Priklausomai nuo skiriamų preparatų skaičiaus chemoterapija skirstoma į
monochemoterapiją ir polichemoterapiją. Monochemoterapija - tai gydymas vienu
chemopreparatu. Monochemoterapija pastaruoju metu taikoma palyginti retai,
dažniausiai kartu su spinduline terapija arba chirurginiu gydymu, siekiant
padidinti pastarųjų metodų efektyvumą. Polichemoterapija - tai gydymas, kai
kartu skiriami keli chemopreparatai arba jų deriniai su kitais vaistais nuo
vėžio. Dauguma ligonių gauna polichemoterapiją, kai skiriama 2 - 4 ir daugiau
preparatų vieno gydymo ciklo metu .Pagal medikamentų vartojimo būdą
chemoterapija skirstoma į sisteminę, regioninę ir lokalią. Skirdami sisteminę
chemoterapiją siekiama sunaikinti visas ligonio organizme esančias navikines
ląsteles ir išgydyti ligonį. Sisteminės chemoterapijos metu vaistai
sušvirkščiami į veną, raumenis, po oda arba išgeriami. (Onkologija šeimos
gydytojui, 2008).
Regioninės chemoterapijos
metu vaistai, suleisti į pagrindines naviką maitinančiąsias kraujagysles, turi
pakliūti tiesiai į naviką (Valuckas, Aleknavičienė, 2004).
Tokia chemoterapija
leidžia apsaugoti ligonį nuo rimtų komplikacijų, gerokai padidinti leidžiamų
preparatų dozes, susilpninti šalutines reakcijas. Lokalios chemoterapijos
atveju chemopreparatai uždedami tiesiai ant naviko (tepalai, pavilgai) arba
sušvirkščiami į natūralias žmogaus kūno ertmes Atsižvelgiant į chemoterapijai
keliamus uždavinius, ji skirstoma į kelias rūšis: gydomąją, adjuvantinę,
neoadjuvantinę, paliatyviąją. Gydomoji chemoterapija skiriama esant kai kuriems
ypač chemoterapijai jautriems navikams, siekiant visiškai išgydyti ligonį
(Onkologija šeimos gydytojui, 2008).
Adjuvantinė chemoterapija
skiriama po operacinio gydymo, kad užkirsti kelią metastazėms ir recidyvui (
pvz., krūties, kiaušidžių vėžio atvejais).
Neoadjuvantinė
chemoterapija skiriama prieš operacinį gydymą (rezekciją), kad sumažinti naviko
tūrį ir atlikti kuo radikalesnę operaciją (pvz., krūties, nesmulkialąstelinio
plaučių atvejais).
Paliatyvioji chemoterapija - kaip savarankiškas gydymo metodas taikomas
esant pirminiams užleistiems ar progresuojantiems navikams, kai negalima
naudoti lokalių gydymo metodų (chirurgijos, radioterapijos). Metodas leidžia
prailginti ligonių gyvenimą, suteikti jam geresnę kokybę (Onkologija šeimos
gydytojui, 2008).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą