Gydymo šalutiniai reiškiniai

Pykinimas ir vėmimas yra dažniausias gydymo vaistais nuo vėžio šalutinis reiškinys, kurį patiria apie 70 - 80 proc. pacientų. Šie simptomai neigiamai veikia paciento fizinę bei psichologinę būklę, gali sukelti elektrolitų disbalansą, dehidrataciją, anoreksiją, kūno masės mažėjimą. dėl to blogėja gyvenimo kokybė bei gydymo rezultatai.

Chemoterapijos sukeltas pykinimas ir vėmimas gali būti:

Ūminis (ankstyvasis) - pasireiškia per 24 valandas nuo chemoterapijos pradžios, dažniausiai prasideda po 1 - 2 valandų. Intensyvumo pikas dažniausiai būna praėjus 5-6 valandoms.

Vėlyvasis - atsiranda po chemopreparatų suleidimo praėjus daugiau nei 24 valandoms ir reiškiasi 1 -4 paras. Vėlyvasis pykinimas ir vėmimas nesukelia tokių didelių sutrikimų nei ankstyvasis pykinimas ir vėmimas, tačiau dėl jo gali sutrikti paciento mityba, pablogėti bendroji būklė ir pailgėti hospitalizacijos laikas.

Išankstinis (numatomas) - pasitaiko neretai (18-57 proc.) atvejų, dažniau - jaunesnio nei 50 metų amžiaus pacientams. Būdinga tai, kad dėl anksčiau atliktos chemoterapijos blogos pykinimo ir vėmimo kontrolės susiformuoja sąlyginis refleksas - ligonis jaučia pykinimą, kartais vemia dar nepradėjus kito chemoterapijos kurso (Onkologija šeimos gydytojui, 2008).

Šių reiškinių intensyvumą sąlygoja gydymui naudojamų vaistų nuo piktybinių navikų emetogeniškumas (vaisto gebėjimas sukelti pykinimą ir vėmimą) (žr.1 lentelę).

1 lentelė. Vaistų nuo piktybinių navikų emetogeniškumas

Emetogeniškumo lygis	Pykinimo ir vėmimo dažnis (proc.) (antiemetinis gydymas nebuvo taikytas)	Preparatai
Labai aukštas	Daugiau 90 proc.	Cisplatin (>50 mg/m2), Carmustine (>250 mg/m2), Cyclophosphaamide (>1500 mg/m2), Dacarbasinet (>500 mg/m2), Lomustine (>60 mg/m2), Mechlorethamine
Aukštas	60 - 90 proc.	Carboplatin, Carmustine (<50 mg/m2), Cisplatin (<50 mg/m2), Cyclophosphamide (>750 mg/m2 ir <1500 mg/m2), Dactinomycin (>1,5 mg/m2), Doxorubicin hidrochloride (>60 mg/m2), Irinotecan, Melphalan (į/v), Methotrexate (250-1000 mg/m2), Mitoxantrone (>15 mg/m2), Procarbazine
Vidutinis	30 - 60 proc.	Cyclophosphamide (į/v >750 mg/m2), Dactinomycin (<1,5 mg/m2), Doxorubicin hidrochloride (20-60 mg/m2), Epirubicin hidrochloride (<90 mg/m2), Idarubicin, Ifosfamide, Methotrexate (250-1000 mg/m2), Mitoxantrone (<15 mg/m2)
Žemas	10 - 30 proc.	Asparaginase, Docetaxel, Doxorubicin hidrochloride (<20 mg/m2), Etoposide, 5-Fluorouracil (1000 mg/m2), Gemcitabine, ir <250 mg/m2), Mitomycin, Paclitaxel, Thiotepa, Topotecan
Minimalus	Mažiau 10 proc.	Bleomycin, Busulfan, Chlorambucil, Fludarabine, Hydroxyurea, Methotrexate (<50 mg/m2), Melphalan, Mercaptopurine, Thioguanine, Vinblastine, Vincristine, Vinorelbine

Burnos skausmas gali būti chemoterapijos poveikis. Šis gydymas sunaikina greitai besidauginančias ląsteles, tai yra pagrindinė visų piktybinių ląstelių charakteristika. Ląstelės, dengiančios burnos ertmę ir gaminančios seiles, taip pat yra greitai besidauginančios. Burnos skausmas gali išsivystyti kada sveikos ląstelės yra paveiktos chemoterapijos ar spindulinės terapijos. Infekcijos grėsmė padidėja, kadangi baltųjų kraujo kūnelių kiekis, aktyvumas, ir fagocitozės geba sumažėja dėl gydymo.

Užsienio medikų duomenimis, net 40 proc. chemoterapija gydytų ligonių išopėja gleivinė (Juodžbalienė, 2005).

Roper ir kiti mokslininkai (1999) teigė, kad kai pažeidžiama natūrali burnos flora ir prasideda infekcija, galimas dantenų uždegimas (gingivitas), liežuvio uždegimas (glositas) ir burnos ertmės uždegimas (stomatitas). Skausmas burnoje yra reali problema, kuri daro neigiamą įtaką paciento mitybai.

Daugeliui pacientų sutrinka apetitas, kai kuriuos pykina. Šiuos simptomus sukelia liga ar jos gydymas, ypač chemoterapija bei spindulinė terapija. Kartais pykina vien nuo maisto vaizdo ar kvapo, o nerimas dėl ligos dar pablogina situaciją. Pacientai, sergantys išplitusia liga, dažnai jaučia didelį silpnumą ir jų organizmas neįstengia gerai įsisavinti maisto.

Jei onkologinis ligonis nuolat jaučiasi pavargęs, išsekęs, nenori nieko veikti, rytais sunku keltis iš lovos, nesinori valgyti, maistas atrodo be skonio, jam gali būti anoreksijos ar prasidedančios kacheksijos požymiai, todėl labai svarbu laiku atkreipti į juos dėmesį.

Anoreksija - tai apetito stoka, būsena, kai sergantysis visiškai nenori valgyti.

Kacheksija - tai organizmo išsekimas, kuris pasireiškia bendru fiziniu silpnumu, kūno svoriu mažėjimu, mažėjančia raumenų ir riebalų mase, apetito stoka, pykinimu, nuotaikos pablogėjimu. Kacheksija - dažnas anoreksijos, ypač užsitęsusios, padarinys. Jei sergantysis ilgiau neturi apetito ir mažai valgo, tai gauna mažiau energijos, jaučia nuolatinį nuovargį ir silpnumą, mažėja jo kūno svoris. Anoreksija ir kacheksija - labai glaudžiai tarpusavyje susijusios problemos (Aleknavičienė, Tamošauskienė, 2004).

Remiantis tyrimų duomenimis, anoreksija ir kacheksija kaip vėžio ligos padarinys, dažnesnė esant jau vėlyvųjų stadijų (III-IV stadijos), tai yra išplitusių navikų atvejais (55-80 proc.) ar navikams progresuojant.