Vėžys yra viena dažniausių mirties priežasčių

PSO duomenimis, vėžys yra viena dažniausių mirties priežasčių. Taikant vis naujus šios ligos gydymo būdus (chemoterapija, chemospindulinis gydymas ir kt.), atsiranda galimybė onkologinėmis ligomis sergantiems asmenims prailginti gyvenimo trukmę. Labai svarbią vietą ligonių gyvenime užima mityba ir gyvenimo kokybės aspektai. Pastaruoju metu atliekami įvairūs gyvenimo kokybės ir mitybos būklės vertinimo tyrimai, nes tai yra svarbūs veiksniai, parenkant

gydymą.

Stiprus viduriavimas, atsirandęs po chemoterapijos, pašalina iš organizmo daugiau skysčių ir druskų, vystosi dehidratacija, to pasekoje sutrinka visa medžiagų apykaita, tirštėja kraujas. Ypač pavojingas kalio trūkumas, kuris pasireiškia silpnumu ir kitais nemaloniais simptomais. Procesui ilgiau užsitęsus, pavojinga gyvybei, pasireiškia išsekimas. Nuo mitybos, organizmo imuninės sistemos būklės priklauso pokyčiai organizme po chemoterapijos kurso. Gydytoja dietologė L. Jacevičienė tyrinėjusi onkologinių ligonių mitybą tvirtino, kad kiekvienos fazės metu maistiniai poreikiai skiriasi. Kas tinka vienam ligoniui, gali netikti kitam. Išlaikymas kūno svorio normos ribose ir geros mitybos būklės užtikrinimas padeda kiekvienam organizmui kovoti su liga. Didelės antioksidantų dozės chemoterapijos metu gali trukdyti gydymui.

A.Nourissat ir kiti mokslininkai (2008), atlikę tyrimus keliose Prancūzijos ligoninėse, nustatė, kad, sergant įvairiomis onkologinėmis ligomis pakinta asmenų apetitas, svoris ir gyvenimo kokybė. Taikant chemoterapiją ligoniams gyvenimo kokybė sumažėjo 14 proc. (p<0,01), o po gydymo svoris sumažėjo 10,0 proc. (p<0,01). Mano atliktame tyrime, onkologinėmis ligomis sirgusių pacientų, gyvenimo kokybė sumažėjo 16,2 proc., (p<0,05), o svoris atitinkamai 0,8 proc. (p<0,05). Pastebimi skirtumai nuo prancūzų atlikto mokslinio tyrimo, galbūt dėl to, kad šiame pateiktame tyrime, pacientai buvo labiau pažengusiomis stadijomis.

Anot, ispanų J. Trabal ir kitų tyrėjų (2006), teigiama, kad nepakankama mityba dėl taikyto gydymo turi didelę reikšmę gyvenimo kokybei. Žymiausi skirtumai prieš ir po chemoterapijos kurso buvo nustatyti iš simptomų skalės: nuovargis (p=0,058), apetito praradimas (p=0,01) ir vidurių užkietėjimas (p=0,01).

Analogiškus tyrimų rezultatus gavo ir mokslininkai atlikę tyrimus ir Jungtinėje Karalystėje (C.Farrell et al., 2013). Buvo pastebėta, kad pykinimas ir vėmimas labai pablogina gyvenimo kokybę ir mitybos būklę. Anot tyrėjų, tarp dviejų chemoterapijos kursų, pykinimo ir vėmimo reiškiniai buvo stipresni, nei minėtame darbe, ir įvairavo nuo 55,2 iki 72,9 procentų. Tai sutampa su mano darbo tyrimo rezultatais, tarp chemoterapijos kursų pykinimas ir vėmimas sudarė nuo 23,9 iki 47,0 proc.

Taip pat C. Farrell ir kiti tyrėjai (2013) teigė, kad chemoterapijos taikymas labai pablogina

fizinės funkcijos skalę (p = 0,025), minimame darbe nustatyta, kad bendra funkcinė skalė sumažėjo 19,5 proc.

Nepaisant medicinoje padarytos pažangos, kaip teigia J.Foubert et al (2005) ir J. Lopez-Jimenez et al (2006), pykinimas ir vėmimas tebelieka didelė problema.

Chemoterapija, nepriklausomai nuo gydymui parinktos schemos, turi organizmo sistemoms neigiamos įtakos. Ji neigiamai veikia ne tik ligonių fizinę būklę, bet ir emocinę būklę, taip pat ir nuovargį. Danų tyrėjų (M. Klee et al.,2000) atliktas tyrimas rodo, kad daugelis pacientų patiria psichologinių ir socialinių pasekmių gydymo eigoje. Pacientai nuolat galvoja apie savo ligą ir gydymą. Tai sutampa su šiame darbe atlikto tyrimo rezultatais: nuovargis ir emocijos žymiai padidėję (p < 0,05).

Chemoterapija turi neigiamos įtakos ir mitybai. Dėl organizmo intoksikacijos pasireiškia pašaliniai veiksniai, kaip pykinimas, vėmimas, apetito stoka ir tai įtakoja neigiamas pasėkmes eritropoezei, leukopoezei, pakinta ir kraujo fermentų aktyvumas, susijęs su funkcine kepenų veikla. Mano tyrimo eigoje tarp chemoterapijos kursų pacientams labiausiai išryškėjo viduriavimas, nuo 9,4 iki 29,9 proc., pykinimas ir vėmimas, nuo 23,9 iki 47,0 proc. Apetito praradimas didėjo nuo 35,0 iki 55,6 proc. ir vidurių užkietėjimas nuo 15,4 iki 21,4 proc.

Mano tyrimo rezultatai atitinka tarptautinių darbų rezultatus, rodančius, kad chemoterapija reikšmingai pablogina gyvenimo kokybę ir mitybos statusą. Mano tyrimas akcentuoja ryškesnius gyvenimo kokybės funkcijų skalės ir simptomų, susijusių su mityba, pokyčius, pacientams, sergantiems abdominalinės ir ginekologinės lokalizacijos navikais.

IŠVADOS

1.   Taikant chemoterapiją pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis, pablogėjo gyvenimo kokybės rodikliai: sumažėjo funkcinės skalės ir bendros gyvenimo kokybės reikšmės, pagilėjo simptomai.

2.   Taikant chemoterapiją pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis, pablogėjo kraujo laboratorinių tyrimų rezultatai, pablogėjo tyrimų, atspindinčių kepenų ir inkstų būklę, rezultatai.

3.   Po chemoterapijos gydymo pacientams pablogėjo mitybos būklė: sumažėjo kūno masė, kūno masės indeksas, paryškėjo simptomai, susiję su mityba.

LITERATURA

Knygos

1.       Almas H. Klinikinė slauga. I dalis. Vilnius. 1999. P 207-216, 222-229, 232.

2.       Bulotienė G. Ankstyvųjų stadijų krūties vėžiu sergančių moterų emocinę būseną ir gyvenimo kokybę įtakojantys veiksniai. Daktaro disertacija. Vilnius. 2007. P. 103.

3.       Bulotienė G. Ankstyvųjų stadijų krūties vėžiu sergančių moterų emocinę būseną ir gyvenimo kokybę įtakojantys veiksniai. Daktaro disertacija. Vilnius. 2007. P. 103.

4.       Cicėnas S., Kalibatienė D. Onkologija ir slauga. Mokomoji knyga. Vilnius. 2008. P. 92­144.

5.       Jucaitienė R. Gydymo chemoterapija šalutiniai reiškiniai. Vilnius. 2006.

6.       Juodžbalienė E.B. Piktybinių navikų chemoterapija. Vilnius. VDI. 2005.

7.       Juozaitytė E., Juodžbalienė E. B., Boguševičius A., Jonaitienė E., Nutautienė R., Inčiūra A., Norkus D., Boguševičiūtė A. Krūties vėžys: monografija. Vilnius. 2004. P.191-196.

8.       Kalėdienė R., Petrauskienė J., Rimpela A. Šiuolaikinio visuomenės sveikatos mokslo teorija ir praktika. Kaunas. Šviesa. 1998.

