kas veikia dirvos rūgštingumą priklausomai nuo atstumo iki kelio

Šio skyriaus tikslas - iškelti hipotezes atsakant į klausimą, kas veikia dirvos rūgštingumą priklausomai nuo atstumo iki kelio (nagrinėjant kiekvieną kelią atskirai ir nelyginant vieną su kitu): techninė druska, dolomitas (dolomitinė skalda ar kelio sankasai formuoti naudojamoje žemėje esantis dolomitas (dulkės ar irimo produktai)), autotransporto ir stacionarių taršos objektų išmetami teršalai kartu sudėjus, ar tik vienas iš šių komponentų atskirai (šiam klausimui atsakyti bus pasinaudota ir mėginių tyrimų rezultatais paimtais nuo autotransporto kelio (kelio su žvyro danga), kuriame nenaudojamos techninės druskos. Taip pat, be asmeninių tyrimų rezultatų, pasinaudosiu ir literatūros duomenimis.

5.1 Autotransporto poveikis dirvožemio pH

Mano tiriami keliai su asfaltbetonio danga:

•      Rajoninis kelias Kaniūkai-Einorai-Nemunaitis (Nr. 1102). Vidutinė paros autotransportu

apkrova - 100-200 automobilių.

•         Krašto kelias Alytus-Simnas-Kalvarija (Nr. 131). Vidutinė paros autotransportu apkrova yra 3000-4000 tūkstančiai automobilių.

•         Magistralinis (A1) kelias Vilnius-Kaunas - 15000-30000 automobilių.

Taigi, pagrindiniai autotransporto teršalai, veikiantys rūgštingumą, yra azoto oksidai. Tie teršalai veikia netiesiogiai, bet patekę į atmosferą sudaro su vandens garais sieros ir azoto rūgštis kurios, nors ir labai atskiestos vandens garų, vis tiek labai keičia kritulių pH. Daugiausia tokių kritulių (kurių pH yra labai mažas) gauname tolimųjų pernašų būdu (susidaryti sieros rūgščiai krituliuose reikia kelių dienų). Todėl dirvožemio pH didžiąja dalimi lemia globalinė ir regioninė tarša. Dujiniai, azoto ir sieros oksidai išbūna atmosferoje nuo kelių valandų iki 2 - 3 parų, per tą laiką nukeliaudami dešimtis, šimtus, ar net tūkstančiu kilometrų.

Supaprastintos rūgščių kritulių susidarymo cheminės reakcijos:

1. NO2 + H2Ū^ HNO3                                  2.  SO₂ + H₂O    H₂SO₄

Taipogi, kaip ankščiau minėjau, dirvožemio pH (vandens tirpalo) veikia sunkieji metalai -Fe, Al, Cu, Zn, Pb, Cd. Iš autotransporto - Cu, Pb, Cd. Jie yra jonų akceptoriai. Jei nėra ligandų (elektronų donorų, tokių kaip H2PO4^- ir HPO4^2- ( kitaip vadinamų natūralių fosfatinių buferių)), tai šie metalai yra hidratuojami vandens molekulių. Jie nutraukia nuo deguonies elektronus, o jis savo ruožtu nuo vandenilio. Tada gali atsiskirti vandenilio jonas rūgštinantis dirvožemio tirpalą.

10 lentelė. Bendra NOx emisija tonomis per metus iš autotransporto (bendrai), jam važiuojant magistraliniais ir užmiesčio keliais.

Automobilių sk.(2003 m. duom.)	NOx emisija (tonomis)
1'414'806	3'609'094.396

Dirvožemis gali būti veikiamas rūgštinančių autotransporto teršalų, tačiau kaip matyti iš skyriaus ,Darbo (tyrimo) rezultatai ir jų dalinė analizė ' (jame pateikti mano tyrimų rezultatai), dirvožemi pH prie kelių (kelių su asfaltbetonio danga) (0,25-5 (10 m)) yra didesnis negu toliau esančio dirvožemio. Tai gali būti dvi išvados: 1 - neveikia, 2 - rūgštinantį poveikį užgožia kiti veiksniai.

5.2 Stacionarių taršos objektų poveikis

Nors aš parinkdamas dirvožemio ėminių ėmimo vietą atsižvelgiau į vyraujančią vėjų kryptį (kad kuo mažiau veiktų teršalai iš Lietuvoje esančių stacionarių taršos šaltinių (įtraukiant ir didesnius miestus)), bet vienokio ar kitokio masto poveikis vis tiek egzistuoja. Pagrindinės teršėjos - Kėdainių chemijos gamykla (dabar „LIFOSA") išmeta sieros ir azoto junginius (jie rūgština), Jonavos azoto trąšų gamykla (dabar „ACHEMA") - azoto junginius (rūgština), Akmenės cemento gamykla - cemento ir kalkių dulkes (šarmina), Elektrėnų šiluminė elektrinė -azoto, sieros junginiai. Petrašiūnų pramoniniai landšaftai - aplinka šarmėja dėl statybinių medžiagų gamybos išmetamų teršalų (atskiro tyrimo kokie tai teršalai nedaryta), urbanizuotas Vilniaus miestas - šarmina.

ir

Vietos kur yra stiprio taršos stacionarūs šaltiniai

14 pav. Stacionarūs taršos šaltiniai Lietuvoje.

Kaip matome iš 14 paveikslo, stacionarūs taršos šaltiniai gali paveikti tik vieną mano tyrimo vietą - prie magistralinio kelio Vilnius - Kaunas. Tai Elektrėnų šiluminė elektrinė, kuri išmeta į aplinką kritulius rūgštinančius teršalus.Tačiau ji atkrenta, nes mano tyrimo vietų dirvožemiai (prie pat kelio) yra pašarmėję, o ypatingo (kuris skirtųsi nuo kitų tyrimo vietų dirvožemio pH kitimo) kitimo nepastebėta.

Vilniaus miestas veikia šarmiškai (pagal 29 literatūros sąraše esantį šaltinį (Masiliūnas l., Eitmanavičienė N. Landšaftų atsparumas rūgštinimui. Geografijos metraštis 32 t., Geografijos institutas, Akademija 2., 1999, P. 105-116.)). Bet minėtame šaltinyje nenurodyta teršalų rūšys, ar jų veikimo principas. Jei ir būtų tas veikimas, tai jis veiktų ištisas teritorijas (o mano tyrimas koncentruojasi ties pakelėmis).

Taigi aš manau, kad šis veiksnys neįtakoja mano tyrimo vietų dirvožemio pH.