Iš tyrimų rezultatų matyti, kad tiek paviršiniame (A horizonte), tiek
gilesniame (0,8-1,0 m) sluoksniuose dirvožemis yra šarmingesnis prie
autotransporto kelių, lyginant su mėginiais paimtais didesniais atstumais.
Reikia pastebėti, kad mėginių, paimtų iš paviršinio dirvožemio sluoksnio prie
visų trijų kelių (su asfaltbetonio danga), rezultatai yra labai panašūs
(panašus pH kitimas pagal polinominę kreivę). Dirvožemio, esančio gilesniame
horizonte, pH kitimas yra panašus prie vidutinės ir stiprios apkrovos autotransportu
kelių.
Kad šie rezultatai nėra
atsitiktiniai matyti ir iš Geografijos instituto atlikto landšaftų atsparumo
rūgštinimui tyrimo (šalia stacionarių taršo šaltinių sukeliamo dirvožemio
rūgštėjimo, buvo tirta ir dirvožemis šalia magistralinio kelio Vilnius-Kaunas).
Šis literatūros šaltinis yra 29-as literatūros šaltinių sąraše („Masiliūnas l.,
Eitmanavičienė N. Landšaftų atsparumas rūgštinimui. Geografijos metraštis 32
t., Geografijos institutas, Akademija 2., 1999, P. 105-116."). Pacituosiu
dalį tyrimo ataskaitos: „Dirvožemis taip
pat yra pašarmėjęs ties automagistralėmis. Vilnius-
Kaunas automagistralės
pakelėse iki 10 m nuo kelio dirvožemio pH buvo 7,2, už 50 m - 5,8. Latvijoje
pakelių velėninio glėjinio smėlio dirvožemiuose pH pakitęs nuo 6,8 (100m nuo
automagistralės) iki 7,1 (7 m nuo jos). Dar geriau automagistralės šarminis
poveikis išryškėja pereinamojo tipo pelkėse, kur 35 m nuo kelio pH buvo 4,2, o
7 m nuo kelio - 6,87. Padidėjęs pakelių šarmingumas siejamas su dolomitinės
skaldos dulkių nusėdimu ant dirvožemio. Si skalda naudojama kelių statyboje.
Pakeles šarmina ir nuo kelių apšalimo naudojamas tirpinamasis mišinys, kurio
sudėtyje yra druskos (NaCl). "
Palyginus dirvožemio pH
rezultatus mėginių, paimtų atskirais mėnesiais, pastebimas dirvožemio pH
mažėjimas visoje tyrimo linijoje (nuo 0,25 iki 100 m (taip pat foniniuose
mėginiuose)). Tai sieju su augalų biologine veikla.
Iš technogeninių
faktorių, mano manymu, dirvožemio, esančio šalia autotransporto kelių, pH
didina techninė druska (naudojama žiemos sezono metu), kuri pagreitina
karbonatinių uolienų išsiplovimą iš žemių, naudojamų kelio sankasai formuoti.
Šią hipotezę patvirtina ir tyrimas atliktas prie kelio su grunto danga (ant jo
nepilama techninė druska). Iš tyrimo rezultatų matyti, kad kitimo tendencijos
kreivės nėra tendencingos, mano manymu, tikėtinų veiksnių įtakos dirvožemio pH
atžvilgiu. Apie šių technogeninių faktorių tikėtiną įtaką dirvožemio pH rodo ir
tai, kad prie kelių su asfaltbetonio danga (kur barstoma druska) pirmosios
tyrimo vietos (0,25 m atstumu nuo sankasos) pH reikšmės yra didesnės už fonines
reikšmes, ko nepasakysi apie mėginius, esančius prie kelio su grunto danga, kur
rezultatai yra mažesni arba artimi foninių dirvožemio mėginių tyrimų
rezultatams.
Iš tyrimo rezultatų matyti,
kad kelių su asfaltbetonio danga, kur naudojamos techninės druskos, pakelės
(0,25-5 m (10)) yra pašarmėjusios palyginus su toliau esančiais dirvožemiais.
Todėl technogeniniai teršalai (ypač sunkieji metalai) tokiuose dirvožemio
ruožuose (kur pH didesnis) yra tvirčiau surišami jo humatinių kompleksų, ko
pasėkoje lėčiau patenka į augalus ir gilesnius dirvožemio sluoksnius (kartu yra
tikimybė - ir į gruntinį vandenį). Tačiau toks teršalų susikaupimas
humusingajame dirvožemio sluoksnyje yra pavojingas, nes parūgštėjus dirvožemio
pH (dėl kokių nors priežasčių) iki tokio lygio, kada dirvožemio kompleksai
pradeda irti, iš jo išsiskiria ir teršalai.
Taigi, mano nagrinėjama
tema yra tikrai aktuali. Ir tikiuosi, kad mano tyrimas prisidės prie
aplinkosauginių problemų sprendimo radimo būdų.
7. DARBO IŠVADOS
• Ištyrus dirvožemio mėginių pH, paimtų prie kelių su asfaltbetonio danga
(juose žiemos sezono metu kelių priežiūros įmonės barsto techninę druską),
nustatyta, kad tiek paviršiniame (humusingajame iki 20 cm), tiek gilesniame
(0,8-1 m) sluoksniuose prie kelio sankasos (0,25-5 m (10) atstumu) yra gana
ryškus dirvožemio pH padidėjimas lyginant su tyrimo vietomis, esančiomis toliau
nuo kelio. Skirtumai tarp foninių ir
prie pat (0,25 m) kelio sankasos ištirtų dirvožemio mėginių tyrimo rezultatų:
1. Paviršinis (iki 20 cm humusingasis) dirvožemio
sluoksnis. Silpnos apkrovos
autotransportu kelias - +0,12 (+0,26 (5 m)); vidutinės - +0,28; stiprios - +0,5.
autotransportu kelias - +0,12 (+0,26 (5 m)); vidutinės - +0,28; stiprios - +0,5.
2. Gilesnis (0,8-1 m) dirvožemio sluoksnis. Silpnos
apkrovos autotransportu kelias - +0,36;
vidutinės - +0,56; stiprios - +0,82.
vidutinės - +0,56; stiprios - +0,82.
• Lyginant dirvožemio pH
kitimo rezultatus, gautus paėmus ir ištyrus mėginius prie kelių su skirtinga
apkrova autotransportu, galima teigti, kad paviršiniame dirvožemio sluoksnyje
pH kitimas yra labai panašus (vertinant pagal trečios eilės polinominę kreivę).
•
0,8-1 m gylio
dirvožemio sluoksnyje, panašus pH kitimas pastebimas prie tų kelių, kuriuose
yra stipri ir vidutinė apkrova autotransportu. O kelio su silpna apkrova
dirvožemio pH kitimas yra tolygesnis, lyginant su jau minėtais keliais.
•
Trečios eilės
polinominių tendencijos kreivių, išvestų pagal dirvožemio pH tyrimo rezultatus,
regresinės lygtys:
1. Silpnos apkrovos
autotransportu rajoninis kelias Kaniūkai-Einorai-Nemunaitis:
a)
Paviršinis
dirvožemio sluoksnis: y = 0,0021x3
- 0,024x2 + 0,0027x + 7,595.
b)
Gilesnis
dirvožemio sluoksnis: y = 0,0041x3 - 0,0395x2 -
0,0725x + 8,129.
2. Vidutinės apkrovos
autotransportu krašto kelias Alytus-Simnas-Kalvarija:
a)
Paviršinis
dirvožemio sluoksnis: y = 0,0019x3
- 0,0221x2 - 0,0234x + 7,5893.
b)
Gilesnis
dirvožemio sluoksnis: y = - 0,0077x3
+ 0,1325x2 - 0,6791x + 8,5623.
3. Stiprios apkrovos
autotransportu magistralinis (A1) kelias Vilnius-Kaunas:
a)
Paviršinis
dirvožemio sluoksnis: y = 0,0052x3
- 0,0741x2 + 0,2148x + 7,3903.
b)
Gilesnis
dirvožemio sluoksnis: y = - 0,0058x3
+ 0,105x2 - 0,5944x + 8,266.
• Palyginus dirvožemio pH rezultatus mėginių, paimtų iš paviršinio
dirvožemio sluoksnio atskirais mėnesiais, prie kelių su asfaltbetonio danga
pastebimas dirvožemio pH mažėjimas visoje tyrimo linijoje (nuo 0,25 iki 100 m
(tas pats rezultatas pastebėtas ir palyginus foninių mėginių tyrimus)). Nors ryškesnis
dirvožemio pH kitimas pastebimas prie silpnos apkrovos autotransportu rajoninio
kelio Kaniūkai-Einorai-Nemunaitis. Tokį kitimą sieju su augalų biologine veikla.
