Cisplatina priklauso
citotoksiniams vaistams, kuriais gydomas tam tikros rūšies vėžys. Cisplatina
gydomas šlapimo pūslės, kiaušidžių ir sėklidžių vėžys, epiteliniai galvos ir
kaklo piktybiniai navikai, plaučių vėžys. Be to, cisplatinos ir radioterapijos
deriniu gydomas gimdos kaklelio vėžys (Maneo ir kt., 2005; Rudaitis ir kt.,
2009).
Visais atvejais gydymo efektyvumas cisplatina priklauso nuo naviko
morfologijos, išplitimo laipsnio bei paciento funkcinės būklės. Pykinimas ir
vėmimas beveik visada pasireiškia asmenims gydomiems cisplatina, o tai sutrikdo
visų organizmo funkcijų veiklą ir virškinimo procesus.
Kraujo forminių elementų
- eritrocitų, leukocitų, trombocitų sumažėjimas kraujyje dažnas chemoterapijos
šalutinis poveikis. Dėl to dažnai atsiranda kraujavimas iš dantenų, virškinimo
trakto ar infekcijos pavojus, pakyla kūno temperatūra. Retais atvejais
išsivysto ryškūs inkstų pažeidimai. Geriausias būdas išvengti ar sumažinti neigiamą
poveikį inkstams yra gausus skysčių kartu su cisplatina į veną lašinimas. Prieš
pradedant gydyti cisplatina ir prieš kiekvieną jos infuziją būtina pacientui
ištirti klausą (padaryti audiogramą).
Prieš kiekvieną
cisplatinos infuziją, jos metu ir po jos reikia sekti inkstų bei kepenų
funkciją, kraujo gamybą (nustatyti eritrocitų, leukocitų ir trombocitų kiekį),
elektrolitų (kalcio, natrio, kalio magnio) kiekį kraujo serume. Visu gydymo
cisplatina laikotarpiu šiuos tyrimus būtina atlikinėti kas savaitė.
Cisplatinos dozė
priklauso nuo ligos, numatomos organizmo reakcijos į preparatą bei nuo to, ar
gydoma tik šiuo preparatu (monoterapija), ar jo vartojama kartu su kitais
medikamentais (kompleksinė terapija).
Likus 2-12 valandų iki
cisplatinos infuzijos ir ne trumpiau kaip 6 valandas po jos ligoniui būtina
infuzuoti tinkamą skysčių kiekį. Jie būtini tam, kad infuzijos metu ir po jos
pakankamai išsiskirtų šlapimo. Injekcijoms galima naudoti 0,9 % natrio chlorido
tirpalą arba kartu su gliukoze. Prieš infuziją: 6-12 valandų į veną infuzuoti
po 100-200 ml/val. vieno iš minėtų skysčių. Po infuzijos: 6-12 valandų į veną
infuzuoti po 100-200 ml/val. (iš viso 2 l) vieno iš minėtų skysčių.
Jeigu po skysčių
suleidimo šlapimo išsiskiria mažiau negu 100-200 ml/val., reikia stiprinti
diurezę arba vartoti diuretikų, jeigu inkstų funkcija normali. Manitolio arba
diuretikų reikia vartoti ir tuo atveju, jeigu infuzuojama didesnė negu 60 mg/m2
kūno paviršiaus cisplatinos dozė. 24 valandas po cisplatinos infuzijos būtina
gerti daug skysčių, kad pakankamai išsiskirtų šlapimo.
Šalutinis cisplatinos
poveikis priklauso nuo dozės. Cisplatina gali kauptis bei pasireikšti inkstų
nepakankamumas ir kartu kanalėlių nekrozė ir dėl to atsirasti uremija ir
anurija. Toksinis poveikis inkstams gali pasireikšti ir praėjus 2-3 dienoms, ir
2 savaitėms po pirmosios infuzijos. Kraujo serume gali padaugėti kreatinino ir
karbamido. Galima nuo dozės dydžio priklausoma besikaupianti dažniausiai
laikina leukopenija, trombocitopenija ar anemija. Gydant didele doze, galimas
stiprus mieloidinio audinio funkcijos slopinimas, gali pasireikšti ir hemolizė
kraujyje. Leukocitų daugiausiai sumažėja praėjus maždaug 14 dienų po infuzijos,
trombocitų praėjus 21 dienai po infuzijos. Minėtų ląstelių kiekis siekia normą
per 39 paras. Dažnai vartojant cisplatiną nustatomas ir per didelis
cholesterolio, fermento amilazės ir geležies kiekis kraujyje.
Virškinimo trakto sutrikimai pasireiškia praėjus 1 -4 val. po
cisplatinos infuzijos, vystosi anoreksija, prasideda pykinimas, vėmimas, pilvo
skausmas ar/ir viduriavimas. Kai kada vystosi ir burnos gleivinės uždegimas.
Galimas apkurtimas ir stiprus ototoksinis poveikis. Kartais galima regos nervo
disko edema, pasireiškianti kartu su regos sutrikimu, sumažėja regos aštrumas.
Sutrinka skonio ir lietimo jutimai.
Taikant gydymą cisplatina
gali pasireikšti ir elektrolitų pusiausvyros kraujo serume sutrikimai. Kraujyje
gali sumažėti magnio, kalcio, natrio, fosfatų bei kalio kiekis ir prasideda
raumenų spazmai, gali atsirasti ir pokyčiai elektrokardiogramoje (Sharma,
Bajorin, 2003). Retais atvejais galima alerginė reakcija t.y. anafilaksinė
reakcija, pasireiškianti išbėrimu, urtikarija, eritema, niežuliu, rečiau -
hipotenzija, tachikardija, dispnėja, bronchų spazmu, veido edema, karščiavimu.
Gali išsivystyti ir laikinas kepenų funkcijos sutrikimas, kurio metu padidėja
transaminazių kiekis kraujo serume. Su cisplatinos vartojimu galima sieti ir
atsirandantį albuminų kiekio sumažėjimą kraujyje. Visais atvejais vartojant cisplatiną
gydymui silpnėja imuninė sistema. Cisplatinos poveikyje gali pasireikšti
alopecija, sutrikti spermatogenezė ir ovuliacija.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą