Skaičiavimai atliekami naudojantis Microsoft Visual Basic programavimo priemonėmis

Programa realizuota Microsoft Excel ir Microsoft Visual Basic aplinkoje. Akcijų ir indeksų duomenys patalpinti Excel lentelėse, visi skaičiavimai atliekami naudojantis Microsoft Visual Basic programavimo priemonėmis. Programinės įrangos pasirinkimą sąlygojo tai, kad duomenys buvo gauti lentelėse. Formuoti matricas, turinčias virš tūkstančio elementų, labai patogu programiškai, neišvedant jų į lenteles. Be to, lentelėse esantys duomenys užimtų labai daug kompiuterio atminties. Į lenteles išvedami tik galutiniai rezultatai - mažos lentelės ir grafikai.

Microsoft Visual Basic aplinka pasirinkta dėl šių priežasčių:

•         Ši aplinka puikiai siejasi su Excel lentelėmis, kuriose yra visi programos duomenys.

•         Galima sukurti patogią ir lengvai suprantamą sąsają su vartotoju. Naudodamasis sukurta programa vartotojas gali:

S    Sudaryti pageidaujamų akcijų portfelį.

S    Pasirinkti norimą laikotarpį.

S    Pasirinkti pageidaujamą indeksą.

S    Apskaičiuoti atskirų akcijų beta koeficientus.

S    Nubrėžti vertybinių popierių rinkos tiesę.

3.2. INSTRUKCIJA VARTOTOJUI

Programa paleidžiama paspaudus trečiame Excel darbo knygos lange spragtelėjus mygtuką „Programa". Tuomet atsidaro titulinis programos langas (3.1 pav.). Spragtelėjus šiame lange esantį mygtuką „Programos pradžia", atsidaro programos darbo langas (3.2 pav).

Darbo langas susideda iš 3 skirtingo turinio puslapių: j. Akcijos.

2.       Indeksai.

3.       Rezultatai.

Puslapis „Akcijos" atsiverčia iš karto perėjus iš titulinio į darbo langą (3.2 pav.). Šiame puslapyje galima pasirinkti vieną akciją arba akcijas, iš kurių bus sudarytas portfelis. Taip pat galima pasirinkti pageidaujamą laikotarpį. Tuomet reikia paspausti mygtuką „Sudaryti portfelį". Nepaspaudus šio mygtuko vertybinių popierių portfelis nebus suformuotas.

Iš vieno puslapio į kitą pereiti galima paspaudus pele reikalingo puslapio antraštę. Pasirinkus akciją „LTEL" ir metų laikotarpį 2000-2002, atsiras pranešimų langelis (3.3 pav), pranešantis, kad pasiriktu laikotarpiu duomenų apie šią akciją nėra.

HE^H    .si

Duomenų nėra. Pasirinkite kitą laikotarpį

[IIMIIjI

3.3 pav. Įspėjantis pranešimų langas

Pasirinkus norimus duomenis apie akcijas galima pereiti į puslapį „Indeksai". Tuomet atsidaro langas, parodytas 3.4 paveiksle.

Lange „Indeksai" vartotojas gali pasirinkti norimus indeksus: LITIN, LITIN-G arba LITIN-10. Dviejų ar trijų indeksų tuo pat metu vartotojas pasirinkti negali, nes tai prieštarautų programos logikai.

Pasirinkus norimą indeksą, reikia spausti mygtuką „Apskaičiuoti indeksų pelno normas". Tuomet jau galima pereiti į trečiąjį puslapį „Rezultatai" (3.5 pav.)

Šiame puslapyje vartotojas gali pasirinkti, kad būtų skaičiuojamos koeficientų reikšmės ir brėžiama vertybinių popierių rinkos tiesė.

Bet kuriame puslapyje paspaudus mygtuką „Baigti darbą", išeinama iš Microsoft Visual Basic aplinkos į Microsoft Excel darbo knygos trečiąjį lakštą - programos darbas nutraukiamas.

IŠVADOS

j.  Tyrimų rezultatai parodė, kad testuojant CAPM modelį ne visada teorinio modelio ir realių rezultatų duomenys sutampa. Pastebėti tokie neatitikimai:

S Empirinė kapitalo rinkos tiesė dažnai yra nuožulnesnė, nei teorinė. S Koeficientas alfa dažnai yra didesnis nei teorinis.

S Ne visada tiesinės regresijos modelis yra tinkamas turimiems duomenims. S Koeficiento beta    įvertis priklauso nuo rinkos portfelio, investavimo periodo pasirinkimo.

2.      Nepaisant to, kad ne visada praktiniai rezultatai atitinka teorinius, finansinių aktyvų įkainojimo modelis yra naudingas norint bendrai suprasti vertybinių popierių kainų elgesį.

3.      Gautus rezultatus interpretuoti ir daryti prognozes gali tik patyrę analitikai.

4.      CAPM modelyje vienintelis faktorius yra rinkos portfelis. Galbūt yra ir kitų faktorių, veikiančių vertybinių popierių kainas.

LITERATŪRA

1.      Simon Benninga. Financial Modeling. Cambridge: The MIT Press, 1997.- 416 p.

2.      Jackson M., Staunton M. Advanced Modelling in Finance using Excel and VBA. Wiltshire: John Willey & Sons, LTD, 2001.- 269 p.

3.      Harrington D. R. Modern portfolio theory, the capital asset pricing model and arbitrage pricing theory.

4.      Luenberger D. G. Investment Science. 1998.

5.      Trucker A. L., Becker K. G. Contemporary portfolio theory and risk management. St. Paul: West Publishing Company, 1994. - 594 p.

6.      Bodie Z., Kane A., Marcus A. J. Essentials of investments. Boston: Irwin, 1995-558 p.

7.      Valakevičius E. Investicijų mokslas. Kaunas: Technologija, 2001.- 324 p.

8.      Čekanavičius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymai. II. Vilnius: TEV, 2002.- 272 p.

9.      Statistika ir duomenų analizės programinė įranga. Distancinio mokymo kursas. Projekto vadovas V. Janilionis.- Kaunas: KTU, 1999. - http: //fmf.ktu. lt/janil/stat1. htm

10.   Vidžiūnas A., Marčiulynienė R. Excel 97 ir 2000, uždavinių sprendimas ir programavimas.-Kaunas: Smaltijos leidykla, 1999.- 208 p.

11.   Starkus B. Visual Basic 6 Jūsų kompiuteryje. Kaunas: Smaltija, 2002.- 284 p.

12.   Nacionalinės vertybinių popierių biržos "Internet" puslapis. - http://www.nse.lt

13.   Finansų maklerių įmonės „Jūsų tarpininkas" „Internet" puslapis. - http://www.jt.lt

14.   Ibenskytė S. CAPM modelio testavimas//Taikomoji matematika: V studentų konferencijos pranešimų medžiaga.- Kaunas: Technologija, 2004.- P. 26-27.