Gyvenimo kokybė (angl. quality of life)

Gyvenimo kokybė (angl. quality of life) - tai ekonomikos, sociologijos ir politologijos sąvoka, apimanti žmogaus dvasinę (emocinę), socialinę ir fizinę gerovę. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė (SSSGK) yra vertinama pagal įvairius kriterijus, tačiau beveik visada įtraukia visus šiuos tris žmogaus gerovės aspektus.

Dažniausia gyvenimo kokybė vertinama naudojant atitinkamus klausimynus. Gyvenimo kokybės analizė yra vertinga siekiant palyginti ir įvertinti tam tikrų su sveikata susijusių būklių įtaką visuomenės gerovės aspektams, tiek vertinant iš paties žmogaus pusės, tiek ir pagal tai, kokios pagalbos jam reikia. Taip pat šie įvertinimai reikalingi sveikatos ekonomikos srityje.

Gyvenimo kokybės (GK) terminas pirmą kartą pavartotas A.C.Pigou knygoje apie ekonomiką ir gerbūvį 1920 m. Tačiau tada atgarsio jis nesukėlė ir literatūroje dingo iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Vėl gyvenimo kokybės sąvoka plačiau pradėta domėtis maždaug prieš 20 metų. Lietuvoje oficialiai gyvenimo kokybė pradėta domėtis nuo 1998 m., kai Seimo nutarimu Nr. VIII-833 Lietuvos sveikatos programoje ji pripažinta prioritetine problema. O 1999 m., LR Sveikatos apsaugos ministerija parengė gyvenimo kokybės gerinimo programą 2000-2004 m. Šiuose abiejuose dokumentuose nurodoma, kad gyvenimo kokybė - svarbi visos sveikatos sistemos problema, reikalaujanti esminio prioriteto koregavimo ir sveikatos priežiūros išteklių paskirstymo, kad būtina sukurti sąlygas socialiai remtinų, invalidų, studentų ir žmonių, sergančių lėtinėmis ligomis, gyvenimo kokybei gerinti (Rudzianskaitė ir kt., 2005).

Janušauskaitė (2008) pažymėjo, kad šiuolaikinis GK modelis yra per daug platus, apimantis daug gyvenimo sferų, tiesiogiai neveikiamų sveikatos ar jos priežiūros. PSO sveikatą apibūdino kaip fizinę, protinę ir socialinę gerovę. Medicinoje GK dažniausiai vadinama su sveikata susijusia gyvenimo kokybe (SSSGK). Ji nagrinėjama siauresne prasme, apimančia fizinį, psichologinį ir socialinį sveikatos lygius, kurie yra veikiami individo patirties, įsitikinimų, lūkesčių ir pojūčių.

SSSGK yra ta GK dalis, kurią veikia sveikata ir sveikatos priežiūra. Ji apibūdina žmogaus subjektyvų pojūtį, kaip jo sveikatos būklė veikia GK. Tyrinėjant GK siekiama gauti dvejopą informaciją - apie paciento funkcinę būklę ir jo paties įvertinimą, kaip sveikata veikia jo GK. SSSGK yra neatitikimas tarp sveikatos, kokios mes tikimės ir kokią patiriame. Tai paaiškinama, kodėl GK suvokimas skiriasi tarp individų, kadangi skiriasi pastarųjų lūkesčiai, kurie priklauso nuo įgytos patirties, tampančios naujų vilčių atskaitos tašku (Strauss, 2002).

Gyvenimo kokybę tiksliai apibūdino Schipper (1991), kaip funkcinį ligos ir jos gydymo poveikio efektą pacientui, suvoktą paties paciento.

Pasak Schipper ir kt. mokslininkų  (1991), gyvenimo kokybę sudaro keturi komponentai

(cit. Vatkaitienė ir kt. (2007)):

S Fizinė ir psichologinė būsena;

S Supanti aplinka;

S Visuomeninis bendravimas;

•   Problemos, susijusios su ligos simptomais (somatinė būsena).

Taigi, gyvenimo kokybę nulemia daugybė veiksnių ir aplinkybių: būstas, užimtumas, pajamos, gyvenimas šeimoje, socialinė parama, stresai ir krizės, sveikatos kokybė, sveikatos priežiūros galimybės, darbo sąlygos, mityba, išsilavinimo galimybės, ekologiniai veiksniai ir kt. Todėl gyvenimo kokybė svarbia dalimi lemia žmogaus sveikatą. Tik sveikas žmogus gali fiziškai protiškai ir socialiai veikti bei pajusti teigiamą emocinę būseną: pasitenkinimą ir laimę, o tai yra subjektyvūs gyvenimo kokybės svarbiausi komponentai (Juozulynas ir kt., 2005).

Vadinasi, pacientas jausis daug geriau, jeigu turės pakankamą šeimos palaikymą, stiprų tikėjimą, o finansinės galimybės leis užtikrinti visus poreikius (Schipper et al., 2005).

Įvertinti GK yra sudėtinga, kadangi pati GK sąvoka yra gana abstrakti. Daug diskusijų tarp tyrinėtojų kelia klausimas, kas turi vertinti sergančiojo GK - pats ligonis, medikas, ar globėjas? Kitas svarbus klausimas: kokie instrumentai tinkamesni gyvenimo kokybei vertinti - bendriniai, tinkami visiems, ar specifiniai - skirti tik ta liga sergantiesiems? Janušauskaitė (2008) mano, kad ypač svarbus yra subjektyvus GK vertinimas. Pasitenkinimas turi atspindėti daugelį gyvenimo sričių: darbą, mokymąsi, laisvalaikį, socialinius ryšius.

Gyvenimo kokybei vertinti naudojami įvairūs klausimynai (instrumentai). Jie sudaromi remiantis skirtingais gyvenimo kokybės apibrėžimais ir modeliais. Nors ir nėra vieningos

nuomonės, GK tyrėjai sutaria, kad visi GK klausimynai turėtų matuoti tiriamojo fizinę būklę, psichologinį gerbūvį, nebuvimą su kitais žmonėmis ir kasdieninę veiklą. Taip pat iki šiol nėra GK klausimynų klasifikacijos.

Didžiausią įtaką žmonių sveikatai pastaruoju metu ėmė daryti šiuolaikinės epochos ligos, susijusios su gyvensenos ir aplinkos pokyčiais. Tyrinėtojai atkreipė dėmesį, kad, pailgėjus vidutinei populiacijos gyvenimo trukmei, padaugėjo dėl organizmo senėjimo atsirandančių ligų. Pundzius (2003) teiga, kad, pailgėjus gyvenimo trukmei, paskutinius gyvenimo metus ar net dešimtmečius vyresni žmonės gyvena nekokybiškai, skųsdamiesi įvairiais negalavimais bei GK pablogėjimu tiek fizinės, tiek psichinės gerovės srityse. Todėl manoma, kad gyvenimo kokybės tyrimų skaičius ateityje turėtų didėti, nes vienas iš svarbiausių GK uždavinių - tai racionalaus teorinio gyvenimo kokybės modelio sukūrimas, kuris padėtų tinkamai pasirinkti klinikinio tyrimo instrumentą. Nesudėtingų pacientui ir gydytojui instrumentų sukūrimas turėtų paskatinti gydytojus jais plačiau naudotis praktikoje (Janušauskaitė, 2008).