• Iš technogeninių faktorių, dirvožemio, esančio šalia autotransporto kelių, pH didina techninė druska (naudojama žiemos
sezono metu), kuri pagreitina karbonatinių uolienų (tame tarpe ir dolomito
mineralo) išsiplovimą iš žemių, naudojamų kelio sankasai formuoti. Šią hipotezę patvirtina ir tyrimas,
atliktas prie kelio su grunto danga. Iš tyrimo rezultatų matyti (ėmimo taškų, esančių prie pat kelio sankasos (0,25 m
atstumu), pH vertės yra žemesnės arba beveik nesiskiria (-0,06; -0,21; -0,3 (nurodytas skirtumas, o ne absoliučios reikšmės); pirmasis skaičius rodo rezultatus iš gilesnio
dirvožemio sluoksnio, kiti du - iš paviršinio) nuo foninių reikšmių), kad prie žvyrkelio, ant kurio nepilama techninės druskos, prie pat kelio
sankasos, dirvožemio pH padidėjimo nėra lyginant su toliau nuo kelio esančiomis tyrimo vietomis.
Dirvožemio pH sumažėjimas prie žvyrkelio
sankasos yra sietinas su didesniu sniego tirpsmo vandens poveikiu dirvožemiui.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1.Armali S., Girgždys A., Jasiulionis R. Atmosferos fizika. Vilnius,
1989. 220p.
2.Basalykas A. Lietuvos TSR fizinė geografija 2, Vilnius, 1965, 186 p.
3.Basalykas A. Lietuvos TSR kraštovaizdžiai, Vilnius, 1997. 204 p.
4.Dabušinskas A. Pagrindinių autotransporto emisiją į orą lemiančių
veiksnių analizė ir paskaičiuotų metinių teršalų kiekių patikslinimas. Magistro
baigiamasis darbas.VDU., 2004,73p.
5.Eggleston K. Emissions of atmosphericpollutants in Europe, 1980-1996.
European Environment Agency. 2000. 115p.
6.Geografinės informacinės sistemos (GIS 9.0). Kompiuterinė programa.
15.http://www.fizika.ktu.lt/melbpdf/Tiesioginiu%20ir%20netiesioginiu%20matavimu%20paklaid
u%20ivertinimas.pdf
16. Jankaitė A. Autotransporto įtakos dirvožemio užterštumui prie
Via-Baltica automagistralės analizė ir įvertinimas. Magistro darbas. VGTU,
2003. 137p.
17.Juknys R. Trends of Lithuanian environmentduring transitional period
// Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba, Nr. 1, p. 1995. 15-24.
18.
Kadūnas V.
Technogeninė geochemija. Vilnius, 1998. 150p.
19.
Kadūnas V.,
Budavičius R. Lietuvos geocheminis atlasas. Vilnius,1999. 150p.
20.
Laurinavičius A.,
Kurapka V. Cheminių medžiagų naudojimas automobilių kelių priežiūrai žiemą.
Vilnius., TK „Automobilių keliai", 1999. 29p.
21.
Lippa M., Špakauskas
V. Lietuvos aplinkos oro užterštumo autotransporto priemonių išmetalais
vertinimas. Aplinkos inžinerija. 10 tomas, Nr.3, 2002. p.121-125.
22.
Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro įsakymas dėl teršiančių medžiagų išmetamų į
atmosferą mašinų su vidaus degimo varikliais vertinimo metodikos patvirtinimo,
1998m. Liepos 13d. Nr. 125, Vilnius.
23.
Lietuvos
statistikos metraštis 2000 m. Statistikos rinkinys. Vilnius: Metodinis
leidybinis centras. 2001, 515 p.
24.
Lietuvos
Respublikos susisiekimo ministro įsakymas dėl kelių priežiūros vadovo 2 dalies "automobilių kelių priežiūros darbų atlikimo
technologija" DT-01 ir darbo, mechanizmų ir medžiagų sąnaudų kelių priežiūros darbams normatyvų rinkinio DMMS-KP 01
patvirtinimo: priimtas 2002 m. gegužės 9 d. Nr. 3-203.,
Vilnius.
25.
LST ISO 10390.
2003. Dirvožemio kokybė. pH nustatymas. Vilnius, 5p.
26.
Mickūnaitis V. Autotransportas
ir atmosferos apsauga. Vilnius, 1987. 34p.
27.