9.       Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Šiauliai. Lucilijus. 2007.

10.   Kubler - Ross E. Apie mirtį ir mirimą: pašnekesiai su mirtinais ligoniais. Vilnius. Katalikų pasaulio leidiniai. 2008.

11.   Medicinos enciklopedija. Vilnius. Valstybinė enciklopedijų leidykla. 1991.

12.   Psichologijos žodynas. Vilnius. Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 1993.

13.   Pundzius J. ir kt. Chirurgija. Vilnius. Charibdė. 2003.

14.   Roper N., Logan W. W., Tierney A. J. Slaugos pagrindai. Vilnius. 1999. P.201-226.

15.   Onkologija šeimos gydytojui. I dalis. Onkologijos pagrindai. Vilnius. 2008. P 138-149,165­170.

16.   Ozolas R. Knyga apie filosofiją ir filosofus. Vilnius. Mokslas. 1988.

17.   Valuckas K. P., Aleknavičienė B. Pagrindinių lokalizacijų piktybinių navikų diagnostikos ir gydymo pagrindai. Vilnius. 2004. P.16,22-34.

Žurnalai

1. Aleknavičienė B., Smailytė G., Elaawar B., Kurtinaitis J. Gimdos kaklelio vėžys. Sergamumo bei mirtingumo pokyčiai Lietuvoje. Medicina. Kaunas. 2002. 38(2). P. 223­230.

2.       Aleknavičienė B., Tamošauskienė J. Kaip grąžinti apetitą ir jėgas sergant onkologine liga. Vilnius. 2004.

3.       Breivis P. Piktybinių navikų chemoterapija ir artimiausios jos vystymo problemos. Lietuvos medicina. 1998. Nr.2. P.63.

4.       Bozzetti F. et al., ESPEN Guidelines on Parenteral Nutrition: Non-surgical oncology, Clinical Nutrition. 2009. 28. P. 445-454.

5.       Burneckis A. Tinkama mityba gali lemti onkologinės ligos eigą. Lietuvos gydytojų žurnalas. 2012. Nr. 2.

6.       Clark J., Culla A. Psychological aspects of cancer and chemotherapy. Journal of psychosomatic research. 1990.

7.       Diržytė A., Gailienė D., Milašienė V., Norkienė V. Psichologinė onkologinės ligos įveika ir ląstelinis imunitetas pirminės hospitalizacijos atveju. Medicinos teorija ir praktika. 2001. Nr.3. P.

129-132.

8.       Diržytė A., Gailienė D., Milašienė V., Griciūtė L. Krūties vėžiu sergančių pacienčių ląstelinio imuniteto ir kognityvinių schemų ryšys bei tarpusavio priklausomybė. Medicinos teorija ir praktika. 2001. Nr. 2 P. 69-72.

9.       Farrell C ,Brearley S.G,Pilling M, Molassiotis A. The impact of chemotherapy-related nausea on patients' nutritional status, psychological distress and quality of life. Support Care Cancer. 2013 Jan;21(1):59-66.

10.   Foubert J, Vaessen G. Nausea: the neglected symptom? European Journal of Oncology Nursing. Mar 2005;9(1):21-32.

11.   Gradeckienė S., Zaborskis A. Sveikatos priežiūros organizavimas neįgaliųjų vaikų šeimoms (bandomasis gyvenimo kokybės tyrimas). Medicina. 2007. Nr. 36 (8). P.9-64.

12.   Grigaliūnienė V., Stolygaitė A. Psichologinė pagalba moterims sergančioms krūties vėžiu. Gydymo menas. 2008. Nr.04 (151). P. 99-100.

13.   Griškevičius L. ir kt. Hodžkino limfoma sergančių pacientų gydymo apžvalga. Internistas. 2006. Nr. 53. P.159-121

14.   Gudlevičienė Ž. Nepageidaujami chemoterapijos poveikiai. Pykinimas ir vėmimas. Gydymo menas. Farmakoterapija. 2004. Nr. 4.

