Šalutiniai chemoterapijos reiškiniai

Didėjant chemoterapijos efektyvumui (kurio pasiekti galima skiriant šiuolaikinę agresyvesnę chemoterapiją) ir ilgėjant onkologinių ligonių gyvenimo trukmei daugėja vėlyvųjų ir užsitęsusiųjų šalutinių chemoterapijos reiškinių. Šalutiniai reiškiniai gali būti: S Tiesioginiai - pasireiškia gydymo metu. S Ankstyvieji - pasireiškia pirmąsias 4-6 savaites po gydymo. •   Vėlyvieji - pasireiškia po gydymo praėjus keliems mėnesiams. S Užsitęsusieji - reiškiasi ilgą laiką po gydymo (Onkologija šeimos gydytojui, 2008).

Pacientai skirtingai ištveria chemoterapinį gydymą, tačiau daugumai jų gydymo kursas yra didelis fizinis ir psichologinis stresas. Anot Almo (1999), nemalonumo laipsnis priklauso ir nuo naudojamos medžiagos ir nuo bendros paciento būklės. Svarbu suvokti, kad prasideda ir fizinis komponentas.

Citotoksiniai vaistai veikia į ląsteles, kurių dalijimasis vyksta greitai - tai visų pirma vėžinės ląstelės. Deja, priešvėžiniai vaistai veikia ir normalias ląsteles. To rezultatas - šalutinės reakcijos, tokios kaip pykinimas, vėmimas, viduriavimas, plaukų slinkimas, burnos opos, anemija ir t.t. Nors gydymo metu pasireiškę šalutiniai reiškiniai gali būti labai rimti, jie paprastai išnyksta po to, kai gydymas yra baigiamas (Bulotienė, 2007).

2007 m. NCCN (National Comprehensive Cancer Network) duomenimis, 70- 80 proc. vėžiu sergančių pacientų, besigydančių chemoterapija, patiria pykinimo ir/arba vėmimo simptomus. Šie simptomai yra pacientų sunkiai toleruojami, sukelia daug kitų šalutiniu reakcijų ir sutrikimų (metaboliniai, virškinamojo trakto sutrikimai) (Gudlevičienė, 2004).

Pykinimo ir/arba vėmimo intensyvumas gali būti įvairus: nuo nedidelio šleikštulio ar apetito sumažėjimo iki visiško negalėjimo nieko praryti ir nuolatinio vėmimo. Tokių nepageidaujamų poveikių labiausiai bijoma, nes tai gali būti net ir tolimesnio gydymo atsisakymo priežastis (Jucaitienė, 2006).

Kartais chemoterapiniai vaistai sukelia periferines neuropatijas, kurios pasireiškia dilgčiojimu ar tirpimu rankose, kojose, kaklo ar ryklės srityje. Šie simptomai dažniausiai jaučiami ne po pirmojo chemoterapijos kurso, o kiek vėliau; juos gali išprovokuoti šaltas oras ar šaltas gėrimas (Grigaliūnienė, Stolygaitė, 2008).