Mažvila J.,
Adomaitis T., Eitmintavičius L. Dirvožemio savybių bei jų užterštumo toksinėmis medžiagomis stebėjimas ir įvertinimas pagrindiniuose dirvožemių tipuose.Aplinkos
monitoringas 1993-1995. Vilnius, p.7.
28.
Motuzas A.
Dirvotyra. Kaunas, 1997. 260p.
29.
Masiliūnas l., Eitmanavičienė N. Landšaftų atsparumas rūgštinimui. Geografijos
metraštis 32 t., Geografijos institutas, Akademija 2., 1999, P. 105-116.
30.
Mincevič I. Autotransporto išmetamųjų dujų poveikio Vievio oro
kokybei įvertinimas ir modeliavimas. Magistro darbas. VGTU, 2003. 121p.
31.
MaicapoB B. reoxHMHHecKaa oueHica TexHOjiorHHecKHx 3arpji3HeHHH yp6aHH30BaHHOH TeppHTopiiH.
Hcnojib3oBaHHe reoxHMHnecKHx MeTogaB npn royneHHn oKpy:scarOineH cpegw. 1984., 32-35.
32.
Meilus T. Žvirgždo
ir dolomito skaldų panaudojimo asfaltbetonio dangoms analizė ir rekomendacijos.
Magistro darbas. VGTU, 2004. 112p.
33.
Sakalauskas K.
Keliais ir aplinka. Analitinė apžvalga. Vilnius., Technika, 1992. 72 p.
34.
Skerys K. Kelio
istorija (11): kelių tiesimo technologija // Lietuvos keliai. ISSN 1392-8678. Vilnius. 2003,
nr. 2, p.
35.
STR 34-01.
Automobilių kelių pagrindai. Vilnius., Lietuvos kelių direkcija, 2001.
36.
STR R 35-01.
Automobilių kelių asfaltbetonio ir žvyro dangos. Vilnius., Lietuvos automobilių kelių direkcija, 2001.
37.
Transporto ir kelių tyrimo instituto
magistralinių kelių aplinkos oro kokybės tyrimų ataskaitos. Kaunas, 2001. 42p.
38. Transporto ir kelių tyrimo instituto magistralinių kelių dirvožemio kokybės tyrimų ataskaitos .
Kaunas, 2004. 36p.
39.
Vyriausioji
geodezijos ir kartografijos valdyba prie TSRS Ministrų Tarybos. Lietuvos TSR
atlasas. Maskva,1981. 215p.
40.
BepiiHi JJ,.,
KapeniiHa JI., rj,eKyjiHH5i B. Harpy3Ka Bt>i6pocoB aBToTpaHcnopTa h 3arpa3HeHHe nonB
npugopo^Hon 3ohm MeTanaMii. 3arpji3HeHHe npiipogHoH cpegw BM6pocaMH aBToTpaHcnopTa., 1980., 21-24.
"Automobile road infrastructure's impact
on soil's pH in surrounding
territories"
Remigijus Alavočius
SUMMARY
My master project is devoted to influence of soil pH in the surrounding
territories to road traffic transport. There are no comparable researching in
Lithuania. I would like to introduce the main results of my project:
1. pH
of soil increase are beholded in the soil of surface and in the deep of soil
near the roads with blacktop. The soil pH is not behold near the unsurfaced
road.
2. The
soil of surface specimen's results are taken from the previous month near the
roads with blacktop. These results are less than during next month.
3. The
soil pH increase near the roads with blacktop is related with technical soil
using. Technical soil can be quickening by melting of carbonaceous rock in the
priming of subgrade.
PRIEDAI
Dirvožemio, paimto prie
kelių su asfaltbetonio danga iš paviršinio sluoksnio,
pH tyrimo rezultatai
15 lentelė. Dirvožemio pH tyrimo rezultatai mėginių, paimtų 2005 04 iš paviršinio
(iki 20 cm)
dirvožemio sluoksnio, prie skirtingos apkrovos autotr.kelių (kelių, su asfaltbetonio danga).______
dirvožemio sluoksnio, prie skirtingos apkrovos autotr.kelių (kelių, su asfaltbetonio danga).______
Dirvožemio mėginių tyrimo
rezultatai (2005 04) - pavirš. ^ dirv.
sluoksnis
|
Atstumai,
metrais.
