, kuriomis buvo prekiauta 2000 ir 2004 metais Lietuvos nacionalinėje vertybinių popierių biržoje. Šių vertybinių popierių sąrašai pateikti 1 priede.

Investavimo periodu (jo pasirinkimas bus aptariamas vėliau) pasirenkami treji metai. Turint vertybinių popierių statistinius duomenis, kuriuose fiksuojamos n +1 dienos akcijos paskutinė dienos kaina, galima apskaičiuoti šių akcijų pelno normas pagal formulę:

X_M - X,    .   —                                                                                    (2.1)

X,

čia r_t - akcijos i-tosios dienos pelno norma, X_i - akcijos kaina i-tąją dieną, X_i+₁ - akcijos kaina i+1-ąją dieną, n - prekybos akcijomis dienų skaičius per metus. Suskaičiavus visų metų dienos pelno normas, galima rasti dienos pelno normos vidurkį per mėnesį. Norint apskaičiuoti tam tikros akcijos mėnesio pelno normą, akcijos vidutinė dienos pelno norma dauginama iš 21 - toks yra apytikslis darbo dienų skaičius per mėnesį. Taip pat galima būtų naudoti tikrąjį dienų skaičių per mėnesį - 30 ar 31 dienas. Tačiau empiriniais tyrimais yra įrodyta, kad geriau imti darbo dienų skaičių.

Konkrečios akcijos pelno norma parodo, kiek uždirbsime į šią akciją investavę 1 litą. Suskaičiavus visų akcijų pelno normas kiekviename periode, gaunami statistiniai duomenys, kuriais remiantis galima sudaryti vertybinių popierių portfelį.

Skaičiavimuose naudojami tokie indeksai: LITIN, LITIN-G, LITIN-10. Indekso reikšmė pakeičia rinkos portfelio reikšmę. Iš tikrųjų rinkos portfelį turėtų sudaryti visos akcijos tokia procentine dalimi, kokia yra įmonės kapitalizacija. Tačiau praktiškai suformuoti tokį portfelį yra neįmanoma. Todėl CAPM modeliui testuoti naudojami rinkos portfelio pakaitalai. Darbe naudojamų indeksų sudėtinės dalys pateiktos 2 priede.

Indeksų pelno normoms skaičiuoti naudojama ta pati (2.1) formulė kaip ir akcijų pelno normoms, tik čia X_t - indekso reikšmė i-tąją dieną, o X_t+1 - indekso reikšmė i+1-ąją dieną.

2.2. TESTAVIMAS

Šiame darbe CAPM modeliui testuoti imamas trijų metų periodas. Užsienio mokslininkų darbuose dažnai naudojamas penkerių metų periodas. Lietuvos firmų akcijų duomenims toks periodas nėra tinkamas, nes 1998 bei 1999 metais, kol Lietuvos akcijų rinka dar nebuvo nusistovėjusi, akcijų kainos savaitės bėgyje mažai kito. Nuo investavimo periodo pasirinkimo priklauso koeficiento beta įvertis.

Testavimui atlikti, reikia sudaryti akcijų portfelį, kurį tirsime. Remiantis regresinės analizės metodais, atlikus skaičiavimus, gauti rezultatai lyginami su teoriniu CAPM modeliu. Taip nustatomas teorijos ir praktikos atitikimas arba neatitikimas.

CAPM modelio testavimui naudojamos Lietuvos firmų akcijos, tačiau tik tos, kuriomis buvo pradėta prekiauti nuo 2000 metų, tam, kad būtų galima palyginti 3 skirtingus investavimo periodus (2000-2002, 2001-2003, 2002-2004 metų laikotarpius). Tokių akcijų yra 20: AB „Ekranas", AB „Pieno žvaigždės", AB „Rokiškio sūris", AB „Snaigė", AB „Utenos trikotažas", AB „Vilniaus Vingis", AB „Anykščių vynas", AB „Bankas Snoras", AB „Grigiškės", AB „Lietuvos dujos", AB „Linas", AB „Mažeikių nafta", AB „Šiaulių bankas", AB „Panevėžio statybos trestas", AB „Stumbras", AB „Žemaitijos pienas", AB „Ūkio bankas", AB „Lietuvos telekomas", AB „Alita", AB „Klaipėdos baldai".

Testavimui palengvinti ir tam, kad jį būtų galima atlikti greičiau sukurta programa, kurią naudodamas vartotojas gali pats sudaryti norimų akcijų portfelį, pasirinkti periodą, indeksą ir gauti rezultatus - akcijos ar portfelio alfa ir beta koeficientus, vertybinių popierių rinkos tiesę, regresinės statistikos analizės rezultatus. Tačiau programa neanalizuoja gautų rezultatų - tai turi daryti pats programos vartotojas.