CHEMOTERAPIJOS ĮTAKA LIGONIAMS, SERGANTIEMS ONKOLOGINĖMIS LIGOMIS

Vėžys yra aktuali visuomenės sveikatos problema. Europos Komisijos duomenimis kasmet 3,2 mln. Europos gyventojų diagnozuojamas vėžys - dažniausiai krūties, kolorektalinis arba plaučių. Nepaisant didelės pažangos vėžio mokslinių tyrimų ir gydymo srityje, vėžys yra vienas pagrindinių sveikatos rūpesčių (Europos sąjungos sveikatos portalas. http://ec.europa.eu/health-eu/health_problems/cancer/index_lt.htm. Prieiga per internetą 2013-04­11).

Sergančiųjų vėžiu skaičius daugelyje šalių didėja. Lietuvoje onkologinėmis ligomis serga 1,2 proc. gyventojų. Sergamumas vėžiu kasmet padidėja vidutiniškai 1 - 1,5 proc. Tarp mirčių nuo vėžio Lietuvoje pirmauja plaučių vėžys. Nuo šios ligos 2011 m. mirė 1399 žmonės (17 proc. mirčių nuo vėžio). Beveik 13 proc. mirusių nuo vėžio sudarė mirę nuo storosios žarnos navikų, 8 proc. ir 7 proc. mirčių nuo vėžio sudarė skrandžio ir krūties vėžys.

Europos terapeutų radiologų ir onkologų draugijos (ESTRO) prezidentas Jeano Bourhiso teigė: „Dar daugiau susirgimų vėžiu bus 2030 - 2040 metais". Dėl to, daugelio sričių specialistai ieško būdų, kaip sumažinti šios ligos plitimo mąstus ir kokias prevencines priemones taikyti (Žmogus ir medicina.

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/straipsnis?name=S-14876. Prieiga per internetą 2013-03-09).

Darbo aktualumas. Onkologinėmis ligomis sergančių ligonių gydymas sukelia daug rūpesčių. Vienas dažniausių - tai mitybos problemos. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, dėl šio sutrikimo kenčia 80 proc. pacientų, o 20-40 proc. mirčių susijusios su mitybos nepakankamumu. Gydymo specifika (taikyta chemoterapija, spindulinė terapija ir kt.) gali nulemti mitybos sutrikimus, tačiau gali veikti ir grįžtamasis ryšys: esant sutrikusiam maitinimuisi, sumažėja gydymo veiksmingumas, ribojamos gydymo metodų galimybės. Jeigu gydymas trunka ilgai arba skiriamas paliatyviai, dažnai pasireiškia mitybos nepakankamumas, kuris lemia svorio mažėjimą. Vėžiu sergantiems pacientams dažnai pasireiškia virškinamojo trakto obstrukcija, lėtinis skausmas, vidurių užkietėjimas, virškinimo sutrikimai, nepageidaujami gydymo reiškiniai. Visi šie veiksniai turi įtakos prastai paciento mitybai. Daugelis klinikinių tyrimų rodo, kad esant normaliam kūno svoriui ir visavertei mitybai ne tik lengviau toleruojamas vėžio gydymas, bet ir sumažėja nepageidaujamų gydymo reakcijų, pooperacinių komplikacijų, pailgėja gyvenimo trukmė ir pagerėja gyvenimo kokybė (Burneckis, 2012).

Gyvenimo kokybės ištakų jau galima rasti įvairiuose mituose, senovės filosofijoje bei religijoje. Tiek senovės filosofai, tiek religijos išaukštino tam tikras vertybes ir svarstė jų įtaką žmogaus gyvenimui (Ozolas, 1988).

Gyvenimo kokybė atspindi individo atsaką į fizinius, psichinius ir socialinius kasdieninio gyvenimo pokyčius, kuris ir lemia pasitenkinimo gyvenimo aplinkybėmis laipsnį, bendrą savo vertės jausmą (Kalėdienė ir kt., 1998).

Gradeckienė, Zaborskis (2007) pažymi, kad gyvenimo kokybę veikia asmens fizinė sveikata, psichologinė būklė, savarankiškumo laipsnis, socialiniai ryšiai ir santykiai su aplinka.

Gyvenimo kokybei įvertinti naudojami klausimynai, kurių pagalba yra vertinami su gyvenimo kokybe susiję veiksniai, tokie kaip fizinis, emocinis, socialinis. Standartizuotos gyvenimo kokybės anketos privalumas yra tas, kad apklausus tam tikrą grupę pacientų, sergančių vėžiu, galima palyginti gautus rezultatus ir daryti išvadas. Janušauskaitė (2008) nurodo, kad gyvenimo kokybės tikslas - siekti ne tik pailginti žmogaus gyvenimą, bet ir pailgėjusiam gyvenimui suteikti visavertiškumą.

Gydymas, chemoterapija, iš esmės gali pakeisti pacientų asmeninį gyvenimą, paveikti bendrą sveikatos būklę, turėti įtakos savijautai, sukelti įtampą asmeniniuose santykiuose. Arnauskas (2011) pažymi, kad psichologinis stresas, įtampa, nuovargis ir depresija gali pabloginti pacientų gyvenimo kokybę. Vidutiniškai apie 25 proc. sergančiųjų vėžiu serga ir depresija. Cella ir kt. mokslininkų duomenimis, 40 proc. nuovargio varginamų, vėžiu sergančių pacientų negauna konkrečių patarimų kaip sumažinti nuovargį, o net 45 proc. tokių pacientų net nepasako medicinos specialistams apie nuovargį, nes mano, kad nėra priemonių jam palengvinti .

Šiame darbe atliekamas anketinės apklausos tyrimas onkologinėmis ligomis sergančiųjų ir analizuojama literatūroje pateikti duomenys, siekiant pagilinti turimas žinias ir rasti naujų būdų, kaip pagerinti gyvenimo kokybę ir išvengti nepageidaujamų gydymo reiškinių mitybai.

Šio mokslinio darbo tikslas - įvertinti pacientų, sergančių vėžiu, gyvenimo kokybę ir mitybos būklę, taikant chemoterapinį gydymą.

Darbo uždaviniai:

1.   Nustatyti ligonių, sergančių onkologinėmis ligomis, gyvenimo kokybę chemoterapijos gydymo metu.

2.   Išanalizuoti ligonių, sergančių onkologinėmis ligomis, laboratorinių tyrimų pokyčius chemoterapijos gydymo metu.

3.  Įvertinti ligonių, sergančių onkologinėmis ligomis, mitybos būklę chemoterapijos gydymo

metu.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Onkologinė liga medicininiu požiūriu

Onkologinis susirgimas dažnai vadinamas vėžiu, žinomas jau seniai. Seniausiuose Egipto ir
Indijos rašytiniuose šaltiniuose užsimenama apie ligą, kuri žaibo greitumu suardo ir išsekina kūną.
Dar V a. prieš Kristų Hipokratas, pastebėjęs išplitusio krūties vėžio panašumą į vėžio žnyples, šią
ligą                    pavadino                    „vėžiu"                     (lot.                   cancer)                     (Šarakauskienė                      L.

http://sarakauskiene.puslapiai.lt/index files/vezys jo atsiradimo priezastys1.html Prieiga per internetą 2013-03-27).

Medicinos enciklopedijoje (1991) nurodoma, kad terminas onkologija kilęs iš graikų kalbos - onkos - navikas - tai mokslas apie navikų kilmę, prigimtį, rūšis. Navikas - papildomas darinys, atsiradęs organizme, tai iškreiptas audinio sandaros atkartojimas. Dėl įvairių mokslui dar nepakankamai neištirtų priežasčių, ląstelių dalijimosi ciklai sutrinka, prasideda nekontroliuojamas ląstelių dauginimasis, pakinta pati ląstelė. Tokia pakitusi ląstelė pradeda netvarkingai dalintis, ji auga autonomiškai, pagal savo dėsnius ir formuojasi navikas (Medicinos enciklopedija, 1991).