|
pH (silpnos
apkrovos autotr.kelio)
|
pH (vidutinės apkrovos
autotr.kelio)
|
pH (stiprios apkrovos autotr.kelio)
|
|
0.25
|
7.16
|
7.35
|
7.34
|
|
5
|
7.74
|
7.5
|
7.27
|
|
10
|
7.78
|
7.06
|
7.11
|
|
15
|
7.52
|
7.32
|
7.7
|
|
20
|
7.61
|
6.63
|
7.32
|
|
40
|
7.3
|
7.28
|
6.95
|
|
60
|
7.79
|
6.58
|
6.84
|
|
80
|
7.41
|
7.01
|
7.21
|
|
100
|
7.3
|
7.15
|
7.2
|
|
200(F)
|
7.14
|
7.35
|
7.3
|
 |
16 lentelė. Dirvožemio pH tyrimo rezultatai mėginių, paimtų 2005 05 iš paviršinio
(iki 20 cm) dirvožemio sluoksnio, prie skirtingos apkrovos autotr. kelių
(kelių, su asfaltbetonio danga).
17 lentelė. Dirvožemio pH tyrimo rezultatai mėginių, paimtų 2005 06 iš paviršinio
(iki 20 cm) dirvožemio sluoksnio, prie skirtingos apkrovos autotr.kelių
(kelių, su asfaltbetonio danga).
Dirvožemio mėginių tyrimo
rezultatai (2005 06) - pavirš. dirv.
sluoksnis
|
Atstumai,
metrais.
|
pH (silpnos
apkr. autotr.kelio)
|
pH (vidutinės apkrovos
autotr.kelio)
|
pH (stiprios apkrovos autotr.kelio)
|
|
0.25
|
7.95
|
7.82
|
8.09
|
|
5
|
7.85
|
7.54
|
7.89
|
|
10
|
7.61
|
7.38
|
7.88
|
|
15
|
7.4
|
7.47
|
7.78
|
|
20
|
7.3
|
7.18
|
7.74
|
|
40
|
7.13
|
7.76
|
7.06
|
|
60
|
7.3
|
7.07
|
6.79
|
|
80
|
7.33
|
7.05
|
7.33
|
|
100
|
7.14
|
7.04
|
7.4
|
|
200(F)
|
7.7
|
7.38
|
7.78
|
18 lentelė. Dirvožemio pH tyrimo rezultatai mėginių, paimtų 2005 07 iš paviršinio
(iki 20 cm)
dirvožemio sluoksnio, prie skirtingos apkrovos autotransportu kelių (kelių, su asfaltbetonio
danga)._______________________________________________________________________
dirvožemio sluoksnio, prie skirtingos apkrovos autotransportu kelių (kelių, su asfaltbetonio
danga)._______________________________________________________________________
Dirvožemio mėginių tyrimo
rezultatai (2005 07) - pavirš. dirv.
sluoksnis
|
Atstumai,
metrais.
|
pH (silpnos
apkrovos autotr.kelio)
|
pH (vidutinės apkrovos
autotr.kelio)
|
pH (stiprios apkrovos autotr.kelio)
|
|
0.25
|
7.89
|
7.87
|
7.95
|
|
5
|
7.92
|
7.81
|
7.81
|
|
10
|
7.26
|
7.77
|
7.78
|
|
15
|
7.4
|
7.55
|
7.76
|
|
20
|
7.32
|
7.42
|
7.87
|
|
40
|
7.26
|
7.72
|
7.32
|
|
60
|
7.42
|
7.29
|
7.36
|
|
80
|
7.56
|
7.31
|
7.39
|
|
100
|
7.22
|
7.07
|
7.47
|
|
200(F)
|
7.7
|
7.21
|
7.7
|
 |
19 lentelė. Dirvožemio pH tyrimo rezultatai mėginių, paimtų 2005 08 iš paviršinio
(iki 20 cm)
dirvožemio sluoksnio, prie skirtingos apkrovos autotransportu kelių (kelių, su asfaltbetonio
danga)._______________________________________________________________________
dirvožemio sluoksnio, prie skirtingos apkrovos autotransportu kelių (kelių, su asfaltbetonio
danga)._______________________________________________________________________
 |
20 lentelė. Dirvožemio pH tyrimo rezultatai mėginių, paimtų 2005 09 iš paviršinio (iki 20 cm)
dirvožemio sluoksnio, prie skirtingos apkrovos autotransportu kelių (kelių, su asfaltbetonio
danga)._______________________________________________________________________
Grafinis kelio
Kaniukai-Einorai-Nemunaitis ėminių ėmimo vietų apibudinimas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą