Duomenų bazėmis paremta technologija, failinio saugojimo

Atlikus analizę, paaiškėjo, kad visas sistemos funkcijas ir jai keliamus uždavinius galima išskaidyti į 4 pagrindines grupes:

■       Dokumentų saugojimas

■       Dokumentų paieška

■       Saugaus darbo užtikrinimas

■       Organizacijos privatumo užtikrinimas

Dokumentų saugojimas iškelia tokias problemas kaip dokumentų saugojimo technologija, taip pat metaduomenų įvedimo problema, saugumo žymių realizavimas. Organizacija gali turėti labai daug duomenų, taigi reikia parinkti efektyvią ir tinkamą dokumentų saugojimo technologiją. Tai galėtų būti duomenų bazėmis paremta technologija, failinio saugojimo technologija ar šių metodų apjungimas. Tinkamiausias būdas saugoti dokumentus - naudoti duomenų bazes. Jos užtikrina didesnį saugumą, galima vartoti sudėtingesnį informacijos struktūrizavimą, paprasčiau išsaugoti papildomus duomenis, paprastesnė ir efektyvesnė paieška, saugumo žymių priskyrimas. Analizė parodė, kad metaduomenų įvedimas negali būti pilnai automatizuotas. Kai kurie duomenys turi būti įvesti vartotojo, nes neįmanoma automatizuoti kai kurių duomenų apie dokumentą įvedimą (pvz.: komentarų, raktinių žodžių, saugumo žymių) . Tuo būdu atsiranda žmogiškasis faktorius, kuris lemia tai, kad žmogus gali suklysti arba sąmojingai įvesti klaidingą ar ne visą informaciją. Sistema turi užtikrinti dokumentų apsaugą. Tai pakankamai sudėtingas uždavinys. Užtikrinant saugumą, taip pat dalyvauja žmogus, kas apsunkina saugumo užtikrinimą.

Dokumentų paieškai efektyviai atlikti reikalingi metaduomenys apie kiekvieną dokumentą sistemoje. Metaduomenyse saugoma visa reikalinga paieškai informacija (pvz.: dokumento pavadinimas, raktiniai žodžiai, autorius, redagavimo data ir pan.). Kuo daugiau turima metaduomenų apie dokumentą, tuo efektyvesnė paieška. Organizacija prieš sistemos įdiegimą jau turi sukaupusi didelius dokumentų kiekius. Dažniausiai šie dokumentai yra svarbūs, tad jų prarasti negalima. Įtraukus į sistemą šiuos dokumentus, galima jais pilnai operuoti: saugoti, modifikuoti, atlikti paiešką, priskirti saugumo žymes bei atlikti kitas operacijas. Šių dokumentų įtraukimas į sistemą yra pakankamai sudėtingas. Reikalinga šių dokumentų indeksacija, dokumentų metaduomenų įvedimas. Kaip jau paminėta šiame skyriuje, ne visus metaduomenis galima įvesti automatiškai. Iš to seka, kad ir esamų duomenų įtraukimas į sistemą negali būti automatizuotas. Dokumentų paieška turi būti vykdoma pagal vartotojo užklausoje nurodytus kriterijus. Efektyviai dokumentui paieškai reikia naudoti kiek galima daugiau užklausos parametrų, tad vartotojui turi būti suteikta galimybė įvesti šiuos parametrus.

Problematiška saugiai realizuoti virtualios organizacijos struktūrą. Norint saugiai dirbti su virtualios organizacijos dokumentais, reikia užtikrinti saugų jų perdavimą kompiuteriniais tinklais. Internetu keliaujantys dokumentai gali būti pagrobti, jų turinys gali būti pakeistas, metaduomenys sugadinti. Tokiu atveju organizacija gali prarasti svarbius dokumentus, dokumentuose saugoma informacija gali būti klaidinga, informacija gali pakliūti tiems asmenims, kurie neturi teisės naudotis ta informacija. To reikia išvengti, todėl privaloma naudoti kriptografiją, kuri užtikrintų saugų dokumentų perdavimą kompiuteriniais tinklais. Tai galėtų būti SSL (Secure Sockets Layer), TSL (Transport Layer Security) kodavimo protokolai.

Kiekviena organizacija turi saugumo politiką. Tai reiškia, kad pagal organizacijos saugumo politiką tam tikriems dokumentams reikia nustatyti atitinkamas saugumo žymes. Saugi virtualios organizacijos dokumentų valdymo sistema turėtų palikti kuo mažiau erdvės vartotojų klaidoms realizuojant saugumo politiką. Reali saugumo politika turi kuo daugiau atitikti teorinę saugumo politiką, dokumentų saugumo žymės ir vartotojų teisės turi būti tokios, kaip numatyta organizacijos saugumo politikoje. Kuo daugiau žmonių turi teises nustatyti ir keisti saugumo žymes, tuo sunkiau valdyti ir kontroliuoti teisingą saugumo politikos vykdymą. Reikia paskirti vartotoj ą(-us), kurie kontroliuotų dokumentų, procesų, vartotojų saugumo žymes. Tokius vartotojus turėtų turėti kiekviena virtualios organizacijos dalyvė.

Neįmanoma kompiuterizuoti visos organizacijos veiklos. Vartotojas gali neapdairiai atsispausdinti dokumentą, panaudojus jį palikti nesaugioje, kitiems prieinamoje vietoje. Organizacijos, norėdamos užtikrinti visapusį informacijos saugumą, turėtų instruktuoti savo personalą saugumo politikos bei užtikrinimo klausimais.

Organizacijos privatumas - tai svarbios informacijos turėjimas, kuri negali būti atskleista kitoms virtualios organizacijos dalyvėms. Analitinėje dalyje buvo pažymėta, kad virtualios organizacijos dokumentų valdymo sistema - tai atskirų organizacijų dokumentų valdymo sistemų apjungimas į vieną bendrą. Virtualios organizacijos dokumentų valdymo sistema privalo turėti priemones, kurios leistų atskirti kiekvienos organizacijos dokumentų valdymo sistemą nuo virtualios organizacijos sistemos. Visus dokumentus pagal priklausomumą galima suskirstyti į 3 grupes: priklausančius tik atskirai organizacijai; priklausančius virtualiai organizacijai; priklausančius daliai organizacijų.

3. Projekto dalis

3.1 Techninė užduotis

Pagal  analizės dalyje išnagrinėtus ir apibrėžtus vartotojų reikalavimus numatoma
realizuoti sistemą, kurį vykdytų tokius pagrindinius uždavinius:

■       Saugoti virtualios organizacijos dokumentus sistemoje

■       Indeksuoti dokumentus

■       Administruoti sistemos vartotojus

■       Apsaugoti dokumentus nuo nesankcionuoto priėjimo

■       Užtikrinti atskiros organizacijos dokumentų privatumą

■       Valdyti dokumentų srautus

■       Dokumentų šablonų naudojimas

Bus realizuojamas centralizuotos sistemos modelis (2 pav.). Numatoma realizuoti vartotojo sąsają per interneto naršyklę. Bus naudojamas Apache web serveris, Oracle 8.1 duomenų bazių serveris, PHP tinklinio programavimo kalba.

3.2 Sistemos projektas

3.2.1 Vartotojų panaudojimo atvejų modelis

Sistemos vartotojai gali atlikti sistemoje tam tikrus veiksmus. Šiems veiksmams

apibrėžti sudaromas vartotojų panaudojimo atvejų modelis (16 pav.).

16 pav. „Vartotojų panaudojimo atvejų modelis"

Kiekvieną panaudojimo atvejį reikia specifikuoti (aprašyti). Jie gali būti specifikuoti šiais būdais:

•    įvykių sekomis:

-        neformaliu tekstu,

-        struktūrizuotu tekstu,

-        pseudokodu;

•            viena ar daugiau veiklos diagramų;

•            būsenų diagrama;

•            daugeliu sekų diagramų.

Šiame darbe panaudojimo atvejai specifikuojami panaudojant struktūrizuotą tekstą. Panaudojimo atvejis: Dokumentų saugojimas

Įvykių srautas:

1  žingsnis. Vartotojas per meniu pasirenka komandą saugoti dokumentą sistemoje

2  žingsnis. Vartotojas nurodo, koks dokumentas bus saugomas

3  žingsnis. Tikrinama, ar tai naujas dokumentas, ar jau esamas sistemoje.

4  žingsnis. Tikrinamos vartotojo teisės. Jei vartotojas turi teisę išsaugoti dokumentą,

einama prie sekančio žingsnio, jei ne, panaudojimo atvejis baigiamas

5 žingsnis. Vartotojas nustato dokumento saugumo žymes (tas, kurias jis gali nustatyti

pagal savo teises)

6 žingsnis. Vartotojas įveda metaduomenis apie dokumentą: komentarus, raktinius

žodžius, dokumento pavadinimą, dokumento autorių (jei tai naujas dokumentas)

7  žingsnis. Vartotojas patvirtina įvestus metaduomenis

8  žingsnis. Vartotojas patvirtina komandą saugoti dokumentą sistemoje.

9  žingsnis.  Sistema įveda likusius metaduomenis apie dokumentą: dokumento sukūrimo

datą, paskutinio redagavimo datą, paskutinio jį redagavusio vartotojo vardą ir pavardę, dokumento autorių.

10 žingsnis. Sistema nustato tas dokumento saugumo žymes, kurias neturi teisės nustatyti vartotojas

11 žingsnis. Sistema įrašo dokumentą ir dokumento metaduomenis į duomenų bazę

12 žingsnis. Sistema įrašo į įvykių žurnalą įvykį apie dokumento saugojimą sistemoje

Panaudojimo atvejis: Dokumentų paieška

Įvykių srautas:

1  žingsnis. Vartotojas per meniu pasirenka komandą ieškoti dokumento(-ų) sistemoje

2  žingsnis. Vartotojas įveda parametrus, pagal kuriuos bus ieškomas dokumentas.

