dirvožemis šalia autotransporto kelių (dirvožemio pH kitimas-nekitimas tolstant nuo autotransporto kelių

Tyrimo objektas Tyrimo objektas - dirvožemis šalia autotransporto kelių (dirvožemio pH kitimas-nekitimas

tolstant nuo autotransporto kelių).

Vieta (detaliau 15, 18, 21 ir 24 paveiksluose) - trijų, skirtingo autotransporto eismo intensyvumo lygių keliai. Tie keliai, kuriuose žiemos sezono metu kelių priežiūros įmonės beria techninę druską, yra pakankamai intensyvus autotransporto eismas ir keliai padengti asfaltbetonio danga. Ketvirtas tyrimas yra atliktas prie vieškelio, norint išsiaiškinti dirvožemio pH kitimo priežastis prie kitų mano tiriamų vietų.

1 pav. Vietos, prie kelių kur buvo imti ėminiai analizei, pavaizdavimas Lietuvos mastu bendrai.

Ėminių ėmimo vietų apibūdinimas (aiškiau 15, 18, 21, 24paveiksluose)::

1.      Silpno autotransporto eismo intensyvumo rajoninis kelias Kaniūkai-Einorai-Nemunaitis (Nr. 1102) 8-asis kilometras. Apytikslės koordinatės pagal Lietuvos koordinačių sistemą (LKS 94): 507147,99 (rytai); 6023800 (vakarai) - 507246,58; 6023682,34.

2.      Vidutinio autotransporto eismo intensyvumo krašto kelias Alytus-Simnas-Kalvarija (Nr.131) 6-as kilometras. Apytikslės koordinatės pagal LKS 94: 497329,84; 6028545,76 -

497352,43; 6028666,21.

3.    Stipraus autotransporto eismo intensyvumo magistralinis keliais (A1) Vilnius-Kaunas 14-
tasis kilometras (prieš Grigiškės, netoli „Maxsima" bazės). Apytikslės koordinatės pagal
LKS 94: 572818,44; 6059008,21 - 572724,22; 6058825,01.

4. Rajoninis kelias (su žvyro danga). Lazdijų rajonas (Lietuvos-Lenkijos pasienio ruožas). Apytikslės koordinatės pagal LKS 94: 465118,91; 6005630,95 - 464932,18; 6005673,39 (,Vtyrimo vieta), 464787,89; 6006004,41 - 464643,60; 6005970,46 (,2'tyrimo vieta).

Pastaba: prie vieškelio buvo parinktos dvi ėmimo vietos tikslesniems rezultatams gauti. ,1' tyrimo vietoje buvo paimti mėginiai iš paviršinio ir gilesnio sluoksnių. ,2' vieta yra maždaug 300 metrų atstumu nuo pirmosios tyrimo vietos (matuojant išilgai kelio). Joje ėminiai paimti tik iš paviršinio dirvožemio sluoksnio.

Autotransporto intensyvumas:

•         Rajoninis kelias Kaniūkai-Einorai-Nemunaitis (Nr. 1102): vidutinė paros autotransportu apkrova - 100-200 automobilių.

•         Krašto kelias Alytus-Simnas-Kalvarija (Nr. 131): 3000 - 4000 tūkstančiai automobilių.

•         Magistralinis (A1) kelias Vilnius-Kaunas: 15000 - 30000 automobilių.

•         Rajoninis kelias (su žvyro danga) - neskaičiuota.

Techninių druskų išbarstymas (plačiau 11 - 14 lentelėse). Rajoninį ir krašto kelius prižiūri valstybinė įmonė „Alytaus regiono keliai ", o magistralinį (A1) - „ Vilniaus regiono keliai " (abi įmonės barsto kelius lapkričio-kovo mėnesiais (6-is mėnesius, žiemos sezonas)). Druskų panaudojimas:

•      Rajoninis kelias Kaniūkai-Einorai-Nemunaitis (Nr. 1102): 7,1 tonos vienam kilometrui

per sezoną (pateikta atmetus sdm. (smėlį)).

•         Krašto kelias Alytus-Simnas-Kalvarija (Nr. 131): 7 t/km per sezoną (be sdm.)

•         Magistralinis (A1) kelias Vilnius-Kaunas: 4,1 t/km.

•         Rajoninis kelias (su žvyro danga) - nebarstoma.

Reljefas, dirvožemiai, dirvodarinės uolienos (plačiau 16, 17, 19, 20, 22, 23, 25, 26

paveiksluose):

•      Kaniūkai-Einorai-Nemunaitis (Nr. 1102): reljefo tipas (geomorfologinis rajonas) -aukštumos; reljefo tipas (reljefo genezė) - limnoglacialinis; dirvožemio tipas -Velėniniai jauriniai vidutiniškai pajaurėję ((Jv2) - pagal LTdDB (senąją klasifikaciją)), Paprastosios jauros ((Jap) pagal naująją dirvožemių klasifikaciją); dirvodarinės uolienos (litologija) - žvirgždingas smėlis (Kvartero periodo).

•         Alytus-Simnas-Kalvarija (Nr. 131): reljefo tipas (geomorfologinis rajonas) - aukštumos; reljefo tipas (reljefo genezė) - glacialinis; dirvožemio tipas - Velėniniai jauriniai silpnai pajaurėję ((Jvl) pagal LTdDB (Lietuvos dirvožemių duomenų bazė)), Nepasotinti bazėmis jauriniai dirvožemiai ((JRn) pagal naująją dirvožemių klasifikaciją); dirvodarinės uolienos (litologija) - moreninis priemolis, priesmėlis (Kvartero periodo).

•         Vilnius-Kaunas (A1): reljefo tipas (geomorfologinis rajonas) - kloniai; reljefo tipas (reljefo genezė) - fliuvioglacialinis; dirvožemio tipas - Velėniniai jauriniai silpnai pajaurėję ((Jvl) pagal LTdDB), Nepasotinti bazėmis jauriniai dirvožemiai (JRn); dirvodarinės uolienos - smulkus smėlis (Kvartero periodo).

•         Rajoninis kelias (žvyrkelis). Reljefo tipas (geomorfologinis rajonas) - aukštumos; reljefo tipas (reljefo genezė) - glacialinis; dirvožemio tipas - Velėniniai jauriniai silpnai pajaurėję ((Jvl) pagal LTdDB), Nepasotinti bazėmis jauriniai dirvožemiai (JRn); dirvodarinės uolienos - moreninis priemolis, priesmėlis.

Pastaba: prie kelio Vilnius-Kaunas (A1) dirvožemio humusingumas yra maždaug 20% didesnis (vizualiai vertinant), negu esančio prie likusių kelių (su asfaltbetonio ir žvyro dangomis). Karbonatingojo sluoksnio slūgsojimo gylis (šaltinis - 29 literatūros sąraše) tyrimų vietose yra ne mažiau kaip 1,2 m.

3.2 Darbo metodika

Ominiai yra paimti iš nesukultūrintų pievų (buvo vengiama pamiškių, sukultūrintų pievų ir dirbamų, užmirkusių žemių), stengiantis sumažinti rezultatų iškraipymo tikimybę.

Ėminių paėmimui naudota metodika (išdėstymo schema):

1 schema. Mėginių išdėstymo schema (imant iš paviršinio humusingojo (iki 20 cm) dirvožemio sluoksnio).

Iš paviršinio dirvožemio sluoksnio ėminių sk. - 200. Prie kiekvieno kelio kas mėnesį (6-is mėnesius (prie vieškelio buvo imta viena kartą, dviejose skirtingose vietose)) po 10 (įskaičiuojant foninį ėminį)).

Gilesnio sluoksnio ėminių skaičius - 40 (prie kiekvieno kelio imant vieną kartą per visą tyrimo laikotarpį). Prie kelių su asfaltbetonio danga, imta 2005 06. O kelio su žvyro danga - 2006 04. Viso ėminių - 240.

Mėginiu tyrimo metodika:

Paimtas dirvožemis pradžioje buvo išdžiovintas iki kambario santykinės oro drėgmės (padėjau medvilninius maišelius (kur buvo laikomas dirvožemis) šildomame kambaryje). Išdžiovinto dirvožemio mėginius tyrimui dėjau į plastmasinius („PP" tipo plastmasė) indelius. Maišiau dirvožemį (perleistą pro 2 mm sietą) ir techninį distiliuotą vandenį santykiu 100 g tiriamo dirvožemio ir 200 g vandens (1 : 2). Sumaišiau mediniu maišytuvu. Praėjus 12 valandų dar kartą permaišiau. Po 24 h (nuo pradžios) tyriau mėginius (vandeninės ištraukos temperatūra 16-17,5 ^oC) nešiojamuoju pH, deguonies kiekio ir Eh (redokso potencialas) matavimo verčių nustatymo vandenyje, prietaisu „WTW MULTILINE P4".

Pastaba: ši mano parinkta tyrimo metodika nėra standartizuota (aš tik rėmiausi Lietuvos standartu (LST ISO 10390. 2003. Dirvožemio kokybė. pH nustatymas (25 literatūros sąraše)). Todėl tik rėmiausi, kad mano tyrimui nebuvo būtina sužinoti absoliučių dirvožemio pH reikšmių, bet reikėjo nustatyti tik kitimą. Nors tai būtų nepakenkę mano darbui, bet tai pareikalautų papildomų lėšų ir laiko.

Duomenų analizavimas ir grupavimas:

o Grupavimas ir analizavimas atsakant į klausimą - kaip bendrai kinta dirvožemio pH tolstant nuo autotransporto kelių: paviršinio dirvožemio sluoksnio tyrimų rezultatai (paimti skirtingais mėnesiais prie kelių) vidurkinami (rezultatai yra gauti tiriant mėginius, paimtus atskirai prie kiekvieno kelio). Išvedamos formulės, kurios tai apibūdina. Sudaromi grafikai, kurie nusako tą kitimą (sudaryti grafikai apibūdina kitimą prie skirtingų kelių atskirai, tai „tarnauja" ir tų rezultatų, gautų ištyrus mėginius paimtus prie skirtingų kelių, lyginimui tarpusavyje).

o Atsakant - kaip kinta dirvožemio pH skirtingais mėnesiais, prie kiekvieno kelio (tų kelių, kurie turi asfaltbetonio dangą) atskirai, ir lyginant tyrimo rezultatus tarpusavyje (tarp skirtingų kelių): rezultatai, gauti ištyrus mėginius ėminių, paimtų prie skirtingų kelių, nėra vidurkinami. Iš jų sudaromas grafikas, kuris apibūdina tą kitimą, ir kuris taipogi „tarnauja" lyginant tą kitimą tarp skirtingų kelių.

o Atsakant - kokie veiksniai veikia dirvožemio pH kitimą: atsakant į šį klausimą (be kitų šaltinių) pasitelkiama tyrimų rezultatai, gauti tiriant mėginius ėminių, paimtų prie vieškelio.