15.   Holland J. C., Rowland J. H. Handbook of psychooncology. New York. Oxford University Press.

1990. P. 273-283.

16.   Jacobsen P. et all. Systematic review and metal-analysis of psychological and activity-interventions for cancer-related fatigue. Health Psychology. 2007. 26(6).

17.   Janušauskaitė G. Gyvenimo kokybės tyrimai: Problemos ir galimybės. Filosofija. Sociologija. 2008. T. 19. Nr. 4, P. 34 - 44.

18.   Janušauskienė K. Nepageidaujamas chemoterapijos poveikis. Sveikata. 2004. Nr.7. P. 19-23.

19.   Juodžbalienė E. B. Pacientų, kuriems taikoma chemoterapija, priežiūros farmakologiniai aspektai. Gydymo menas. Farmakoterapija. Apžvalgos ir aktualijos. 2006. II. P. 70-72.

20.   Juozulynas A., Čeremnych E., Kurtinaitis J., Jankauskienė K., Rėklaitienė R. Gyvenimo kokybė ir sveikata. Sveikatos mokslai. 2005. Nr. 1. P. 71-74.

21.   Klee M, Thranov I, Machin D. Life after radiotherapy: the psychological and social effects experienced by women treated for advanced stages of cervical cancer. Gynecol Oncol, 2000 Jan; 76 (1): 5 - 13.

22.   Kvedarauskas J. Psichologinė pagalba žmonėms, sergantiems onkologinėmis ligomis. Medinfo. 2003. Nr. 3. P. 73-76.

23.   Lopez-Jimenez J, Martin-Ballesteros E, Sureda A, et al. Chemotherapy-induced nausea and vomiting in acute leukemia and stem cell transplant patients: results of a multicenter, observational study. Haematologica. Jan 2006;91(1):84-91.

24.   Maneo A., Colombo A., Landoni F., Colombo A., Villa A., Mangioni C. Treatment of stage IIIB cervical carcinoma. A comparison between radiotherapy, concurrent chemo-radiotherapy and neoadjuvant chemotherapy. Minerva Ginecol. 2005. 57 (2). P. 141-152.

25.   Nagy V, Todor N, Cosa O, Ordeanu C, Ghilezan N. Quality of life and treatment related toxicity in 335 patients with locally advanced cervical carcinoma treated by two chemoradiation regimens. J Buon. 2007. 12 (3). P. 389 - 394.

26.   Nourissat A, Vasson MP, Merrouche Y, Bouteloup C, Goutte M, Mille D, Jacquin JP, Collard O, Michaud P, Chauvin F. Relationship between nutritional status and quality of life in patients with cancer. Eur J Cancer. 2008 Jun;44(9):1238-42.

27.   Nutautienė R. Pykinimas ir vėmimas. Sveikata. 2002. Nr.3. P. 41-43.

28.   Pinder KL, Ramierz AJ, Black ME. Psychiatric disorder in patients with advanced berast cancer: Prevalence and associated factors. Eur J Cancer. 1993. 29A(4). P. 524-527.

29.   Rudaitis V., Ambrozaitis R., Misonis N. Neoadjuvantinės intraarterinės, chemoterapijos naudojimas gydant vietiškai išplitusį gimdos kaklelio vėžį. Medicinos teorija ir praktika.

2009. T. 15 (3). P. 280-285.

30.  Rudzianskaitė G., Stratilatovas E., Pavalkis D. Pacientų, orentuotų dėl tiesiosios žarnos
vėžio, klausimyno gyvenimo kokybei vertinti, sudarymas. Sveikatos mokslai. 2005. Nr. 1.

P. 56-61.

31.   Savižudybių prevencija. Sveikatos psichikos centras. 2009.

32.   Schipper H., Clinch J., Powell V. Definitions and conceptual issues. In: Spilker B. Quality of life Assessments in Clinical Trials. New York. Raven Press. 2005. P. 11-24.

33.   Sharma P., Bajorin D. Controversies in neoadjuvant and adjuvant chemotherapy for muscle-invasive urothelial cancer and clinical research initiatives in locally advanced