3  žingsnis. Vartotojas patvirtina įvestus paieškos parametrus.

4  žingsnis. Sistema pradeda vykdyti paiešką

5  žingsnis. Ieškoma dokumentų pagal turimus metaduomenis apie dokumentus. Jei

vartotojas ieško informacijos tekstinio pobūdžio dokumentuose, apimamas panaudojimo atvejis Dokumentų indeksacija

6 žingsnis.  Sudaromas rastų dokumentų sąrašas

7 žingsnis. Tikrinamos vartotojo teisės kiekvienam dokumentui. Jei vartotojas turi teisę

peržiūrėti dokumentą, dokumentas įtraukiamas į paieškos rezultatus

8  žingsnis. Paieškos rezultatai pateikiami vartotojui

9  žingsnis.  Sistema įrašo į įvykių žurnalą įvykį apie dokumentų paiešką sistemoje

Panaudojimo atvejis: Vartotojų administravimas

Įvykių srautas:

1 žingsnis. Sistemos administratorius per meniu pasirenka komandą administruoti

vartotojus

2 žingsnis. Jei Administratorius pasirenka vartotoją ar vartotojų grupę, einama prie 7

žingsnio. Jei administratorius kuria naują vartotoją ar vartotojų grupę, einama prie 3 žingsnio

3 žingsnis. Administratorius įveda visą informacija ir parametrus apie naują vartotoją ar

grupę

4 žingsnis. Administratorius patvirtina įvestus naujus duomenis. Sistema išsaugo

informacija apie naują vartotoją ar grupę į duomenų bazę.

5  žingsnis.  Sistema įrašo į įvykių žurnalą įvykį apie dokumentų paiešką sistemoje

6  žingsnis. Jei administratorius nori keisti administruoti kitus vartotojus ar grupes,

grįžtama prie 2 žingsnio, kitu atveju panaudojimo atvejis baigiamas

7  žingsnis.  Sistema pateikia administratoriui visą turimą informaciją apie vartotoją

8  žingsnis. Administratorius pasirenka, kokie parametrai bus keičiami

9  žingsnis. Administratorius pakeičia pasirinktus parametrus

10  žingsnis. Jei administratorius pasirenka vėl keisti parametrus, grįžtama prie 8 žingsnio.

11  žingsnis. Administratorius patvirtina pakeitimus

12  žingsnis. Sistema išsaugo pakeitimus duomenų bazėje

13  žingsnis. Sistema įrašo į įvykių žurnalą įvykį apie dokumentų paiešką sistemoje

Panaudojimo atvejis: Dokumentų apsauga

Įvykių srautas:

1  žingsnis. Vartotojas per meniu pasirenka komandą Dokumentų apsauga

2  žingsnis. Sistema patikrina vartotojo teises ir pateikia sąrašą dokumentų, kurių

saugumo žymes vartotojas turi teisę keisti

3  žingsnis. Vartotojas nurodo, kurių dokumentų saugumo žymės bus keičiamos

4  žingsnis. Vartotojas keičia dokumento saugumo žymes

5  žingsnis. Vartotojas patvirtina įvestus naujus duomenis. Sistema išsaugo pakeistas

saugumo žymes į duomenų bazę 6 žingsnis.  Sistema įrašo į įvykių žurnalą įvykį apie dokumentų saugumo žymių keitimą

Panaudojimo atvejis: Resursų valdymas

Įvykių srautas:

1  žingsnis. Vartotojas per meniu pasirenka komandą valdyti resursus

2  žingsnis. Jei vartotojas turi teisę valdyti daugiau negu vienos organizacijos resursus,

vartotojas pasirenka organizaciją, kurios resursus nori keisti; kitu atveju parenkama ta organizacija, kuriai vartotojas priklauso

3 žingsnis. Vartotojas keičia resursų naudojimo taisykles (galimą darbo su sistema laiką,

paskirtą disko vietos dydį, maksimalų galimą vienalaikių prisijungimų skaičių)

4  žingsnis. Vartotojas patvirtina pakeitimus

5  žingsnis.  Sistema įrašo į įvykių žurnalą įvykį apie resursų pakeitimus sistemoje

Panaudojimo atvejis: Privatumo užtikrinimas

Įvykių srautas:

1  žingsnis. Vartotojas per meniu pasirenka komandą valdyti organizacijos privatumą

2  žingsnis. Jei vartotojas turi teisę valdyti daugiau negu vienos organizacijos privatumą,

vartotojas pasirenka organizaciją, kurios privatumo nuostatas nori keisti; kitu atveju parenkama ta organizacija, kuriai vartotojas priklauso

3                          žingsnis. Vartotojas keičia organizacijos privatumo nuostatas (jos santykį su virtualia

organizacija, santykius su kitomis organizacijomis, skirsto dokumentus pagal privatumo kategorijas)

4  žingsnis. Vartotojas patvirtina pakeitimus

5  žingsnis.  Sistema įrašo į įvykių žurnalą įvykį apie resursų pakeitimus sistemoje