Vėžio išplitimui apibūdinti onkologijoje vartojama sąvoka „vėžio stadijos". Skiriamos 4 vėžio stadijos: maži ar neišplitę už organo ribų navikai - pirma arba antra stadija, išplitę į gretimas struktūras - trečia, išplitę į kitus, toli nuo pirminio židinio esančius organus navikai - ketvirta stadija.

Ligos stadija nustatoma, kai pacientą ištyrus, įvertinama, kokio dydžio navikas, ar yra metastazių sritiniuose limfmazgiuose ir kituose organuose.

Nacionalinis vėžio institutas teigia, jog piktybinių ląstelių diferenciacijos laipsnis parodo, kiek jos pakitusios, palyginti su sveikomis ląstelėmis, iš kurių išsivystė. Kuo vėžio ląstelė artimesnė sveikai, t.y. labiau diferencijuota (sveikos ląstelės yra diferencijuotos), tuo ji mažiau piktybiška, vadinasi lėčiau auga navikas, ne taip greitai vystosi metastazės - ligos eiga švelnesnė. Kuo vėžio ląstelė labiau skiriasi nuo sveikos ląstelės, t. y. mažiau diferencijuota, tuo ligos eiga agresyvesnė. Aukšto laipsnio, t.y. geros diferenciacijos, navikas žymimas simboliu G1, vidutinio G2, žemo - G3-

4.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje apie 10 mln. žmonių suserga įvairių lokalizacijų piktybiniais navikais, apie 6 milijonai iš jų nuo šios ligos miršta (Onkologija šeimos gydytojui, 2008).

Onkologinės ligos - viena aktualiausių visuomenės sveikatos problemų mūsų šalyje ir pasaulyje skaičiai, liudijantys apie naujų vėžio atvejų augimą, verčia susirūpinti. Prognozuojama, kad 2020 m. nuo vėžio pasaulyje gali mirti apie 10 mln. žmonių, o naujų vėžio atvejų skaičius gali padidėti iki 15,7 mln. (Valuckas, Aleknavičienė, 2004).

Kasmet apie 3,2 mln. europiečių nustatomas vėžys - tai antroji pagal dažnumą mirties
priežastis Europoje. Mirtingumas nuo vėžio įvairiose ES šalyse ir jų regionuose yra labai
nevienodas. Kai kuriose šalyse (Belgija, Vengrija) mirtingumas nuo vėžio dvigubai didesnis nei
kitose                                  (Europos                                   Sąjungos                                  sveikatos                                  portalas

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_explained/index.php/Causes_of_death_statistics/lt#V.C4. 97.C5.BEiniai susirgimai, Prieiga per internetą 2013-04-11.).

Aleknavičienė, Smailytė (2002) teigia, kad šalyje diagnozuojama po daugiau nei 17800 naujų vėžio atvejų. Ryškių pokyčių sergamumo vėžiu struktūroje Lietuvoje nestebima. 2011 m. priešinės liaukos navikai išliko dažniausiu piktybiniu naviku Lietuvoje (2715 atv.), jie sudarė 15 proc. visų naujų vėžio atvejų. 14 proc. ir 9 proc. naujų vėžio atvejų sudarė odos piktybiniai navikai (be melanomos) ir storosios žarnos (gaubtinė ir tiesioji) vėžys. Ketvirtą ir penktą vietą tebeužima krūties ir plaučių piktybiniai navikai.

Lietuvoje 2011 m. pabaigoje buvo 88597 sergantys vėžiu asmenys, 18540 iš jų nuo onkologinės ligos nustatymo buvo išgyvenę daugiau nei 10 metų.